Teismas turės vertinti, ar ESO diskriminavo „Vilniaus energiją“

Lietuvos apeliacinis teismas lapkričio 6 dieną nutarė, kad „Vilniaus energijos“ 10,7 mln. Eur vertės ieškinį įmonei ESO pernai rugsėjį atmetęs Vilniaus apygardos teismas galimo „Vilniaus energijos“ diskriminavimo aplinkybių netyrė, todėl grąžino teismui jas ištirti. 

„Vilniaus energijos“ teigimu, ESO nėra pateikusi jokių duomenų, iš ko ir už kokią kainą 2014–2015 metais pirko balansavimo elektros energiją, todėl jos tiekėja galėjo būti su tuometine LESTO susijusi įmonė, o kaina – didesnė nei perkant iš „Vilniaus energijos“. Be to, anot „Vilniaus energijos“, LESTPO iš kitų VIAP gamintojų įsigijo daugiau elektros nei numatyta sutartyse, sumokant didesnę kainą nei „Vilniaus energijai“.

„ESO argumentas, kad tuo atveju, kai ji nepirko elektros iš „Vilniaus energijos“, reikalingas kiekis buvo nusiperkamas biržoje, yra prieštaringas ir tik iš dalies atitinka įrodymus, nes atsakovė elektros poreikį tenkino ne tik ją pirkdama biržoje, tačiau ir kitais būdais – iš kitų VIAP paslaugas ginčo laikotarpiu teikusių gamintojų pirkdama daugiau elektros negu jų techninio minimumo gamybos režimu pagamintas elektros kiekis, be to, didelį dalį poreikio tenkindama iš balansavimo elektros“, – rašoma Apeliacinio teismo nutartyje.

Anot teismo, sutartimis prisiimdama įsipareigojimus iš kai kurių gamintojų supirkti daugiau elektros,  LESTO galimai pažeidė pareigą nediskriminuoti gamintojų ir įsigyti elektrą ekonomiškai naudingiausiu būdu.

Apeliacinis teismas taip pat pažymėjo, kad ESO nepateikė duomenų apie 2014–2015 metų elektros įsigijimo sutartis tarp LESTO ir su ja susijusios „Lietuvos energijos gamybos“, apie elektros įsigijimą iš importuotojų, nors pirmos instancijos teismas buvo įpareigojęs tą padaryti. 

„Pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu nebuvo nuoseklus, nes tenkinęs prašymą dėl įrodymų išreikalavimo, bet nepateikus visų įrodymų, bylą išnagrinėjo iš esmės, net nesvarstydamas pakartotinai įpareigoti atsakovę pateikti trūkstamus dokumentus ar skirti baudą už teismo įpareigojimų nevykdymą“, – teigiama Apeliacinio teismo nutartyje.

Teismas pabrėžė, kad LESTO sutarčių analizė ir išsamūs duomenys apie faktiškai įsigytus elektros kiekius yra svarbūs, nes tik tokios informacijos įvertinimas leistų priimti teisingą sprendimą dėl žalos atlyginimo priteisimo pagrįstumo ir, jeigu jis pagrįstas, spręsti dėl atlygintinos žalos dydžio.

„Vilniaus energija“ iš ESO prašė priteisti 10,7 mln. Eur: 6,339 mln. Eur – už 2014 m. ir 4,371 mln. Eur – už 2015 m. Bendrovė reikalavo panaikinti sutarties su tuometine LESTO dalį, pagal kurią įmonė įsipareigojo supirkti iš „Vilniaus energijos“ termofikacinių elektrinių ne Vyriausybės nustatytą remtinos gamybos apimties elektros kiekį, o tik techninį minimumą.

Apeliacinis teismas konstatavo, kad Vilniaus apygardos teismas teisingai atmetė  „Vilniaus energijos“ reikalavimus dėl sutarčių dalies panaikinimo. 

Anot Apeliacinio teismo, tam tikrą elektros įsigijimo būdų pasirinkimą 2014–2015 metais turėjusi LESTO turėjo teisę sudaryti tokias sutartis, kurios užtikrintų, jog elektros poreikis būtų tenkinamas ją įsigyjant ekonomiškai naudingiausiu būdu, o toks teisinis reikalavimas neprieštaravo Konstitucijai.