Baltijos šalys galų gale susitarė dėl sinchronizacijos

Publikuota: 2018-09-14
Atnaujinta 2018-09-14 15:08
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Briuselyje penktadienį uždegta „žalia šviesa“ įgyvendinti Baltijos šalių energetikos tinklų sinchronizavimo su kontinentine Europa projektą. Trijų šalių atstovai politiniu lygmeniu pritarė sutartam sinchronizacijos scenarijui.

Baltijos energijos rinkos jungčių plano (BEMIP) aukšto lygio grupė, kurioje yra trijų Baltijos šalių, Lenkijos ir Europos Komisijos atstovai, pritarė techniniam sinchronizavimo scenarijui, kurį parengė Lenkijos energetikos instituto Gdansko mokslininkai, praneša BNS. 

Sprendimas reiškia, kad galutinai apsispręsta dėl sinchronizavimo scenarijaus, baigtos kelerius metus trukusios diskusijos. Pasak Vyriausybės, tai esminis žingsnis, norint formaliai pradėti Baltijos šalių energetikos sistemos prijungimą prie Europos tinklų. Pagal patvirtintą scenarijų sinchronizavimas vyks per jau veikiančią „LitPol Link“ jungtį ir naują jūrinį kabelį tarp Lietuvos ir Lenkijos, bei hidroelektrinėse trijose Baltijos šalyse įrengus sinchroninius kompensatorius.

Lenkijos mokslininkai nustatė, kad toks scenarijus yra technologiškai patikimas ir ekonomiškai naudingiausias. Jis užtikrins stabilų ir patikimą elektros sistemų darbą bei nenutrūkstamą elektros tiekimą Baltijos šalių vartotojams.

Penktadienio sprendimas leidžia Lenkijos ir Baltijos šalių perdavimo sistemos operatoriams iki rugsėjo 21 d. pateikti bendrą paraišką Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacijai (ENTSO-E) dėl kontinentinės Europos elektros sistemos sinchroninės zonos išplėtimo. Jos sprendimo tikimasi maždaug po metų. 

„Apibūdinčiau kaip dešimtmečio sprendimą. Patvirtintas konkretus sinchronizacijos scenarijus – anksčiau patvirtinome kryptį per Lenkiją, o šiandien patvirtintas pats techninis sprendimas, kokiu būdu tai turi būti padaryta (...) Yra pasiektas ne tik pats rezultatas, patvirtintas scenarijus, bet ir pereita į supratimo lygmenį tarp Baltijos šalių ir tai turbūt yra viena iš nedaugelio sėkmės istorijų Baltijos šalių energetinės integracijos procese (...) Tai yra lūžio taškas“, – BNS sakė Žygimantas Vaičiūnas.

Vėliau, iki spalio 11 d., „Litgrid“, AST ir „Elering“ pateiks bendrą paraišką CEF (angl. Connecting Europe Facility) dėl projekto pirmojo etapo finansavimo – 432 mln. Eur. Trijų Baltijos šalių reguliuotojai jau pasirašė susitarimą, kuriame nurodyta, kaip šie pirmojo etapo kaštai bus padalinti.

Kiekvienos šalies patiriami investicijų kaštai bus dengiami atitinkamo Baltijos šalių perdavimo sistemos operatoriaus (PSO) – Lietuvos „Litgrid“, Latvijos AST ir Estijos „Elering“. Bendra Baltijos šalyse įgyvendinamų investicijų vertė sieks 432,55 mln. Eur, iš jų 167,045 mln. Eur teks Lietuvai.

Įvertinus papildomus techninius sprendinius – kompensatorių įrengimą bei kitus darbus, projekto vertė siektų apie 1,4 mlrd. Eur. Tikimasi, kad Europos Sąjunga skirs 75% projektui reikalingų lėšų. 

Sinchronizavimo projektą numatyta baigti 2025 m.

Iš trečio karto

BEMIP formatu pasiektas politinis sutarimas, leidęs projekto šalims patekti oficialų prašymą prisijungti prie kontinentinės Europos elektros tinklų, pasirašytas iš trečio karto.

Jo laukta nuo praėjusių metų balandžio, kai dėl krypties per Lenkiją buvo sutarta Baltijos energetikos rinkų sujungimo plano (Baltic Energy Market Interconection Plan, BEMIP) formate. Tuomet žodinį sutarimą paskatino EK Jungtinio tyrimų centro (Joint Research Center, JRC) atliktos sinchronizacijos scenarijų studijos rezultatai. Tačiau parašams sudėti to neužteko.

Pirminiame plane tikėtasi pirma pasirašyti politinį susitarimą, o po to atlikti techninius darbus. Vietoje to buvo nuspręsta atlikti dar vieną studiją ir susitarti tuomet. Perdavimo sistemų operatoriai su ENTSO-E pradėjo technines dažnio ir dinaminė elektros tinklų sinchronizacijos studijos.

Šių metų kovą trys Baltijos šalys paskelbė „politinį pareiškimą“, kuriame nutarė nebesiginčyti dėl to, ar nederėtų vietoje Vakarų Europos sinchronizuotis su Skandinavija. Tiesa, tai buvo deklaracija ir joks dokumentas nebuvo pasirašytas, o galutinis sutarimas nukeltas į tą datą, kai bus pristatytos atliekamos techninės studijos.

Sulaukus dinaminės ir dažnio studijos rezultatų, birželį buvo pasirašytas politinis susitarimas. Bet vėl – dar ne galutinis. Sutarta, kad Lietuva, pasirašydama dokumentą, pripažins, kad tik „LitPol Link“ sinchronizacijai neužtenka. Latvija ir Estija, savo ruožtu, pripažins, kad antrosios antžeminės jungties pastatyti nepavyks ir dėl didelių kaštų, ir dėl laiko stokos. Nutarta sinchronizuotis per egzistuojančią antžeminę jungtį ir ją paremti papildomomis priemonėmis.

Papildomoms priemonėms įvertinti buvo užsakyta Gdansko universiteto mokslininkų studija. Sulaukus jos rezultatų, penktadienį pasirašytas galutinis politinis susitarimas tarp BEMIP formato šalių.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

„Elektrum Lietuva“: pigiausia elektra Baltijos šalyse kovą – Lietuvoje

Šilti orai kovo mėnesį lėmė smukusias elektros kainas Baltijos šalyse – jos susitraukė apie 15%. Lietuvoje...

Pramonė
2019.04.17
„Lietuvos energija“ planuoja valstybei išmokėti 13 mln. Eur dividendų

„Lietuvos energija“ valstybei siūlo už 2018 m. sumokėti 13 mln. Eur dividendų, pranšta per „Nasdaq“...

Pramonė
2019.04.17
Ignalinos AE uždarymo fondas pernai negavo 22% planuotų pajamų 2

Ignalinos atominės elektrinės uždarymo fondo pajamos 2018 m. buvo beveik 2 mln. eurų, o išlaidos – apie...

Pramonė
2019.04.17
LVAT: LEG privalo sumokėti Kainų komisijos skirtą baudą 

Valstybės valdomos energetikos grupės „Lietuvos energija“ bendrovei „Lietuvos energijos gamyba“ (LEG) teisme...

Pramonė
2019.04.16
STT: apyvartinių taršos leidimų prekyboje stinga skaidrumo 

Apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje veikiančių įstaigų veikloje stinga skaidrumo, nustatė...

Pramonė
2019.04.16
Vilnius ir Minskas tariasi, kaip keisis informacija apie galimas atomines avarijas 1

Susitarimą dėl bendradarbiavimo ir keitimosi informacija apie galimas atomines avarijas su Baltarusija...

Pramonė
2019.04.16
Astravo AE pirmojo reaktoriaus įjungimas atidėtas iki rudens 3

Baltarusija Astravo atominės elektrinės (AE) pirmojo reaktoriaus įjungimą atidėjo iki šių metų rudens, tokio...

Pramonė
2019.04.15
Dujinės jėgainės elektra už tą pačią kainą, tik be CO2 Premium 4

Amerikiečių elektrinė, kurios galimybes statyti Lietuvoje investuotojai turėtų ištirti per pusmetį, galėtų...

Pramonė
2019.04.15
„Enefit Green“: vėjuoti orai palaiko vėjo elektros gamybą

Atsinaujinančios energijos įmonė „Enefit Green“, priklausanti „Eesti Energia“ grupei, skelbia kovą vėjo...

Pramonė
2019.04.12
LEG išmokės 6,5 mln. Eur dividendų

Elektros gamybos bendrovė „Lietuvos energijos gamyba“ (LEG), praėjusiais metais uždirbusi 29,644 mln. Eur...

Pramonė
2019.04.12
Ž. Vaičiūnas: Lietuva jau pasiekė 2020 m. žaliosios energetikos tikslus  2

Lietuva jau yra pasiekusi 2020 m. tikslą – iš atsinaujinančių išteklių gaminama apie 30% šalyje suvartojamos...

Pramonė
2019.04.12
Arbitražas: „Nukem“ nepavyko iš Ignalinos AE atgauti 2,5 mln. Eur 1

Nebeveikianti ir jau beveik dešimtmetį uždaroma Ignalinos atominė elektrinė (IAE) laimėjo arbitražo bylą...

Pramonė
2019.04.10
Pelningiausios pasaulio įmonės obligacijoms – 100 mlrd. USD paklausa

Investuotojų paklausa Saudo Arabijos naftos milžinės „Saudi Aramco“ obligacijoms, pasirodo, yra kur kas...

Rinkos
2019.04.09
Naftos rinkoje – baimės dėl vienos didžiausių tiekėjų problemų 3

„Brent“ rūšies kaina antradienį laikosi ties 5 mėnesių aukštumomis, rinkos dalyviams nerimaujant dėl naftos...

Rinkos
2019.04.09
Naujas VŽ leidinys: „Energetikos sektoriaus apžvalga 2018“ 2

„Verslo žinių“ specializuotų sektorių apžvalgų pirmą ciklą užbaigia „Energetikos sektoriaus apžvalga 2018“ –...

Pramonė
2019.04.09
Sutrikus Estijos ir Suomijos elektros jungčiai, įdarbintas Kruonis 6

Praėjusią savaitę atsijungus elektros jungčiai „Estlink“ tarp Estijos ir Suomijos, AB „Lietuvos energijos...

Pramonė
2019.04.08
„PwC“: energetikos bendrovės turi liautis bijojusios naujų technologijų Premium 2

Energetikos sektoriui, kuris iki šiol gana vangiai diegė technologines naujoves, teks iš esmės keistis,...

Verslo aplinka
2019.04.08
Paklausa naftos milžinės obligacijoms 3 kartus viršijo pasiūlą

Saudo Arabijos naftos milžinė „Saudi Aramco“, planuojanti daryti viešą akcijų siūlymą (angl. initial public...

Rinkos
2019.04.08
Lietuva – labiausiai klimato pokyčių paveikta Europos šalis 19

Lietuvą, Latviją ir Suomiją klimato pokyčiai paveikė smarkiausiai iš visų Europos šalių. Taip teigiama...

Verslo aplinka
2019.04.07
Teismas: „Lietuvos energijos“ būstinės nuomos konkurso sąlyga – neteisėta 2

Valstybės valdomos grupės „Lietuvos energija“ naujos centrinės būstinės nuomos konkurso sąlyga turėti...

Statyba ir NT
2019.04.05

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau