Ž. Vaičiūnas: sinchronizacija prie elektros tarifo galėtų pridėti 0,2 euro cento

Publikuota: 2019-01-09
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Energetikos ministras tikisi, kad Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimas su žemynine Europa vartotojams Lietuvoje kainuos ne daugiau, nei elektros jungtis su Švedija „NordBalt“.

Pasak Žygimanto Vaičiūno, bus siekiama užsitikrinti kaip galima didesnį Europos Sąjungos finansavimą sinchronizavimo projektui. 

„Darome visus žingsnius, kad jis būtų maksimaliai finansuotas Europos Sąjungos lėšomis, tai reiškia, kad viso projekto įgyvendinimas mūsų vartotojams galutinai kainuotų tikrai ne daugiau, negu „NordBalt“ jungtis. (...) Kalbame maždaug apie 0,2 euro cento (įtaką elektros kainai – BNS)“, – po susitikimo su Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu trečiadienį žurnalistams sakė p. Vaičiūnas. 

Ministras priminė, kad sinchronizavimo projekto prognozuojama kaina sieks apie 1,5 mlrd. Eur. Vasario pradžioje, laukiama Europos Komisijos sprendimo dėl pirmojo etapo finansavimo. Trijų Baltijos šalių prašoma suma pirmajam iš trijų etapų siekia 432,5 mln. Eur, viliamasi, kad ES skirs 75% jo vertės paramą.  

„Turėsime kryptingai, intensyviai dirbti tam, kad ir kitos finansavimo dalys, tai yra, viena iš jų – jūrinė jungtis, kuri sudaro bene didžiausią kainą, taip pat būtų maksimalia apimtimi finansuotos iš Europos Sąjungos“, – sakė p. Vaičiūnas. 

Jis teigia, kad yra patenkintas sinchronizavimo projekto įgyvendinimo eiga ir tempais, kartu viliasi, jog Seimas pritars Elektros energetikos sistemos integracijos į Europos elektros energetikos sistemas įstatymo pakeitimams.

„Neišvengiamai būtina atnaujinti sinchronizacijos įstatymą. Kaip tik pabaigta viešoji konsultacija įstatymo ir netrukus jis bus teikiamas Vyriausybei. Tikiuosi, kad jis bus pakankamai operatyviai svarstomas Seimo pavasario sesijoje“, – sakė ministras. 

Kaip vieną svarbiausių uždavinių jis nurodė ir pavasarį numatytą Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacijos (ENTSO-E) techninių reikalavimų sąrašą, kurį Baltijos šalys turės atitikti.

„Kitais metais (2019-aisiais – BNS) mums svarbiausi du trys dalykai. Sinchronizacijos sąlygų išdavimas, ENTSO-E išduos šias sąlygas balandžio pradžioje. Taip pat pasirašyti sinchronizacijos sujungimo sutartį, tarp būtent ENTSO-E ir Baltijos šalių perdavimo sistemos operatorių. Tai bus konkretus teisinis dokumentas, įsipareigojimas tas sąlygas įgyvendinti, o kai jos bus įgyvendintos, ENTSO-E įsipareigojusi mus prijungti“, – aiškino ministras. 

„Tai yra vienas iš svarbiausių dalykų, tai reiškia, kad sinchronizacija pereina į visiškai techninę stadiją“, – pridūrė jis.

Šių metų pradžioje už energetiką atsakingas Europos Komisijos viceprezidentas Marošas Šefčovičius turėtų susitikti su Rusijos energetikos ministru Aleksandru Novaku aptarti desinchronizavimo proceso, skelbia rusų žiniasklaida, remdamasi Rusijos Energetikos ministerija. Savo ruožtu Kaliningrado srityje šių metų gegužę bus atliktas elektros tinklų izoliuoto darbo bandymas. Jis vyks maždaug dviem savaitėmis anksčiau nei toks pat Baltijos šalių bandymas.

Baltijos šalys planuoja iki 2025 metų sinchronizuoti savo elektros sistemas su Europa. Lietuva, Latvija ir Estija iki šiol veikia sinchroniniu režimu posovietinės energetinės sistemos vadinamajame BRELL (Baltarusija-Rusija-Estija-Lietuva-Latvija) žiede ir yra priklausomos nuo dispečerinės Maskvoje bei Rusijos elektros tinklo.

Numatyta, kad Baltijos šalių tinklų sinchronizavimas su Europa vyks per jau veikiančią jungtį tarp Lietuvos ir Lenkijos „LitPol Link“ ir per naują jūrinį kabelį tarp šių valstybių.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

4 įmonės negali prekiauti naftos produktais 2

Įsiskolinusios valstybei bendrovės „Singora“, „Energijos kodas“, „Sunergus“ ir „Jumps“ nebegali prekiauti...

Prekyba
2019.07.22
„Klaipėdos naftos“ vadovo konkurse – 26 paraiškos

Vadovauti AB „Klaipėdos nafta“ pretenduoja 26 kandidatai. Vakar baigusi priimti paraiškas vadovų atrankos...

Vadyba
2019.07.22
Ant Vyriausybės stalo – „Amber Grid“ saugumo planas  

Vyriausybė tvirtins dujotiekio į Lenkiją statybos projektą įgyvendinančios bendrovės „Amber Grid“ saugumo...

Pramonė
2019.07.22
„Fortum Heat Lietuvos“ pelnas pernai augo 23% iki 6,6 mln. Eur 2

Suomijos koncerno „Fortum“ valdoma šilumos gamintoja „Fortum Heat Lietuva“ pernai uždirbo 6,693 mln. Eur...

Pramonė
2019.07.22
Rusija konservuoja AE statybą Kaliningrade 7

„Rosenergoatom“ skelbia, kad 2019 m. Baltijos atominės elektrinės statybos konservavimo darbams skirs beveik...

Pramonė
2019.07.20
Ekspertas abejoja Vilniuje sulaikyto Rusijos verslininko kalte 5

Rusijos analitikas, buvęs energetikos viceministras Vladimiras Milovas sako, kad jam kelia abejonių Rusijos...

Pramonė
2019.07.20
Finansavimas sinchronizavimui turi būti pakankamas

Baltijos šalims sinchronizuojant elektros tinklus su žemynine Europa, Lietuva, Latvija ir Estija gali ir...

Pramonė
2019.07.19
„Lietuvos energija“ dairosi biuro, kurį gali pasiūlyti rinka 5

„Lietuvos energija“ keičia ankstesnę strategiją nuomotis specialiai jai pastatytą biurų pastatą ir rinksis iš...

„Orlen Lietuvos“ pelnas šiemet išaugo 24% iki 41 mln. Eur 2

Didžiausio Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdoma Lietuvos bendrovė „Orlen Lietuva“ per šešis šių metų...

Pramonė
2019.07.19
Vilniuje sulaikytas Rusijos verslininkas prašo politinio prieglobsčio 9

Policijos pareigūnai Vilniuje sulaikė Rusijos verslininką Romaną Ružečko, įtariamą prisidėjus prie užterštos...

Pramonė
2019.07.19
Vėjo jėgainės jūroje galėtų būti netoli Šventosios, rodo studija 3

Lietuvai priklausančioje Baltijos jūros teritorijoje galima įrengti apie 3,35 gigavato (GW) vėjo turbinų, o...

Pramonė
2019.07.18
Į Klaipėdą atplaukia naujas nedidelis SGD krovinys iš Vysocko

Į Klaipėdos uostą ketvirtadienį turėtų atplaukti naujas krovinys iš Rusijos Vysocko uosto. Tikėtina, kad...

Pramonė
2019.07.18
Manoma, kad „Orlen Lietuva“ įsivežė užterštos rusiškos naftos 

Naftos perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“, tikėtina, atsigabeno chloru užterštos rusiškos naftos krovinį.

Pramonė
2019.07.18
SGD terminalo išlaikymo našta mažės nuo gruodžio, žada premjeras  1

Premjeras Saulius Skvernelis tikisi, kad nuo gruodžio 1 d. pavyks sumažinti suskystintų gamtinių...

Pramonė
2019.07.17
Į ES sankcijas Turkija ketina atsakyti siųsdama prie Kipro ketvirtą laivą 1

Turkija ketina siųsti ketvirtą laivą į vandenis šalia Kipro ieškoti dujų ir naftos, nepaisant to, kad ES...

Verslo aplinka
2019.07.17
G. Nausėda svarsto dialogą su Baltarusija, bet žada laikytis griežtai dėl Astravo AE  5

Prezidentas Gitanas Nausėda sako esantis pasirengęs gerinti santykius su Baltarusija, bet žada laikytis...

Pramonė
2019.07.17
Į Klaipėdą atplaukia didelis dujovežis su „Total“ SGD kroviniu

Į Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą sekmadienio naktį pirmą kartą turėtų atplaukti didelis...

Pramonė
2019.07.16
Ž. Vaičiūnas: SGD terminalo mokestis iki šių metų pabaigos bus sumažintas 1

Valstybės valdomos įmonės „Klaipėdos naftos“ akcininkei „Achemos grupei“ toliau konfliktuojant su Energetikos...

Pramonė
2019.07.16
„Achemos grupė“ dėl „Independence“ atskyrimo kreipėsi į G. Nausėdą ir S. Skvernelį 17

Koncernas „Achemos grupė“ raštu kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą, premjerą Saulių Skvernelį, Seimo...

Pramonė
2019.07.16
Lietuva ketina kaupti lėšas giluminiam radioaktyvių atliekų atliekynui 3

Lietuva, siekdama tinkamai sutvarkyti uždaromoje Ignalinos atominėje elektrinėje sukauptas panaudotas...

Pramonė
2019.07.15

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau