„Lietuvos energijos“ ir „Fortum“ jėgainės Kaune konsultavimas kelia klausimų VPT

Publikuota: 2019-03-21
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) statomą 150 mln. Eur vertės Kauno kogeneracinę jėgainę (KKJ) projekto valdymo klausimais už 1 mln. Eur konsultuoja be konkurso parinkti jos akcininkai – valstybės valdoma energetikos grupė „Lietuvos energija“ ir Suomijos kapitalo bendrovė „Fortum Heat Lietuva“.

Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovė teigia, kad, preliminariu vertinimu, kyla klausimų dėl tokios pirkimo schemos. Kai kurie BNS kalbinti ekspertai bei su energetikos projektais dirbę specialistai sako, jog neskelbiamą pirkimą gali lemti įvairios aplinkybės. 

„Lietuvos energija“ BNS pranešė, kad jėgainė tokiu būdu pasitelkė projekto valdymo komandą.

„KKJ neturi savo projekto valdymo komandos, projektą įgyvendina akcininkų „Lietuvos energijos“ ir „Fortum Heat Lietuvos“ sudaryta projekto komanda, kurioje yra įvairių sričių ekspertų: energetikos, IT, projektų valdymo, teisės, viešųjų pirkimų“, – BNS komentavo grupė. 

Pernai spalį pasirašytos sutartys numato, kad konsultavimo paslaugos bus teikiamos iki šių metų spalio. 

Centriniame viešųjų pirkimų portale (CVPP) nurodoma, jog pirkimas vyko be išankstinio skelbimo. „Lietuvos energija“ aiškina, kad šiuo atveju reikalingos specializuotos žinios, patirtis, be to, tik akcininkai disponuoja projektui reikalinga konfidencialia informacija. 

„Skelbimas apie pirkimą, kuomet žinoma, jog vien tik bendrovės akcininkai gali suteikti nurodytas paslaugas, būtų savitikslis, nesukeltų didesnės konkurencijos rinkoje ar geresnių pirkimo rezultatų bei galimai apsunkintų projekto įgyvendinimą dėl nekvalifikuotų ir nekompetentingų tiekėjų pasiūlytų paslaugų“, – nurodo įmonė portale „cvpp.eviesiejipirkimai.lt“.

Grupė BNS nurodė, kad ekspertai iš šalies projekto konsultuoti negalėtų dėl informacijos apsaugos. Be to, „Lietuvos energija“ ir „Fortum Heat Lietuva“ akcininkų sutartyje yra numatę pareigą suteikti žinias ir kompetencijas KKJ projektui. 

„Lietuvos energija“ konsultuoja projektą už 435.600 Eur, o „Fortum Heat Lietuva“ – už 653.400 Eur (su PVM). Lėšos numatytos KKJ akcininkų patvirtintame bendrovės veiklos biudžete.

VPT direktorė: keisti dalykai, reikės kalbėtis 

Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė Diana Vilytė teigia, kad situacija kelia abejonių, todėl VPT ketina kalbėtis su „Lietuvos energija“ ir jos antrine bendrove Verslo aptarnavimo centras (VAC). 

„Reikia pirmiausia kalbėtis su „Lietuvos energijos“ Verslo aptarnavimo centru, kaip jie visa tai strategavo ir bandyti suprasti logiką ir žiūrėti, ar tikrai nėra įstatymų pažeidimų. Tai kalbėsimės, o paskui jau darysime sprendimus, ar vertinti tuos sandorius, ar ne. Kol kas yra labai keisti dalykai“, – BNS sakė p. Vilytė. 

Jos teigimu, reikėtų analizuoti, pavyzdžiui, kiek iš tiesų pagrįstas argumentas dėl konfidencialumo. 

„Šiek tiek panašus yra iškreiptas atvirkštinis vidaus sandoris, „dukros“ perka iš „motinų“. Kaip žinoma, valstybės valdomų įmonių vidaus sandoriai yra uždrausti. Tai čia pasirinktas toks, apeinant įstatymą turbūt, ieškomas būdas ir pasirinktos neskelbiamos derybos. Matyt, reikia įvertinti tos konfidencialumo sutarties, kiek ten yra aplinkybių, kur tas konfidencialumas, kad tikrai negalima skelbti. Bet pats sandoris keliantis abejonių“, – komentavo VPT vadovė. 

„Pačioje „Lietuvos energijos“ grupėje yra gana uždara cirkuliavimo paslauga – perkama iš savų (...) Aišku, kelia klausimų, kodėl pasirinkta tokia strategija. Bet, matyt, ištakų reikėtų ieškoti holdingo kūrimo metu, kai buvo galvojama, strateguojama“, – pridūrė p. Vilytė.  

Ekspertai: modelių gali būti įvairių 

Su tarptautiniais energetikos projektais susipažinęs pavardės nenorėjęs viešinti ekspertas BNS teigė, kad projekto valdymo modelių gali būti įvairių, ir, priklausomai nuo aplinkybių, konkursai gali būti neskelbiami. 

„Pasirinktas projekto valdymo modelis, mano supratimu, galimas įvairus. (...) Dažniausias modelis, kad būtent valdymo, koordinavimo darbus atlieka arba pats operatorius (...), arba turi tam dedikuotas įmones, bet tiktai dažniausiai tuo atveju, kai tarptautinis projektas – tarp dviejų ar trijų šalių. O kad viso projekto valdymui kažką trečią imtų – bent jau nesu susidūręs su tokiais atvejais (...)“, – BNS sakė ekspertas. 

Jo žiniomis, elektros jungties su Švedija „NordBalt“ atveju, tokių sprendimų, kai neskelbti konkursai, nebuvo. O elektros jungties su Lenkija „LitPol Link“ atveju buvo įsteigta bendra perdavimo operatorių įmonė.

Ekspertas pabrėžė, kad KKJ atvejo nekomentuos, nes jo aplinkybių nežino. 

Viešosios įstaigos Viešųjų pirkimų agentūra direktorius Rytis Maliukevičius teigia, kad įstatyme numatyta išimčių, kada neskelbiamas pirkimas, tačiau tokius sprendimus reikia pagrįsti. Viešųjų pirkimų ekspertas pabrėžė negalintis vertinti šios konkrečios situacijos, nes nėra su ja susipažinęs. 

„Viešųjų pirkimų įstatymas numato išimčių, kada pirkimo galima neskelbti dėl techninių ar kažkokių priežasčių, tik konkretus (tiekėjas – BNS) gali suteikti tą paslaugą. Bet žiūrima, ar realybėje tai atitinka situaciją, tą išimtį. Viskas priklauso nuo pagrindimo“, – BNS sakė p. Maliukevičius. 

Kita vertus, jis teigė, kad ir VPT vertinimai kartais taip pat gali būti subjektyvūs. 

„Nes jeigu aš, pavyzdžiui, dirbu labai specifinėje sferoje ir galbūt geriau žinau visus savo sferos niuansus ir pasakau: mano argumentai yra tokie ir tokie ir niekas kitas tikrai negali man suteikti tokios paslaugos. Tai VPT pasakymas, kad šitų argumentų trūksta, irgi gali būti neobjektyvus. Bet situacija tokia, kad čia viską sprendžia VPT: jeigu nesutinka tie pirkėjai (...), jie gali skųsti sprendimus teismui“, – sakė p. Maliukevičius. 

„Lietuvos energija“: Vilniaus ir Kauno projektų valdymas skiriasi 

„Lietuvos energija“ teigia, kad Vilniaus ir Kauno kogeneracinių jėgainių projektai skiriasi, nes pirmasis įgyvendinamas su ES parama ir jo rizikas valdo rangovai, o projekto valdymu užsiima bendrovės komanda.

„Ją sudaro inžinerijos, aplinkosaugos, finansų, teisės ir kiti specialistai. Dalis šios komandos atėjo iš kitų grupės įmonių, dalį ekspertų pritraukėme iš išorės, vykdant viešas atrankas. Vilniaus ir Kauno atvejai skiriasi dėl kitokios projektų specifikos. Vilniaus projektas įgyvendinamas FIDIC rangos sutartimi, taip vadinamu principu „iki rakto“, kai Europos Sąjungos lėšomis įgyvendinamų projektų esminės rizikos yra perkeliamos rangovams“, – komentare BNS teigė grupė. 

Pasak jos, Kaune yra partneris, turintis didelę patirtį panašiuose projektuose – „Fortum Heat Lietuva“ – ir naudojamas Skandinavijoje paplitęs EPCm principas, kai projektas įgyvendinamas pasirašant daug rangos sutarčių, jo rizikas prisiima projekto vystytojas, o dalis užsakovo funkcijų perkeliama EPCm konsultantui.

„Lietuvos energija“ iki šių metų pabaigos planuoja baigti jėgainių statybą, jas „užkurti“ numatoma 2020 metų sausį, o komercinė jų veikla turėtų prasidėti 2020 metų gegužę.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Vėjo jėgainės jūroje galėtų būti netoli Šventosios, rodo studija 2

Lietuvai priklausančioje Baltijos jūros teritorijoje galima įrengti apie 3,35 gigavato (GW) vėjo turbinų, o...

Pramonė
2019.07.18
Į Klaipėdą atplaukia naujas nedidelis SGD krovinys iš Vysocko

Į Klaipėdos uostą ketvirtadienį turėtų atplaukti naujas krovinys iš Rusijos Vysocko uosto. Tikėtina, kad...

Pramonė
2019.07.18
Manoma, kad „Orlen Lietuva“ įsivežė užterštos rusiškos naftos 

Naftos perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“, tikėtina, atsigabeno chloru užterštos rusiškos naftos krovinį.

Pramonė
2019.07.18
SGD terminalo išlaikymo našta mažės nuo gruodžio, žada premjeras  1

Premjeras Saulius Skvernelis tikisi, kad nuo gruodžio 1 d. pavyks sumažinti suskystintų gamtinių...

Pramonė
2019.07.17
Į ES sankcijas Turkija ketina atsakyti siųsdama prie Kipro ketvirtą laivą 1

Turkija ketina siųsti ketvirtą laivą į vandenis šalia Kipro ieškoti dujų ir naftos, nepaisant to, kad ES...

Verslo aplinka
2019.07.17
G. Nausėda svarsto dialogą su Baltarusija, bet žada laikytis griežtai dėl Astravo AE  5

Prezidentas Gitanas Nausėda sako esantis pasirengęs gerinti santykius su Baltarusija, bet žada laikytis...

Pramonė
2019.07.17
Į Klaipėdą atplaukia didelis dujovežis su „Total“ SGD kroviniu

Į Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą sekmadienio naktį pirmą kartą turėtų atplaukti didelis...

Pramonė
2019.07.16
Ž. Vaičiūnas: SGD terminalo mokestis iki šių metų pabaigos bus sumažintas 1

Valstybės valdomos įmonės „Klaipėdos naftos“ akcininkei „Achemos grupei“ toliau konfliktuojant su Energetikos...

Pramonė
2019.07.16
„Achemos grupė“ dėl „Independence“ atskyrimo kreipėsi į G. Nausėdą ir S. Skvernelį 15

Koncernas „Achemos grupė“ raštu kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą, premjerą Saulių Skvernelį, Seimo...

Pramonė
2019.07.16
Lietuva ketina kaupti lėšas giluminiam radioaktyvių atliekų atliekynui 2

Lietuva, siekdama tinkamai sutvarkyti uždaromoje Ignalinos atominėje elektrinėje sukauptas panaudotas...

Pramonė
2019.07.15
„Klaipėdos nafta“ atmeta „Achemos grupės“ pretenziją dėk SGD terminalo 3

Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo operatorė AB „Klaipėdos nafta“ (KN), papildomai įvertinusi...

Pramonė
2019.07.12
Lietuva pradeda stojimą į Tarptautinę energetikos agentūrą

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas Paryžiuje susitiko su Tarptautinės energetikos agentūros (TEA)...

Pramonė
2019.07.12
„Klaipėdos naftai“ laikinai vadovaus D. Šilenskis 1

AB „Klaipėdos nafta“ laikinuoju vadovu paskytė Darių Šilenskį, bendrovės Naftos verslo vadovą.

Vadyba
2019.07.12
„Lietuvos energijos“ rizikos kapitalo fondas investavo į norvegų startuolį 9

„Contrarian Ventures“ valdomas „Lietuvos energijos“ Išmaniosios energetikos rizikos kapitalo fondas investavo...

Pramonė
2019.07.11
„Klaipėdos nafta“ importavo naftą  3

Birželį pirmą kartą į AB „Klaipėdos nafta“ valdomą Klaipėdos naftos terminalą importuota žaliava vienai iš...

Pramonė
2019.07.11
Bylinėjantis dėl ypatingos svarbos pirkimų žyminis mokestis didėja tris kartus Premium

Žyminis mokestis, teikiant ieškinius dėl viešųjų pirkimų, skirtų ypatingos valstybinės svarbos projektams...

Verslo aplinka
2019.07.11
Saulės elektrinėms ir šildymo katilams pasikeisti skirti dar 5 mln. Eur 3

Energetikos ministerija papildomai skyrė Europos Sąjungos (ES) lėšų nedidelės galios saulės elektrinėms...

Pramonė
2019.07.10
Lietuva Vašingtono arbitražo prašo nutraukti ginčą su „Veolia“ 6

Lietuva Vašingtono arbitražo prašo nutraukti Prancūzijos energetikos koncerno „Veolia“ 2016 metais inicijuotą...

Pramonė
2019.07.09
Anglies dioksido laidojimo klausimas bus sprendžiamas rudenį 2

Seimas antradienį nebalsuos, ar uždrausti žemėje laidoti pagrindines klimato kaitą sukeliančias dujas –...

Pramonė
2019.07.09
D. Ristori: sinchronizavimas – vienas svarbiausių projektų Europai

Lietuvos, Latvijos ir Estijos energetikos sistemų  atsijungimas nuo Maskvos valdomo vadinamojo BRELL žiedo...

Pramonė
2019.07.09

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau