Ž. Vaičiūnas: sinchronizacija prie elektros tarifo galėtų pridėti 0,2 euro cento

Publikuota: 2019-01-09
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Energetikos ministras tikisi, kad Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimas su žemynine Europa vartotojams Lietuvoje kainuos ne daugiau, nei elektros jungtis su Švedija „NordBalt“.

Pasak Žygimanto Vaičiūno, bus siekiama užsitikrinti kaip galima didesnį Europos Sąjungos finansavimą sinchronizavimo projektui. 

„Darome visus žingsnius, kad jis būtų maksimaliai finansuotas Europos Sąjungos lėšomis, tai reiškia, kad viso projekto įgyvendinimas mūsų vartotojams galutinai kainuotų tikrai ne daugiau, negu „NordBalt“ jungtis. (...) Kalbame maždaug apie 0,2 euro cento (įtaką elektros kainai – BNS)“, – po susitikimo su Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu trečiadienį žurnalistams sakė p. Vaičiūnas. 

Ministras priminė, kad sinchronizavimo projekto prognozuojama kaina sieks apie 1,5 mlrd. Eur. Vasario pradžioje, laukiama Europos Komisijos sprendimo dėl pirmojo etapo finansavimo. Trijų Baltijos šalių prašoma suma pirmajam iš trijų etapų siekia 432,5 mln. Eur, viliamasi, kad ES skirs 75% jo vertės paramą.  

„Turėsime kryptingai, intensyviai dirbti tam, kad ir kitos finansavimo dalys, tai yra, viena iš jų – jūrinė jungtis, kuri sudaro bene didžiausią kainą, taip pat būtų maksimalia apimtimi finansuotos iš Europos Sąjungos“, – sakė p. Vaičiūnas. 

Jis teigia, kad yra patenkintas sinchronizavimo projekto įgyvendinimo eiga ir tempais, kartu viliasi, jog Seimas pritars Elektros energetikos sistemos integracijos į Europos elektros energetikos sistemas įstatymo pakeitimams.

„Neišvengiamai būtina atnaujinti sinchronizacijos įstatymą. Kaip tik pabaigta viešoji konsultacija įstatymo ir netrukus jis bus teikiamas Vyriausybei. Tikiuosi, kad jis bus pakankamai operatyviai svarstomas Seimo pavasario sesijoje“, – sakė ministras. 

Kaip vieną svarbiausių uždavinių jis nurodė ir pavasarį numatytą Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacijos (ENTSO-E) techninių reikalavimų sąrašą, kurį Baltijos šalys turės atitikti.

„Kitais metais (2019-aisiais – BNS) mums svarbiausi du trys dalykai. Sinchronizacijos sąlygų išdavimas, ENTSO-E išduos šias sąlygas balandžio pradžioje. Taip pat pasirašyti sinchronizacijos sujungimo sutartį, tarp būtent ENTSO-E ir Baltijos šalių perdavimo sistemos operatorių. Tai bus konkretus teisinis dokumentas, įsipareigojimas tas sąlygas įgyvendinti, o kai jos bus įgyvendintos, ENTSO-E įsipareigojusi mus prijungti“, – aiškino ministras. 

„Tai yra vienas iš svarbiausių dalykų, tai reiškia, kad sinchronizacija pereina į visiškai techninę stadiją“, – pridūrė jis.

Šių metų pradžioje už energetiką atsakingas Europos Komisijos viceprezidentas Marošas Šefčovičius turėtų susitikti su Rusijos energetikos ministru Aleksandru Novaku aptarti desinchronizavimo proceso, skelbia rusų žiniasklaida, remdamasi Rusijos Energetikos ministerija. Savo ruožtu Kaliningrado srityje šių metų gegužę bus atliktas elektros tinklų izoliuoto darbo bandymas. Jis vyks maždaug dviem savaitėmis anksčiau nei toks pat Baltijos šalių bandymas.

Baltijos šalys planuoja iki 2025 metų sinchronizuoti savo elektros sistemas su Europa. Lietuva, Latvija ir Estija iki šiol veikia sinchroniniu režimu posovietinės energetinės sistemos vadinamajame BRELL (Baltarusija-Rusija-Estija-Lietuva-Latvija) žiede ir yra priklausomos nuo dispečerinės Maskvoje bei Rusijos elektros tinklo.

Numatyta, kad Baltijos šalių tinklų sinchronizavimas su Europa vyks per jau veikiančią jungtį tarp Lietuvos ir Lenkijos „LitPol Link“ ir per naują jūrinį kabelį tarp šių valstybių.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„Klaipėdos energija“ už 9,4 mln. Eur Klaipėdoje stato tris biokuro katilus 5

Uostamiesčio šilumos tiekimo bendrovė „Klaipėdos energija“ stato tris naujus biokuro katilus: du – Klaipėdos...

Energetika
2019.01.21
„Lietuvos energijos tiekimas“ Suomijos „Gasum“ pardavė du SkGD krovinius

Elektros energijos ir gamtinių dujų tiekimo bendrovė „Lietuvos energijos tiekimas“ (LET) Suomijos dujų...

Energetika
2019.01.21
Telšių rajone planuojamas vėjo jėgainių parkas 3

Telšių rajone lietuviško kapitalo bendrovė „L-Vėjas“ planuoja plėtoti maždaug 60 MW bendros galios vėjo...

Energetika
2019.01.21
Visi „Gazprom“ darbuotojai laikys etikos egzaminą

Rusijos energetikos milžinės „Gazprom“ darbuotojai privalės išsamiai susipažinti su kompanijos korporatyvinės...

Energetika
2019.01.21
Stringa Latvijos branduolinio reaktoriaus išmontavimas

Latvijoje, apie 20 km nuo sostinės Rygos esančio nebeveikiančio branduolinio reaktoriaus išmontavimo terminai...

Energetika
2019.01.21
Nyderlandų aukščiausiasis teismas: „Jukos“ bankrotas buvo neteisėtas 5

Aukščiausiasis Nyderlandų teismas nepripažino „Jukos“ bankroto, kurį 2006 m. paskelbė Maskvos arbitražo...

Energetika
2019.01.18
ESO strategijoje planuoja 2,6 mlrd. Eur investicijų 7

AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) atnaujino savo veiklos strategiją iki 2030 m., atsižvelgdamas į...

Energetika
2019.01.18
Klaipėdos uoste išsiliejo naftos produktai

Penktadienį Klaipėdos jūrų uosto akvatorijoje išsiliejo naftos produktų, tikslus jų kiekis nustatinėjamas,...

Transportas
2019.01.18
LET pasirašė dujų pirkimo sutartį su „Gazprom“ 2

Bendrovė „Lietuvos energijos tiekimas“ (LET) su Rusijos koncernu „Gazprom“ pasirašė sutartį dėl dujų pirkimo...

Energetika
2019.01.18
„Lietuvos energija“ steigia komercinę organizaciją 6

UAB „Lietuvos energijos“ grupė paskelbė vadovų atranką trijose grupės įmonėse, tarp jų ir naujai formuojamoje...

Energetika
2019.01.18
Įstatymas leistų, bet valdžia tikina radikalaus žingsnio neruošianti Premium

Vyriausybė ramina, kad nepasinaudos nuo šių metų pradžios įsigaliojusia įstatymine galimybe stabdyti jau...

Verslo aplinka
2019.01.18
EP pritarė – IAE uždarymui reikėtų skirti 780 mln. Eur 3

Ketvirtadienį plenariniame posėdyje Europos Parlamentas (EP) pritarė pranešimui dėl Ignalinos programos...

Energetika
2019.01.17
OMV vadovas: Europos dujų infrastruktūrą turėtų prižiūrėti europiečiai Premium 1

Austrijos dujų bendrovė OMV yra viena iš „Nord Stream 2“ projektą finansuojančių įmonių. Jos vadovas Raineris...

Energetika
2019.01.17
Vyriausybė pritarė Ignalinos AE darbų programai

Vyriausybė pritarė Ignalinos atominės elektrinės (IAE) eksploatavimo nutraukimo 2019 m. darbų programai.

Energetika
2019.01.16
„Ventus-Nafta“ prašo leidimo įsigyti „Timėjo“ degalinę

Lenkijos koncerno „Orlen“ valdomas degalinių tinklas „Ventus-nafta“ prašo Konkurencijos tarybos leidimo...

Rinkos
2019.01.16
Japonai branduolinę energetiką palieka Rusijai ir Kinijai Premium 2

Japonijos koncernas „Hitachi“, tikėtina, įšaldys savo dalyvavimą branduolinės elektrinės Velse, Jungtinėje...

Energetika
2019.01.16
Biokuro biržos apyvarta pernai didėjo 37% 1

„Baltpool“ biokuro biržoje 2018 m. sudaryta 14% daugiau santorių, kuriais įsigyta 4% daugiau kuro. Biržos...

Energetika
2019.01.16
„Maxima“ investuoja į saulės jėgaines 3

Prekybos tinklas „Maxima“, siekdamas mažinti veiklos sąnaudas bei poveikį aplinkai, didina investicijų į...

Energetika
2019.01.16
Ž. Vaičiūnas: Astravo AE gali lemti branduolinės energetikos reputaciją

Netoli Lietuvos sienos baigiama statyti Baltarusijos Astravo atominė elektrinė (AE) gali suduoti smūgį...

Energetika
2019.01.15
LEG rengiasi Kruonio HAE plėtros vertinimui

Bendrovė „Lietuvos energijos gamyba“ (LEG) ruošiasi Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (HAE) naujo...

Energetika
2019.01.14

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau