Kitąmet elektros ir dujų kainos didės apie 15%

Penktadienį Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) svarstys teikimus nuo 2019 m. sausio 1 d. nustatyti didesnes elektros ir dujų kainas.

Inga Žilienė, VKEKK pirmininkė, trečiadienį žurnalistams sakė, kad kainų didėjimas visiems vartotojams gali siekti apie 15%.

„Dujos ir elektra brangsta dėl didėjančių žaliavų ir gamybos kainos rinkoje, taip pat dėl kitų priežasčių, pvz., sausringos vasaros, kas nulėmė nemenką regiono hidroelektrinėse pagamintos energijos pabrangimą“, – sakė p. Žilienė.

Ji pabrėžė, kad galutiniai sprendimai dėl energetikos kainų padidinimo „dar nėra priimti, dar tik bus svarstomi Komisijos, todėl galimos korekcijos į kainų mažėjimo pusę, bet vargu ar jos bus labai žymios“.

Komentuodama Vyriausybės galimybes rasti sprendimus, kaip galima būtų pabandyti pristabdyti kainų augimą, VKEKK vadovė tvirtino mananti, kad „šiam laikotarpiui resursai yra praktiškai išsemti“, nors ir pripažino, kad „kai kokie sprendimai dar galimi, tik nenorėčiau jų kol kas konkretizuoti, nes dėl jų dar skaičiuojama ir žiūrima“.

Svarstė uždarame posėdyje

Trečiadienį Vyriausybės uždarame pasitarime svarstytos priemonės dėl energetikos kainų didėjimo stabdymo.

Premjeras Saulius Skvernelis po pasitarimo pripažino, kad „galimybės dar labiau sumažinti elektros ir dujų kainų augimą iš esmės išsemtos“. Jis pakartojo, kad iki šiol priimti institucijų sprendimai jau leido sumažinti energijos brangimą.

„Valstybė gali daryti įtaką tik reguliuojamai kainos daliai, o žaliavų kainų augimas, lemiantis ir kainų augimą galutiniams vartotojams, Vyriausybei nepavaldus. Tai nereguliuojamoji energijos kainų dalis, kuri ir didėja taip smarkiai. Buvome patikinti, kad reguliuojamosios dalies rezervai yra išsemti. Padaryta viskas, kad nekiltų, arba kiltų simboliškai“, – kalbėjo Vyriausybės vadovas.

„Tai, ką iki šiol jau padarė VKEKK bei Energetikos ministerija, faktiškai leido padaryti viską, kas priklauso nuo mūsų – kad reguliuojama kainos dalis nesikeistų. O dėl nereguliuojamos dalies, tai net ir teorinis valstybės įsikišimas čia negalimas“, – pridūrė jis.

Praėjusią savaitę p. Skvernelis informavo, kad Vyriausybė jau artimiausiu metu ieškos papildomų būdų, kaip amortizuoti prognozuojamą elektros ir dujų kainų augimą. Tačiau jis nekonkretizavo veiksmų, kuriais bus bandoma suvaldyti energijos brangimą vartotojams.

„Galimybės faktiškai išsemtos“

Trečiadienį, prieš Vyriausybės pasitarimą šiuo klausimu, siūlomų priemonių nekonkretizavo ir Žygimantas Vaičiūnas, energetikos ministras. Bet tiek jis, tiek ir ūkio ministras Virginijus Sinkevičius žurnalistams pripažino, kad erdvės tokioms korekcijoms lieka nedaug.

„Pirmiausia turime suprasti ir suvokti, kas jau padaryta šioje srityje. Manome, kad Vyriausybė jau ėmėsi tam tikrų veiksmų, kurie leido pristabdyti kainų didėjimą. Skaičiuojame, kad jeigu ne tie veiksmai, susiję su įmonių pelningumo peržiūra, su strateginių rezervų kaupimo atsisakymu ir su viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) reglamentavimu, kainos galėjo šoktelėti bene dvigubai daugiau nei dabar yra prognozuojama“, – kalbėjo jis.

„Įvertinę esamą situaciją ir tas priemones, kurių jau imtasi, galėtume pasižiūrėti rezervus. Dar turime savo rankose tam tikrų galimybių, nors jų ir nėra daug“, – pridūrė ministras, pabrėždamas, kad šiuo atveju kalbama tik apie reguliuojamąją energetikos kainos dalį.

Po posėdžio p. Vaičiūnas sutiko su premjeru, kad Vyriausybė konstatuoja „savo galimybes faktiškai išsėmusi“.

Didėjo 2013-2014 m.

Tuo metu p. Sinkevičius irgi pastebėjo, kad Vyriausybė turi galimybę daryti įtaką tik reguliuojamai energetikos kainos daliai, bet, pasak ūkio ministro, „toje dalyje augimas numatomas tik maždaug 3% apimtyje“. Nereguliuojamai kainos daliai Vyriausybė, pasak p. Sinkevičiaus, įtakos beveik neturi.

Ūkio ministerijos vadovas pabrėžė, kad valstybė negali skirti papildomas dideles lėšas iš biudžeto kompensuoti energetikos kainos nereguliuojamos dalies augimą, nes „tai galėtų pažeisti Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus laikytis finansinės drausmės“.

Ūkio ministras pastebėjo, kad dėl nepalankios situacijos regione, pirmiausia dėl sausringos vasaros, energetikos kainos didėja visur aplink Lietuvą, todėl jų padidinimas neturės esminės įtakos Lietuvos konkurencingumui.

Be to, p. Sinkevičius priminė, kad elektros kainos Lietuvoje nedidėjo pastaruosius penkerius metus.

Pastarąjį kartą elektra vartotojams brango 2013 m., vėliau kasmet pigo. Dujos pigo nuo 2014 m., kai Rusijos koncernas „Gazprom“ pritaikė nuolaidą, tačiau jai pasibaigus, pernai liepą brango 5-8%. Šių metų pradžioje jos vėl pigo beveik 8%, tačiau tik mažiausiems buitiniams vartotojams, naudojantiems dujas maistui ruošti.