Lenkijos sutartys dėl JAV dujų naudingos Lietuvai

Publikuota: 2018-11-16
Peterio Andrewso („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
svg svg
Peterio Andrewso („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.

Lenkijai pasirašius ilgalaikes sutartis dėl JAV suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) importo, energetikos ekspertai mano, kad tai yra gera žinia ir Lietuvai. Anot jų, Klaipėdos SGD terminalui nevertėtų baimintis konkurencijos. 

Lenkijos valstybinė dujų ir naftos bendrovė PGNiG praėjusią savaitę pranešė su JAV bendrove „Cheniere Marketing International“ pasirašiusi 24 m. trukmės sutartį dėl SGD tiekimo, o kiek anksčiau – su JAV bendrove „Venture Global LNG“ – 20 m. sutartį. 

„Tai gera žinia visai Europai, regionui ir Lietuvai, tai parodo, kad Europa gali būti patraukli SGD tiekimui iš Jungtinių Amerikos Valstijų ir kad mes taip pat turime reikiamą infrastruktūrą, kad užsitikrintume energetinę nepriklausomybę, diversifikuotume tiekimą būtent pasinaudodami vis didėjančiais SGD tiekimo pajėgumais iš JAV“, – BNS sakė Žygimantas Vaičiūnas, energetikos ministras. 

Aktyviai perskirsto šaltinius 

Jaroslavas Neverovičius, Lenkijos ir Lietuvos prekybos rūmų valdybos pirmininkas, teigia, kad Lenkija nuosekliai išskirsto savo energijos šaltinius, o dabar į šią programą įtraukia ir Jungtines Valstijas. 

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

„Vertinčiau tai kaip Lenkijos pagrindinės įmonės dujų sektoriuje nuoseklų tiekimo portfelio diversifikavimą. Turint tiekimo sutartį su „Gazpromu“, turint nemažą sutartį su Kataru, dirbant prie vamzdžio statybos iš Norvegijos, dabar bandoma į tą paveikslą įtraukti ir amerikiečių dujų gamintojus ir tiekėjus“, – BNS sakė p. Neverovičius. 

Romas Švedas, buvęs energetikos viceministras, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) lektorius, teigia, kad Lenkija, importuojanti didelę dalį dujų iš Rusijos „Gazpromo“, aktyviai mažina šią priklausomybę. 

„Ką daro Lenkija? Galima matyti, kad yra jau visa serija sutarčių, kurias jie pasirašė ir pasirašo būtent pakeisti importui iš „Gazprom“. Lenkija nori ne sumažinti, bet apskritai panaikinti dujų tiekimo priklausomybę nuo Rusijos (...). Lenkija importuoja ne papildomus dujų kiekius, o pakeičia jau dabar importuojamus dujų kiekius“, – BNS sakė p. Švedas.

2022 m. baigia galioti ilgalaikė PGNiG ir „Gazprom Export“ tiekimo sutartis, kurios Lenkija nenori pratęsti. 

Pagal sutartį su „Cheniere Marketing International“, 2019-2022 metais Lenkija importuos nedaug SGD – 0,52 mln. t (0,7 mlrd. kubų išdujintų dujų), vėliau – 2023-2042 m. – po 1,45 mln. t SGD kasmet (1,95 mlrd. kubų).  

Pagal sutartį su „Venture Global LNG“, pasirašytą spalį, pradedant nuo 2022-ųjų bus tiekiama po 2 mln. tonų SGD (2,7 mlrd. kubų) per metus.

Nauda Lietuvai 

Agnia Grigas, JAV gyvenanti lietuvių kilmės energetikos ir politinių rizikų ekspertė, teigė, kad Lenkijos susitarimai su JAV dėl dujų importo yra signalas apie didėjančią šių išteklių pasiūlą regione. 

„JAV SGD sutartis su Lenkija yra gera žinia, signalizuojanti, kad SGD pasiūla didėja ir kad JAV dujos bus konkurencingos mūsų regione. Tačiau su Lenkijos SGD terminalu ir kitais SGD terminalų planais mūsų regione bus daugiau konkurencijos terminalams. Kaip ta konkurencija vystysis, paaiškės po to, kai bus baigta Lenkijos-Lietuvos dujų jungtis“, – BNS sakė p. Grigas. 

Pono Neverovičiaus teigimu, Lenkijos pastangos pritraukti JAV SGD importuotojus ir didinti tiekėjų konkurenciją leidžia tikėtis naudos ir Lietuvai. Buvusio energetikos ministro teigimu, dujų tiekimo geografija plečiasi ir amerikiečiai prisideda prie didesnės konkurencijos. 

Pono Švedo manymu, Lenkijos sutartys rodo, kad JAV dujų importas į Europą jau nebėra vien „bandomieji politiniai dujų atsisiuntimai“.  

„Tiek rinkoje, tiek geopolitinėje situacijoje tai yra labai reikšmingas veiksnys, kad Amerikos vėliava bus stipriai įsmeigta vidurio ir šiaurės Europos gamtinių dujų rinkoje, kad Amerika tampa žaidėju, konkurencija didėja, ir mums, Lietuvai, tai yra tikrai pozityvus veiksnys“, – sakė p. Švedas. 

Vietos užteks

Lenkijos Svinouščės SGD terminalo, į kurį keliaus ir „Cheniere“ dujos, operatorės „Polskie LNG“ SGD plėtros departamento vadovas Lukaszas Trzeszczkowskis (Lukašas Tžeščkovskis) praėjusią savaitę Vilniuje teigė, kad terminalas bus plečiamas. 

Klaipėdos SGD terminalo operatorės „Klaipėdos naftos“ generalinis direktorius Mindaugas Jusius savo ruožtu sakė, jog abu terminalai skiriasi ir neturėtų būti vertinami kaip tiesioginiai konkurentai, bet veikiau – kaip potencialūs partneriai. 

BNS kalbinti ekspertai mano, kad baimintis Lenkijos dominavimo Baltijos regiono SGD rinkoje nevertėtų, nes dujų paklausa išliks. 

„Dėl terminalų konkurencijos, tai tikrai čia ne tokio tipo veikla, kad terminalai tarpusavyje konkuruotų, veikiau jie papildo vienas kitą, nes dėl savo dydžių jie vis tiek negalėtų patenkinti viso poreikio to didesnio regiono – kalbame apie Lenkiją, Baltijos valstybes ir galbūt net plačiau, Ukrainą, Slovakiją, Čekiją“, – sakė p. Neverovičius.

Ponas Švedas įsitikinęs, kad lygiai kaip Lietuva save laiko Baltijos šalių SGD centru, taip Lenkija turi panašių ambicijų su Svinouščės terminalu – tapti dalies Europos SGD centru. 

„Galima sakyti, kad tai konkurencinis veiksmas regione. Klausimas, ar grėsmingai konkurencinis. Mano atsakymas – matyt, kad ne. Nes iš tikrųjų sveikos konkurencijos bus daugiau, bet tai tikrai nėra tas atvejis, kuomet mūsų regione šiems dviem SGD terminalams pasidarytų ankšta mūsų rinkoje ir trūktų vietos“, – sakė p. Švedas.

Jis pabrėžė, kad Lenkija nekelia konkurencinės grėsmės ir dar dėl vienos priežasties – šalis elektros gamybai naudoja daug anglies. Ją keisti lenkai bandys visų pirma dujomis, tad augs ir jų paklausa.

Pirmasis dujų krovinys iš JAV į Svinouščės terminalą atplaukė 2017 m. birželį. Be amerikietiškų SGD, Lenkija ateityje importuos ir norvegiškas dujas – iki 2022 m. spalio planuojama nutiesti dujotiekį „Baltic Pipe“, juo dujos bus tiekiamos į Daniją, Lenkiją ir kitas šalis. 2021 m. turi būti pastatyta ir Lietuvos-Lenkijos dujų jungtis (GIPL). 

2017 m. Lenkija importavo 15,7 mlrd. kub. dujų, iš jų 10,32 mlrd. kub. – iš Rusijos, 3,57 mlrd. kub. – iš Vokietijos ir 1,54 mlrd. kub. – iš Kataro.

Verta galvoti apie SGD laivo išpirkimą 

Ekspertė p. Grigas, paklausta, ar Lietuva pakankamai diversifikuoja dujų tiekimą, teigė, kad Lietuvos dujų poreikiai nėra labai dideli ir mažės, kai bus pasitelkiami atsinaujinantys energijos šaltiniai bei augs energijos vartojimo efektyvumas. 

„Šiuo metu Lietuvai aktualiau yra integruotis į globalias dujų rinkas su SGD importu bei į Europos rinkas per jungtis su Lenkija. Tai pat reikia toliau integruotis į Europos elektros rinkas“, – teigė p. Grigas. 

Pono Neverovičiaus teigimu, Lenkijos sutartis dėl JAV SGD tiekimo galima būtų vertinti ir kaip signalą Lietuvos terminalui, kad rinka krypsta ilgesnių kontraktų link. 

„Jeigu Lietuva nori pasinaudoti tuo, kad kainos vis dar yra patrauklios, irgi turėtų pagalvoti apie terminalo išpirkimą, jo įteisinimą ilgesniam laikotarpiui tam, kad būtų galima įgalinti ilgesnio laikotarpio tiekimo kontraktus“, – sakė p. Neverovičius. 

Jis kartu užsiminė, kad jau ir Vokietija imasi statyti SGD terminalus, galbūt taip pat norėdama įvairinti tiekėjų spektrą. 

„Matyt, vokiečiai irgi suprato, kad jie yra paskutinė valstybė, kuri neturi tiesioginio priėjimo prie SGD rinkos. Ir, matyt, nusprendė tą situaciją taisyti. Akivaizdu, kad bent jau tų neatidėliotinų sandorių rinkoje suskystintos gamtinės dujos pakankamai stipriai konkuruoja kainos prasme su rusiškomis dujomis ir vokiečiams to nepastebėti būtų neprotinga. Tai nėra ta valstybė, kuri priiminėtų neracionalius ekonominius sprendimus“, – sakė p. Neverovičius. 

Pono Švedo manymu, Lenkijos žingsnis iš tiesų yra padrąsinimas Lietuvai apsispręsti dėl SGD laivo išpirkimo. 

„Jeigu mes bijome, kad išpirksime ir to terminalo nepanaudosime, tai taip tikrai nėra. Mano vertinimu, tos galimybės panaudojimo tik didėja. Lenkijos pavyzdys yra tas argumentas, padrąsinantis Lietuvą elgtis ryžtingiau“, – sakė p. Švedas. 

Energetikos ministras p. Vaičiūnas teigia, kad Lenkijos sutartys rodo, jog Lietuvos planai išpirkti SGD  laivą-saugyklą „Independence“ yra logiški. 

„Manau, kad šitie susitarimai yra tikrai strategiškai svarbus žingsnis (....) Mums, konkrečiai Lietuvai, tai yra gera žinia ta apimtimi, kad parodo, jog mūsų sprendimai, kuriuos planuojame ir su kuriais judame, turiu omenyje, ilgalaikis mūsų aprūpinimas SGD perspektyvoje ir pats terminalo išpirkimas yra logiškas žingsnis. Kalbant apie Lietuvą, šie susitarimai taip pat rodo, kad tokie kontraktai yra galimi jau dabar, jie yra įmanomi“, – BNS sakė ministras.

Jis pridūrė, kad „terminalo išpirkimo atveju tai turėtų būti labai stipri žinia Jungtinėms Valstijoms, jog Lietuva yra patikima partnerė priimti SGD iš JAV ir taip užtikrinti konkurenciją tiek „Gazprom“ dujoms, tiek apskritai vamzdinėms dujoms“. 

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

EK pirmininkė: ES Taryboje greičiausiai nebus susitarta dėl rusiškos naftos embargo

Europos Sąjungos Taryboje vadovai greičiausiai nesusitars dėl naftos embargo Rusijai, sako Ursula von der...

Verslo aplinka
2022.05.24
Vokietija mano, kad ES rusiškos naftos embargas – ranka pasiekiamas, Vengrija to nenori net svarstyti 5

Europos Sąjungos susitarimas dėl bendro rusiškos naftos embargo gali būti pasiektas „per kelias dienas“,...

Verslo aplinka
2022.05.24
SkGD terminalą pasiekė didelis dujų krovinys iš Egipto

Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą pasiekė didelis dujų krovinys iš Egipto. Tai jau...

Pramonė
2022.05.24
Baltijos šalys prisiminė durpes: kainuotų iki 40% pigiau už biokurą Premium 13

Baltijos šalių energetinę nepriklausomybę padidintų ir kartu ateinantį šildymo sezoną atpigintų kuro durpės,...

Pramonė
2022.05.23
Lenkijos „natūralus žingsnis“: nutraukė susitarimą su Rusija dėl dujotiekio Jamalas–Europa

Lenkija nusprendė pasitraukti iš 1993 metų susitarimo su Rusija dėl dujotiekio Jamalas–Europa, pirmadienį...

Rinkos
2022.05.23
Latvijoje pagaminta 18% mažiau elektros

Latvija per keturis šių metų mėnesius pagamino 2,095 mln. megavatvalandžių (MWh) elektros energijos – 18%...

Pramonė
2022.05.22
Saulę įdarbino per 1.000 įmonių: domisi ir smulkiausieji 1

Lietuvoje saulės elektrines įsirengę maždaug 1.100 įmonių, o didėjant sąskaitoms už elektros energiją,...

Gazelė
2022.05.22
Suomija ir Estija rusiškų dujų kratosi prikeldamos 2015 m. laidotą projektą Premium 1

Suomija šeštadienį prisijungė prie negausaus būrelio Europos šalių, kurios visai atsisakė rusiškų gamtinių...

Rinkos
2022.05.22
„Nord Pool“ sustabdžius prekybą rusiška elektra, jos importas stabdomas ir Lietuvoje

Elektros energijos biržos operatorė „Nord Pool“ nusprendė stabdyti prekybą rusiška elektra iš vienintelio jos...

Pramonė
2022.05.20
Vokietija ir Kataras susitarė dėl dujų tiekimo

Penktadienį Vokietija ir Kataras pasirašė partnerystės energetikos srityje sutartį, pagal kurią Doha 2024 m.

Pramonė
2022.05.20
Suomiai ir estai SkGD terminalą nuomosis iš amerikiečių

Suskystintų gamtinių dujų tiekimą Suomijai, Estijai ir platesniam regionui užtikrins iš amerikiečių...

Rinkos
2022.05.20
Rusiškos dujos Suomijai bus užsuktos šeštadienį

Rusiškos dujos Suomijai nebebus tiekiamos nuo šeštadienio ryto, praneša Suomijos valstybinė dujų bendrovė...

Rinkos
2022.05.20
„Ignitis grupės“ augančius projektų kaštus atsveria didėjančios energijos kainos Premium 3

Ketvirtadienį vyko „Ignitis grupės“ pirmojo 2022 m. ketvirčio rezultatų pristatymas investuotojams.

Rinkos
2022.05.20
Estija kaups strategines gamtinių dujų ir grūdų atsargas 4

Estijos vyriausybė ketvirtadienį įpareigojo Valstybės atsargų kaupimo agentūrą suformuoti ne mažesnį kaip 1...

Pramonė
2022.05.20
D. Maikštėnas: Vilniaus jėgainės biokuro projektas brangsta 10% 9

„Ignitis grupės“ statomos Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) biokuro blokas energijos gamybą pradės kitų...

Pramonė
2022.05.19
Keturios ES šalys iki 2050 m. planuoja 10 kartų padidinti vėjo energijos gamybos pajėgumus Šiaurės jūroje

Keturios Europos Sąjungos (ES) valstybės narės – Vokietija, Danija, Nyderlandai ir Belgija – trečiadienį...

Pramonė
2022.05.19
Rusija reikalauja, kad Ukraina susimokėtų už elektrą iš okupuotos Zaporižios AE 7

Rusija užsiminė siekianti atkirsti Ukrainą nuo didžiausios Europoje atominės elektrinės, jei Kyjivas nemokės...

Pramonė
2022.05.19
P. Singeris. Ar Europa turėtų nustoti mokėjusi už Putino karą?

Ar teisinga, kad Europos šalys toliau moka Rusijai po 1 mlrd. Eur (1,1 mlrd. USD) per dieną už energiją...

Nuomonės
2022.05.19
M. Draghi vėlina Italijos nepriklausomybės nuo rusiškų dujų datą

Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi ketvirtadienį pareiškė, jog jo šalis gali tapti nepriklausoma nuo...

Pramonė
2022.05.19
Kremlius: maždaug pusė „Gazprom“ klientų atsidarė sąskaitas rubliais 2

Aleksandras Novakas, Rusijos vicepremjeras, ketvirtadienį pareiškė, kad maždaug pusė iš 54 bendrovių, su...

Rinkos
2022.05.19

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku