Tretinio galios rezervo nori ir dabartiniai tiekėjai

Elektros perdavimo operatorės „Litgrid“ skelbtą aukcioną laimėjusios įmonės kitąmet užtikrins, jog nelaimės atveju vartotojams nesutriktų elektros tiekimas.

Valstybės valdomos grupės „Lietuvos energija“ valdomos LEG atstovas Valentas Neviera patvirtino, kad bendrovė teikia paraišką aukcionui: „Planuojame pateikti pasiūlymą.“

Dalyvauti užtikrinant rezervą ketina ir centralizuotai šilumą tiekianti „Panevėžio energija“.

„Pateikėme į aukcioną (paraišką – BNS)“, – BNS sakė bendrovės generalinis direktorius Petras Diksa.

Verslininko Rimando Stonio valdomos KTE komunikacijos koordinatorius Arūnas Armalis BNS sakė, kad įmonė taip pat dalyvaus aukcione.

„Orlen Lietuva“ savo veiksmų kol kas nekomentuoja.

„Bendrovė, siekdama nepaveikti kitų aukciono dalyvių tiekėjų sprendimo, savo dalyvavimą aukcione patvirtins tik po 15 val., kai pasibaigs pasiūlymų pateikimo terminas“, – BNS sakė „Orlen Lietuvos“ atstovė spaudai Kristina Gendvilė.

Penktadienį gauti siūlymai bus įvertinti iki pirmadienio – tuomet bus skelbiami preliminarūs rezultatai.

„Litgrid“ rengia dviejų tipų tretinio aktyviosios galios rezervo paslaugų aukcionus. Pirmasis – rezervo, skirto antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo atkūrimui (260 MW). Antrasis – rezervo, skirto valdyti įtampą 330 kV perdavimo tinkle ir antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo atkūrimui (260 MW).

Tretinio rezervo dydis kasmet nustatomas atsižvelgiant į didžiausią sistemos elementą, kuris staiga atsijungęs sukeltų didžiausią energijos deficitą. Šiuo metu, pasak bendrovės, tai yra 700 MW galios Lietuvos ir Švedijos jungtis „NordBalt“.

Kitąmet reikalinga tretinio galios rezervo apimtis – 520 MW, likusią 180 MW galią šalies sistema užtikrins per Baltijos šalių balansavimo rinką.

2017 metais skelbtas tretinio rezervo aukcionas šiems metams buvo padalytas į dvi dalis. Viena dalis skirta valdyti įtampą 330 kilovoltų tinkle ir galios rezervo atkūrimui, o kita dalis – 110 kilovoltų tinkle galios rezervo atkūrimui.

LEG pernai spalį laimėjo pirmąją dalį, jai šiemet skirta 29,3 mln. Eur. Antrąją dalį laimėjo „Orlen Lietuva“ (3,15 mln. Eur), Kauno termofikacijos elektrinė (3,14 mln. Eur) ir „Panevėžio energija“ (1,31 mln. Eur).

„Panevėžio energija“ turėjo užtikrinti 30 MW, „Orlen Lietuva“ – 120 MW, KTE – 73 MW, o LEG – 260 MW galios rezervą.

„Litgrid“ visiems rezervo tiekėjams turėjo sumokėti 36,9 mln. Eur.

2016 neskaidytą tretinį galios rezervą už 32 mln. eurų užtikrino tik LEG valdoma Lietuvos elektrinė.

Tretinį galios rezervą teikiančios elektrinės turi įsijungti per 12 valandų ir gaminti energiją iki 10 parų. Šis rezervas būtinas siekiant užtikrinti nenutrūkstamą elektros energijos perdavimą šalies gyventojams ir verslui.