Elektros energetika 2019-aisiais: sinchronizavimas ir nauja žalioji banga

Publikuota: 2019-01-02
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Elektros energetikos sektoriuje Lietuva šiemet sieks pažangos Baltijos šalių tinklus atjungiant nuo posovietinės sistemos ir sinchronizuojant su Vakarų Europa, taip pat laukiama atsinaujinančios energetikos plėtros, sako politikos formuotojai ir ekspertai. 

Lietuva taip pat atidžiai seks įvykius kaimynystėje – pasienyje baigiama statyti Astravo atominė elektrinė, o Rusija rengiasi dirbti izoliuotu režimu.

Laukiama svarbių sprendimų 

Žygimantas Vaičiūnas, Energetikos ministras, sako, kad artimiausiais mėnesiais laukiama Europos Sąjungos (ES) sprendimo dėl finansinės paramos sinchronizavimui iki 2025 m.

„Elektros sektoriuje kaip svarbiausią dalyką išskirčiau tai, kad tikimės ES paramos pirmajai paraiškai, kurią pateikėme kartu su Latvija ir Estija, būtent dėl infrastruktūros finansavimo sinchronizacijos projekto įgyvendinimui. Šio sprendimo tikimės sausio pabaigoje – vasario pradžioje. Tikimės, kad jis atitiks mūsų lūkesčius, būtent, kad galėtume užtikrinti kaip įmanoma didesnį Europos Sąjungos prisidėjimą prie šio projekto įgyvendinimo“, – BNS sakė p. Vaičiūnas.

Trijų Baltijos šalių prašoma suma pirmajam iš trijų projekto etapų siekia 432,5 mln. Eur, viliamasi, kad ES skirs 75% jo vertės paramą.  

Ministras akcentavo ir techninį tinklų integravimo aspektą – Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacija (ENTSO-E) iki pirmojo ketvirčio pabaigos turėtų paruošti techninių reikalavimų sąrašą – Baltijos šalys jį turės atitikti.  

„Sinchronizacijos sąlygų gavimas iš ENTSO-E – tai dar kitas ne mažiau svarbus ir tikrai reikšmingas žingsnis, kuris reikš, kad pereiname nuo politinių svarstymų prie jau visai techninio sinchronizacijos projekto įgyvendinimo“, – aiškino energetikos ministras.

Elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pranešė, kad ENTSO-E techninių priemonių sąrašo laukiama pirmąjį ketvirtį, o sprendimo dėl finansavimo iš Infrastruktūros tinklų priemonės (angl. Connecting Europe Facility, CEF) – vasarį.

Ar Rusija gali atsijungti anksčiau?

Vis dėlto dėl sėkmingos projekto eigos pasigirsta ir nuogąstavimų. Virgilijus Poderys, Seimo Energetikos komisijos pirmininkas, yra įsitikinęs sinchronizavimo svarba, tačiau dvejoja, ar įvertintos visos rizikos ir iššūkiai.

Pono Poderio teigimu, gamybos pajėgumų didinimas Kaliningrado srityje verčia nerimauti, ar Rusija gali imtis veiksmų dar nepasiruošus Baltijos šalims.

„Didysis klausimas, kaip matome iš įvairių pranešimų, iš objektyvios informacijos, kurią gauname, kad Rusijos pusė, Baltarusijos pusė, – jie sparčiau vykdo savo planą desinchronizuotis. Mūsų data yra 2025 m. (...). Kitaip sakant, ar pagal jų pareikalavimą mes būsime pasirengę, tarkime, 2022 m.?“, – BNS sakė p. Poderys.

„Dabar iš tų veiksmų, kuriuos atliko ana pusė, Kaliningrado srityje, ar savo pusėje į rytus nuo mūsų, – matome, kad jie spėriau įgyvendina infrastruktūrinius projektus“, – pridūrė parlamentaras.

Kaliningrado srityje gegužę bus atliktas elektros tinklų izoliuoto darbo bandymas. Jis vyks maždaug dviem savaitėmis anksčiau nei toks pat Baltijos šalių bandymas, būtinas, šalims sinchronizuojantis su žemyninės Europos tinklais. 

Darbas „salos režimu“

Baltijos šalių elektros sistemų bandymas izoliuotu režimu vyks birželio 8 d. (alternatyvi data – 29 d.). „Litgrid“ nurodo, kad bandymas truks 12 valandų.

„Aktyviai bus vykdomas Šiaurės Rytų Lietuvos projektas, „LitPol Link“ išplėtimas, bus inicijuota Vakarų Lietuvos tinklo plėtra“, – kitus svarbius darbus šiais metais įvardijo „Litgrid“. 

Rytas Staselis, Nacionalinės Lietuvos energetikos asociacijos (NLEA) ekspertas, teigia, kad jau šiemet vertėtų priimti sprendimus dėl vidaus gamybos masto padidinimo.

„Galvoju, kad vis vien kitais metais (2019 m. – BNS), ko gero, jau bus laikas priimti sprendimą dėl generacijos, vis dėlto: kas gi bus tas generatorius, kas jį statys, turiu galvoje tą dujų bloką, kuris padidintų rezervą“, – sakė p. Staselis.

„Sinchronizacijos požiūriu svarbiausia rezervinės galios, nuo importo nepabėgsime, bet izoliuotam nuo Rusijos veikimui tų galių reikia. (...) Jinai (nauja jėgainė – BNS) neatsiras kitąmet, bet reikia iš anksto skaičiuoti, žiūrėti. Šiuolaikiniame aktualiame kontekste, žinoma, – tik rezervui. Nes mes gyvename iš atsinaujinančių šaltinių ir importo“, – pridūrė ekspertas.

Pasirengimas tiek izoliuoto darbo bandymui, tiek ir vietinės gamybos didinimui numatytas ir valstybės valdomos grupės „Lietuvos energija“ planuose.

Grupė nurodo, kad jau pirmąjį ketvirtį vyks viešos konsultacijos dėl naujos galios rinkos mechanizmų koncepcijos, pagal kurią 2020 m. pradžioje vyks aukcionai. Jų laimėtojai iki 2025 m. Lietuvoje turėtų pastatyti naujus patikimus pajėgumus.

„Mums šie procesai – naujų galios rinkos mechanizmų viešoji konsultacija bei planuojamas Baltijos šalių izoliuoto darbo bandymas – ypač svarbūs, kadangi nuo jų priklausys, ar turėsime galimybę vystyti naujus pajėgumus Lietuvoje, taip pat bus aišku, kokios yra ilgalaikės senųjų Elektrėnų komplekso blokų išlaikymo perspektyvos“, – teigia „Lietuvos energija“.

Seimo Energetikos komisijos prašymu Energetikos ministerija gruodį pateikė pasiruošimo sinchronizavimui veiksmų planą.

„Planas buvo pristatytas Seimo Energetikos komisijai gruodžio pradžioje. Atsižvelgiant į sinchronizacijos projekto svarbumą, trukmę ir kitus veiksnius, yra parengtas kompleksinis šio projekto įgyvendinimo ir galimų rizikų valdymo planas“, – komentavo ministerija.

Ponas Poderys teigė, kad diskusijos dėl plano turėtų būti tęsiamos sausį.

„Yra pateiktas toks trumpas, schematiškas planas skaidrių pavidalu, bet, manau, prie jo dar reikia padirbėti. Yra klausimų, kur norisi konkrečių atsakymų arba aiškių apsisprendimų“, – sakė Seimo narys.

Neutralūs aukcionai ir gaminantys vartotojai

Seimui 2018 m. gruodį atvėrus kelią vadinamiesiems technologiškai neutraliems žaliosios energetikos aukcionams, kuriuose galės varžytis saulės, vėjo ir biomasės energijos gamintojai, tikimasi, kad tai suteiks postūmį švariai energetikai.

Martynas Nagevičius, Lietuvos atsinaujinančių energijos išteklių konfederacijos (LAEIK) prezidentas, teigia, kad šiemet galima tikėtis reikšmingų pokyčių.

„Labai daug tikimės iš 2019 m., nes paskutinius porą metų mes daugiau kalbėjome ir rašėme įstatymus ir visokias tvarkas ir ta atsinaujinančios energetikos plėtra jinai tokia buvo pristojusi. Kai palyginsime 2017 ir 2018 m. tai vargu, ar išvis matysime kažkokią plėtrą, arba labai nedidelę. 2019-ais (...) visų pirma technologiškai neutralūs aukcionai – prasidės judėjimas, dar nebus pagaminta energija, bet jau atsiras galimybės konkrečiai pradėti investuoti, tai čia saulės ar vėjo elektrinės – kas juos belaimėtų“, – BNS sakė p. Nagevičius.

Naujoji tvarka įsigalios gegužės 1 d., o jau rugsėjo 2 d., numatoma, bus skelbiamas pirmasis aukcionas ir bus paskirstyta 0,3 TWh kvota.

Seimas jau pradėjo svarstyti ir iniciatyvą sudaryti geresnes galimybes mažajai energetikai, kai gaminantys vartotojai galės generuoti elektrą nutolusiuose objektuose, pavyzdžiui, sodybose.

„Antras dalykas, gaminančių vartotojų plėtra, numatome, kad smarkiai padidės saulės energetikoje, ypač jeigu bus priimtas tas įstatymas ir poįstatyminė tvarka dėl tų vadinamųjų virtualių gaminančių vartotojų, kur atskirta gamybos vieta ir vartojimas, kur daugiabučių namų butų savininkams atsiras galimybė nusipirkti kilovatą elektrinėje, kuri yra kitoje vietoje, – ant kaimyno namo“, – teigė p. Nagevičius.

Atsinaujinantys energijos ištekliai ir sinchronizavimas

Vis dėlto Seimo Energetikos komisijos pirmininkas perspėja, kad į žaliosios energetikos plėtrą ir sinchronizavimo projektą reikia žvelgti kompleksiškai.

„Vėjo generacijos plėtra turi būti aiškiai suvokiama sinchronizacijos ir desinchronizacijos kontekste būtinai. Negali būti atskira kalba (...) Dabar turime maždaug 500 megavatų vėjo (instaliuotos galios – BNS), jeigu dar kokius 250 MW pridedame, tai tą vėją reikia balansuoti, kitaip sakant, kai vėjas užpučia, tą energiją reikia išstumti, jeigu nutyla – patraukti energijos (...) Į Europą mums sunkiau būtų tą energiją išstumti arba greitai patraukti“, – sakė p. Poderys.

Pasak jo, pastebimai padidinus, pavyzdžiui, vėjo gamybą, iškyla tinklo stabilumo išlaikymo problema.

Tačiau p. Nagevičiaus teigimu, trumpalaikėje perspektyvoje su tinklo balansavimu sinchronizuojantis problemų kilti neturėtų.

„Bent jau „Litgrid“ vertinimu, kai jie vertino prieš kokius metus, tai galime laisvai iki 1.000 MW vėjo energetiką padidinti – visa tai subalansuos Kruonis (Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė – BNS)“, – sakė p. Nagevičius.

„Litgrid“, paprašyta pakomentuoti situaciją, informavo, kad pagal šiuo metu numatytą AEI plėtrą, pavojaus sistemos stabilumui nekils. 

„Atliekant sinchronizacijos studiją buvo daryta prielaida dėl 250 MW plėtros, tad remiantis šia prielaida, buvo įvertinta galimybė papildomų 250 MW, jiems integruoti yra pakankamai galios rezervų. Daugiau informacijos šia tema turėsime, kai ENTSO-E parengs technines prisijungimo sąlygas (2019 m. – BNS) I ketvirčio gale, vėlesniuose etapuose“, – BNS teigė operatorė. 

Savo ruožtu p. Nagevičius neatmeta galimybės, kad ateityje atsiras ir naujų rezervinių paslaugų šaltinių. 

„Jeigu kalbėtume apie ilgalaikį planą, pereiti vien tik prie atsinaujinančios energetikos, tuomet jau reikia vertinti, kiek reikia papildomai įrenginių. Gali būti, kad reikės, sakykime, daugiau tų elektros akumuliavimo įrenginių, ne tik apie Kruonį kalbu, bet ir apie populiarėjančias Europoje, Amerikoje, Australijoje ličio jonų akumuliatorių stotis, kurios teikia ir pirminį rezervą, ir balansavimo rinkoje veikia, ir dar gali padirbti komercine prasme superkant pigesnę elektrą ir parduodant, kai ji brangesnė“, – argumentavo LAEIK prezidentas.

Ponas Staselis sako, jog būtų pravartu priimti sprendimus, kurie atvertų kelią AEI naudotojams kurti baterijas, pasitelkti IT, dirbtinį intelektą, plėtoti vadinamąjį išmanųjį tinklą (angl. „smart grid“).

„Yra idėja, esu girdėjęs, kad atsinaujinančių išteklių operatoriai, jeigu būtų politinis sprendimas, galėtų pasirūpinti ir rezervavimu. Man atrodo, Estijoje yra tokių bandymų, kurie gana sėkmingi. Tokiu atveju galbūt valstybė galėtų neleisti pinigų ir pastovėti nuošalyje su savo priežiūra, galbūt rastųsi kažkokie intelektualūs sprendimai, informacinių technologijų srityje, balansavimas, rezervavimas būtų šiek tiek kūrybingiau daroma, o ne tokia grubia valstybės ranka (...) Galbūt kiti metai (2019-ieji – BNS) ir yra tas laikas, kada galima būtų priimti tokius politinius sprendimus“, – sakė p. Staselis.

Branduoliniai projektai neturi likti nuošalyje

Lietuvos diplomatijos vadovui Linui Linkevičiui gruodžio pabaigoje išreiškus apgailestavimą, kad Lietuvai, nepaisant didelių pastangų, nepavyko sustabdyti Astravo atominės elektrinės (AE) statybų, ekspertai teigia, kad šio klausimo vis dar nevertėtų pamiršti.

„Galvoju, kad vis dar nėra beprasmiškos pastangos mėginti įtikinti baltarusius, jog uždaryti projektą yra pigiau, negu vėliau uždaryti reaktorių, ką rodo ir mūsų pavyzdys, Ignalinos decommissioning'o (eksploatacijos nutraukimo – BNS) procesas. Žymiai brangiau kainuoja, kai jis turi visokių branduolinių kvapų, atliekų ir panašiai (...). (Pigiau uždaryti – BNS), kol branduolinis kuras nėra užkrautas“, – sakė p. Staselis.

Ponas Poderys pažymėjo, kad Astravo klausimas yra vienas svarbiausių šių metų uždavinių Lietuvos energetikoje.

„Visų pirma, pasirengimas galimam Astravo pasijungimui ir mūsų veiksmai nepriimant tos elektros į savo rinką. Kita, aišku, izoliuoto darbo bandymas (sinchronizavimo projektas – BNS), kai išbandysime be rusiškos sistemos veikti. Ir prasidės aukcionai dėl vėjo – ta didžioji vėjo ar atsinaujinančios energetikos plėtros banga. „AntiAstravas“, „sinchro“ projektas ir vėjas“, – esminius 2019-ųjų elektros energetikos klausimus apibendrino parlamentaras. 

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Lietuva išlieka priklausoma nuo importuojamos energijos 1

Lietuvoje energijos išteklių pernai sunaudota daugiau, o šalis toliau išlieka priklausoma nuo importuojamos...

Pramonė
2019.06.14
Naftos tanklaivių užpuolimai kilstelėjo naftos kainą

JAV karinės jūrų pajėgos pranešė suteikusios pagalbą dviems Omano įlankoje, netoli Hormūzo...

Pramonė
2019.06.13
Lietuva neįvertina tendencijų ES šilumos ūkyje ir blaškosi 6

Europos Sąjunga (ES) atsigręžė į centralizuotą šilumos bei vėsumos tiekimą, kaip vieną perspektyviausių būdų...

Pramonė
2019.06.13
Priimtas sinchronizacijos įstatymas

Seimas ketvirtadienį priėmė įstatymų pakeitimus, būtinus Lietuvos elektros sistemos sinchronizavimui su...

Pramonė
2019.06.13
Viešuosiuose pirkimuose – daugiau nacionalinio saugumo Premium

Viešuosius pirkimus reglamentuojančių įstatymų pakeitimų, kuriems gegužės pabaigoje pritarė Seimas, kertiniu...

Verslo aplinka
2019.06.13
„Klaipėdos naftai“ ministerija leido perkelti SkGD terminalo veiklą

Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SkGD) terminalo operatorė „Klaipėdos nafta“ gavo Finansų ministerijos...

Pramonė
2019.06.12
„Modus grupės“ pajamos pernai augo 25,6% iki 343 mln. Eur 14

Verslininko Kęstučio Martinkėno valdoma „Modus grupės“ praėjusiais metais gavo 342,942 mln. Eur konsoliduotų...

„Lietuvos energijos tiekimas“ įsigijo naują SkGD krovinį iš „Equinor“ 12

Elektros ir dujų tiekėja UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ pasinaudojo palankiomis sąlygomis suskystintų...

Pramonė
2019.06.11
Plečiant Lietuvos-Latvijos dujotiekį kreiptasi ES paramos 

Lietuvos ir Latvijos dujų perdavimo sistemų operatorės kreipėsi į Europos Sąjungą finansinės paramos...

Pramonė
2019.06.11
„Lietuvos energija“ ieško vėjų jėgainių parko Mažeikių rajone rangovo 2

Valstybės valdoma energetikos grupė „Lietuvos energija“, praėjusių metų pabaigoje už neskelbiamą sumą...

Pramonė
2019.06.10
„Amber Grid“ reguliuojamos veiklos pajamos kitąmet mažėja 18%

Gamtinių dujų perdavimo bendrovės „Amber Grid“ reguliuojamos perdavimo veiklos pajamos kitais metais mažėja...

Pramonė
2019.06.10
Užterštos naftos pasekmės atsispindi „Klaipėdos naftos“ rezultatuose 1

AB „Klaipėdos nafta“ naftos produktų krova gegužės mėnesį sumažėjo 30%, palyginti su pernai geguže, o per 5...

Pramonė
2019.06.10
Atnaujintas „švarios“ naftos tiekimas į Lenkiją

Švarios rusiškos naftos tiekimas „Družbos“ naftotiekiu į Lenkiją atnaujintas, pranešė „Transneft“. Pranešimą...

Pramonė
2019.06.09
„Lietuvos energija“ toliau investuoja į dronus 4

„Contrarian Ventures“ valdomas „Lietuvos energijos“ Išmaniosios energetikos rizikos kapitalo fondas investavo...

Pramonė
2019.06.07
„Gazprom“ dujotiekiai nespėja į derybas su Ukraina Premium 1

Danijoje pakibęs „Nord Stream 2“ dujotiekio projektas stumia „Gazprom“ link padėties, kurią bendrovės...

Pramonė
2019.06.07
„Klaipėdos naftą“ paliekantis M. Jusius: tarptautinė plėtra reikalaus dar daugiau energijos Premium

Mindaugas Jusius, AB „Klaipėdos naftos“ vadovas, penktadienį pranešė paliekantis bendrovę. Numatyta...

Pramonė
2019.06.07
M. Jusius palieka „Klaipėdos naftą“ 23

AB „Klaipėdos nafta“ (KN), naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų (SkGD) terminalų operatorės, vadovas...

Vadyba
2019.06.07
Lietuvos ir Estijos premjerai derina energetikos sinchronizavimo veiksmus 1

Lietuvos ir Estijos premjerai Saulius Skvernelis ir Jüris Ratas tarėsi dėl tolesnių elektros tinklų...

Pramonė
2019.06.06
KT turės iš naujo spręsti dėl baudų „Vilniaus energijai“ ir „First Opportunity“ 1

Konkurencijos taryba turės iš naujo vertinti Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdomos buvusios šilumos...

Pramonė
2019.06.06
ESO atnaujina išmaniosios apskaitos konkurso pirkimo sąlygas

ESO galutinai atnaujino išmaniosios apskaitos infrastruktūros pirkimo sąlygas ir nuo birželio 6 d. skelbia...

Pramonė
2019.06.06

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau