Vieniems kovojant su anglimi kiti drastiškai didina elektrinių kiekį

Publikuota: 2018-10-05
Anglimi kūrenama elektrinė Pekine. David Gray (Reuters / Scanpix) nuotr.
Anglimi kūrenama elektrinė Pekine. David Gray (Reuters / Scanpix) nuotr.

Aplinkosaugininkai skambina pavojaus varpais, kad kova su klimatui žalingomis anglimi kūrenamomis elektrinėmis gali neduoti vaisių. Aplinkosauginius susitarimus ignoruojančios šalys ir bendrovės visame pasaulyje stato arba ruošiasi statyti apie 1.400 anglimi kūrenamų elektrinių.

29-ių aplinkosaugos organizacijų pasaulyje atlikta bendra studija rodo, kad 120 didžiausių pasaulio anglies koncernų naujos elektrinės išdygs 59-iose šalyse, daugiausiai Kinijoje. Taip pagaminamos energijos apimtis išaugtų 670 GW, trečdaliu daugiau nei yra dabar, rašo Vokietijos „Handelsblatt“. Tiesa, lyginant su pernykšte analize, ketinimai šiek tiek sumenko – tąkart planuota anglimi išgaunamos energijos apimtis padidinti dar 170 GW, iki 940 GW.

Į tyrimą pateko 120 energetikos koncernų iš 42 valstybių, penktadalis – iš Kinijos. Šioje šalyje ir planuojama pastatyti daugiausiai elektrinių, vien čia anglimi pagaminamos energijos apimtys išaugs 260 GW. Aplinkosaugininkai įspėja, kad Kinija akivaizdžiai nesilaiko savo valdžios prieš dvejus metus iškelto tikslo neperžengti 1.100 GW anglimi kūrenamų elektrinių galios ribos, nes jau dabar ji yra pasiekusi 990. Kinija taip pat eksportuoja savo anglių deginimo technologijas. Šiuo metu ji užsienyje vykdo 17 projektų, kurių apimtis siekia 60 GW.

„Nors visame pasaulyje planuojamų projektų skaičius sumažėjo, tačiau jų vis dar yra per daug. Judant tokiais tempais, žlugs mūsų tikslas neperžengti klimato šilimo 1,5 laipsnio“, – sako Heffa Schuecking, tyrime dalyvavusios Vokietijos aplinkosaugos organizacijos „Urgewald“ vadovė.

Vokietijoje verda ypatingai aršios diskusijos dėl ketinimų iš esmės mažinti anglimi kūrenamų elektrinių apimtis. Idealus siekis – ateityje iš viso atsisakyti anglimi kūrenamų elektrinių, vis labiau pereiti prie žaliosios energetikos. 

Praėjusią savaitę paskelbtas tyrimas, kurį „Greenpeace“ užsakymu atliko „Frauenhofer“ institutas, sako, kad Vokietijai realu atsisakyti anglimi kūrenamų elektrinių iki 2030 m. nepatiriant elektros energijos trūkumo. Atlikta studija drąsina neatsisakyti ir dvejonių sukėlusio šalies tikslo – iki 2020 m. 40% sumažinti išmetamo anglies dioksido (CO2) kiekį.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Ketinama atleisti Vilniaus šilumos tinklų vadovą  3

Vilniaus šilumos tinklų valdyba penktadienį spręs, ar atleisti daugiau nei trejus metus jai...

Pramonė
18:54
 „Orlen Lietuva“ pajamos augo, pelnas ištirpo

„Orlen Lietuva“ naftos perdirbimo produktų gamykla praėjusiais metais dirbo maksimaliu pajėgumu, fiksavo...

Pramonė
17:17
Sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais įstatymas pateiktas Vyriausybei

Energetikos ministerija Vyriausybei pateikė Lietuvos elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės...

Pramonė
16:03
Nuo 2020-ųjų benzine biodegalų turės būti ne mažiau kaip 10% 3

Seimas pakeitė iki šiol galiojančius reikalavimus dėl biodegalų maišymo į benziną – pritarė kelių Seimo narių...

Pramonė
15:06
„Lietuvos energijos“ ir „Fortum“ jėgainės Kaune konsultavimas kelia klausimų VPT 3

Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) statomą 150 mln. Eur vertės Kauno kogeneracinę jėgainę (KKJ)...

Pramonė
08:19
Ko gero, didžiausia plyno lauko investicija Lietuvos istorijoje Premium 15

Potencialus JAV energetikos bendrovių elektros energijos gamybos Lietuvoje projektas galėtų tapti didžiausia...

Pramonė
2019.03.20
Pasirašyta pirmojo sinchronizacijos etapo finansavimo sutartis 11

Briuselyje Baltijos šalių elektros perdavimo sistemos operatorių vadovai ir Inovacijų ir tinklų programų...

Pramonė
2019.03.19
Šiluma šalyje per metus brango 6%

Vidutinė centralizuotos šilumos kaina šalyje per metus – kovą palyginti su 2018 metų kovu – išaugo 6%,...

Pramonė
2019.03.19
„Geotermai“ iškelta bankroto byla  4

Neveikiančiai Klaipėdos šilumos gamybos įmonei „Geoterma“ iškelta bankroto byla. 

Pramonė
2019.03.18
„Achema“ pavasarį turėtų įsigyti bent du SGD krovinius 2

Didžiausia dujų vartotoja Lietuvoje, Jonavos trąšų gamintoja „Achema“ šiemet įsigis bent du laivus su...

Pramonė
2019.03.18
Lietuvoje – institucijų ir gyventojų pratybos dėl galimos avarijos Astravo elektrinėje 6

Rudenį Vilniaus ir Švenčionių rajonuose, galbūt Vilniaus mieste vyks valstybinio lygio pratybos, kur bus...

Pramonė
2019.03.17
Amerikiečiai siūlo pastatyti 300 MW dujinę elektrinę be subsidijų   20

Energetikos ministerija su JAV kompanija „Net Power“ ir energetikos inovacijų kompanija „8 Rivers Capital“...

Pramonė
2019.03.15
„Amber Grid“ už 5,6 mln. Eur modernizavo Panevėžio kompresorių stotį

Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius AB „Amber Grid“ užbaigė Panevėžio kompresorių stoties...

Pramonė
2019.03.15
L. Linkevičius: Lietuvos pozicija dėl Astravo AE nesikeičia 6

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad Lietuvos vyriausybės pozicija dėl Baltarusijoje...

Pramonė
2019.03.14
Ankstyvas pavasaris pranašauja žemas SkGD kainas 1

Žiemos pradžioje trečdaliu brangiau nei prieš metus kainavusios suskystintos gamtinės dujos (SkGD) šiemet...

Pramonė
2019.03.14
Biržoje – 3 TWh daugiau gamtinių dujų

Šių metų pradžioje nelikus prievolės reguliuojamiems energijos gamintojams dujas pirmumo tvarka pirkti iš...

Pramonė
2019.03.14
Paskelbtas IAE trumpaamžių atliekų atliekyno pirkimas

Valstybės įmonė Ignalinos atominė elektrinė (IAE) paskelbė Mažo ir vidutinio aktyvumo trumpaamžių...

Pramonė
2019.03.14
Įteisinta vadinamoji mažoji daugiabučių renovacija 6

Valstybės lėšomis leista paremti vadinamąją mažąją daugiabučių renovaciją, kai atnaujinamas tik pastato...

Verslo aplinka
2019.03.14
IEA šlovina JAV naftos išgavėjus Premium 2

Tarptautinė energetikos asociacija (IEA) naftos rinkai žada istorinius pokyčius. JAV skalūnų naftos gavyba ir...

Pramonė
2019.03.14
Kovai su klimato kaita  – 134 mln. Eur parama

2019 metams patvirtinta rekordinė – 134 mln. Eur – Klimato kaitos programos lėšų sąmata, iš jos net 79 mln.

Verslo aplinka
2019.03.13

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau