Baltijos šalys galų gale susitarė dėl sinchronizacijos

Publikuota: 2018-09-14
Atnaujinta 2018-09-14 15:08
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Briuselyje penktadienį uždegta „žalia šviesa“ įgyvendinti Baltijos šalių energetikos tinklų sinchronizavimo su kontinentine Europa projektą. Trijų šalių atstovai politiniu lygmeniu pritarė sutartam sinchronizacijos scenarijui.

Baltijos energijos rinkos jungčių plano (BEMIP) aukšto lygio grupė, kurioje yra trijų Baltijos šalių, Lenkijos ir Europos Komisijos atstovai, pritarė techniniam sinchronizavimo scenarijui, kurį parengė Lenkijos energetikos instituto Gdansko mokslininkai, praneša BNS. 

Sprendimas reiškia, kad galutinai apsispręsta dėl sinchronizavimo scenarijaus, baigtos kelerius metus trukusios diskusijos. Pasak Vyriausybės, tai esminis žingsnis, norint formaliai pradėti Baltijos šalių energetikos sistemos prijungimą prie Europos tinklų. Pagal patvirtintą scenarijų sinchronizavimas vyks per jau veikiančią „LitPol Link“ jungtį ir naują jūrinį kabelį tarp Lietuvos ir Lenkijos, bei hidroelektrinėse trijose Baltijos šalyse įrengus sinchroninius kompensatorius.

Lenkijos mokslininkai nustatė, kad toks scenarijus yra technologiškai patikimas ir ekonomiškai naudingiausias. Jis užtikrins stabilų ir patikimą elektros sistemų darbą bei nenutrūkstamą elektros tiekimą Baltijos šalių vartotojams.

Penktadienio sprendimas leidžia Lenkijos ir Baltijos šalių perdavimo sistemos operatoriams iki rugsėjo 21 d. pateikti bendrą paraišką Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacijai (ENTSO-E) dėl kontinentinės Europos elektros sistemos sinchroninės zonos išplėtimo. Jos sprendimo tikimasi maždaug po metų. 

„Apibūdinčiau kaip dešimtmečio sprendimą. Patvirtintas konkretus sinchronizacijos scenarijus – anksčiau patvirtinome kryptį per Lenkiją, o šiandien patvirtintas pats techninis sprendimas, kokiu būdu tai turi būti padaryta (...) Yra pasiektas ne tik pats rezultatas, patvirtintas scenarijus, bet ir pereita į supratimo lygmenį tarp Baltijos šalių ir tai turbūt yra viena iš nedaugelio sėkmės istorijų Baltijos šalių energetinės integracijos procese (...) Tai yra lūžio taškas“, – BNS sakė Žygimantas Vaičiūnas.

Vėliau, iki spalio 11 d., „Litgrid“, AST ir „Elering“ pateiks bendrą paraišką CEF (angl. Connecting Europe Facility) dėl projekto pirmojo etapo finansavimo – 432 mln. Eur. Trijų Baltijos šalių reguliuotojai jau pasirašė susitarimą, kuriame nurodyta, kaip šie pirmojo etapo kaštai bus padalinti.

Kiekvienos šalies patiriami investicijų kaštai bus dengiami atitinkamo Baltijos šalių perdavimo sistemos operatoriaus (PSO) – Lietuvos „Litgrid“, Latvijos AST ir Estijos „Elering“. Bendra Baltijos šalyse įgyvendinamų investicijų vertė sieks 432,55 mln. Eur, iš jų 167,045 mln. Eur teks Lietuvai.

Įvertinus papildomus techninius sprendinius – kompensatorių įrengimą bei kitus darbus, projekto vertė siektų apie 1,4 mlrd. Eur. Tikimasi, kad Europos Sąjunga skirs 75% projektui reikalingų lėšų. 

Sinchronizavimo projektą numatyta baigti 2025 m.

Iš trečio karto

BEMIP formatu pasiektas politinis sutarimas, leidęs projekto šalims patekti oficialų prašymą prisijungti prie kontinentinės Europos elektros tinklų, pasirašytas iš trečio karto.

Jo laukta nuo praėjusių metų balandžio, kai dėl krypties per Lenkiją buvo sutarta Baltijos energetikos rinkų sujungimo plano (Baltic Energy Market Interconection Plan, BEMIP) formate. Tuomet žodinį sutarimą paskatino EK Jungtinio tyrimų centro (Joint Research Center, JRC) atliktos sinchronizacijos scenarijų studijos rezultatai. Tačiau parašams sudėti to neužteko.

Pirminiame plane tikėtasi pirma pasirašyti politinį susitarimą, o po to atlikti techninius darbus. Vietoje to buvo nuspręsta atlikti dar vieną studiją ir susitarti tuomet. Perdavimo sistemų operatoriai su ENTSO-E pradėjo technines dažnio ir dinaminė elektros tinklų sinchronizacijos studijos.

Šių metų kovą trys Baltijos šalys paskelbė „politinį pareiškimą“, kuriame nutarė nebesiginčyti dėl to, ar nederėtų vietoje Vakarų Europos sinchronizuotis su Skandinavija. Tiesa, tai buvo deklaracija ir joks dokumentas nebuvo pasirašytas, o galutinis sutarimas nukeltas į tą datą, kai bus pristatytos atliekamos techninės studijos.

Sulaukus dinaminės ir dažnio studijos rezultatų, birželį buvo pasirašytas politinis susitarimas. Bet vėl – dar ne galutinis. Sutarta, kad Lietuva, pasirašydama dokumentą, pripažins, kad tik „LitPol Link“ sinchronizacijai neužtenka. Latvija ir Estija, savo ruožtu, pripažins, kad antrosios antžeminės jungties pastatyti nepavyks ir dėl didelių kaštų, ir dėl laiko stokos. Nutarta sinchronizuotis per egzistuojančią antžeminę jungtį ir ją paremti papildomomis priemonėmis.

Papildomoms priemonėms įvertinti buvo užsakyta Gdansko universiteto mokslininkų studija. Sulaukus jos rezultatų, penktadienį pasirašytas galutinis politinis susitarimas tarp BEMIP formato šalių.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Vyriausybė pritarė Ignalinos AE darbų programai

Vyriausybė pritarė Ignalinos atominės elektrinės (IAE) eksploatavimo nutraukimo 2019 m. darbų programai.

Energetika
2019.01.16
„Ventus-Nafta“ prašo leidimo įsigyti „Timėjo“ degalinę

Lenkijos koncerno „Orlen“ valdomas degalinių tinklas „Ventus-nafta“ prašo Konkurencijos tarybos leidimo...

Rinkos
2019.01.16
Japonai branduolinę energetiką palieka Rusijai ir Kinijai Premium

Japonijos koncernas „Hitachi“, tikėtina, įšaldys savo dalyvavimą branduolinės elektrinės Velse, Jungtinėje...

Energetika
2019.01.16
Biokuro biržos apyvarta pernai didėjo 37%

„Baltpool“ biokuro biržoje 2018 m. sudaryta 14% daugiau santorių, kuriais įsigyta 4% daugiau kuro. Biržos...

Energetika
2019.01.16
„Maxima“ investuoja į saulės jėgaines 2

Prekybos tinklas „Maxima“, siekdamas mažinti veiklos sąnaudas bei poveikį aplinkai, didina investicijų į...

Energetika
2019.01.16
Ž. Vaičiūnas: Astravo AE gali lemti branduolinės energetikos reputaciją

Netoli Lietuvos sienos baigiama statyti Baltarusijos Astravo atominė elektrinė (AE) gali suduoti smūgį...

Energetika
2019.01.15
LEG rengiasi Kruonio HAE plėtros vertinimui

Bendrovė „Lietuvos energijos gamyba“ (LEG) ruošiasi Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (HAE) naujo...

Energetika
2019.01.14
Naftos pramonės milžinės persijungia į elektros gamybą Premium

Degalinėje Alberto Aguileros gatvėje Madride galite žvilgtelėti į ateitį: čia klientai gali atsiimti „Amazon“...

Energetika
2019.01.12
Teismas atmetė „Vilniaus energijos“ skundą dėl 0,4 mln. Eur 1

Teismas atmetė buvusios Vilniaus šilumos ūkio valdytojos „Vilniaus energijos“ skundą dėl Kainų komisijos 2016...

Energetika
2019.01.11
Ukraina naftos produktų importą iš Lietuvos padidino trečdaliu 5

Ukraina naftos produktų iš Lietuvos 2018 m. importavo už 570,5 mln. USD, rodo Ukrainos valstybinės fiskalinės...

Energetika
2019.01.11
Karaliaučiaus gubernatorius: dujų tranzitas per Lietuvą šiemet augs

Nepaisant netoli Kaliningrado pradėjusio veikti suskystinių gamtinių dujų (SkGD) terminalo, „Gazprom“...

Energetika
2019.01.11
„BOD Group“ įkūrė antrinę saulės energetikos įmonę „Solparks“

Aukštųjų technologijų grupė „BOD Group“ įkūrė antrinę saulės energetikos įmonę „Solparks“.

Energetika
2019.01.11
Įrengti uostą Karaliaučiaus SkGD terminalui kainavo 510 mln. Eur Premium 10

Įrengti Karaliaučiaus SkGD terminalą kainavo 510 mln. Eur – daugiau nei keturis kartus brangiau nei...

Energetika
2019.01.11
A. Lukašenka: Baltarusija galėtų nafta apsirūpinti per Baltijos šalių uostus 34

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka vėl prakalbo apie alternatyvą rusiškai naftai – galimybę...

Energetika
2019.01.10
Ž. Vaičiūnas: Lietuva pasirengusi bandymams Kaliningrade 1

Baltijos šalys yra techniškai pasiruošusios, kad neįvyktų vadinamoji totalinė elektros tinklų avarija,...

Energetika
2019.01.10
„Axis Technologies“ įrengs biokuro katilinę Suvalkuose

Bendrovė „Axis Technologies“ pastatys biokuro katilinę Lietuvos pasienyje, Suvalkuose. Tai – pirmasis įmonės...

Energetika
2019.01.10
Dividendų mažiau mokės EPSO-G, Klaipėdos uostas ir Klaipėdos nafta

Vyriausybė trečiadienį be platesnių diskusijų, kaip valstybinis verslas galėtų duoti didesnę naudą mokesčių...

Finansai
2019.01.10
Ž. Vaičiūnas: sinchronizacija prie elektros tarifo galėtų pridėti 0,2 euro cento 11

Energetikos ministras tikisi, kad Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimas su žemynine Europa...

Energetika
2019.01.09
„Vilniaus šilumos tinklai“ norėtų skolintis arbitražui su „Veolia“ 4

Vilniaus miesto taryba svarsto galimybę leisti savivaldybės valdomai bendrovei „Vilniaus šilumos tinklai“...

Energetika
2019.01.09
Vilniaus kogeneracinė jėgainė šiemet planuoja pasamdyti 70 darbuotojų

Valstybės valdomos energetikos grupės „Lietuvos energija“ statoma 350 mln. Eur vertės Vilniaus kogeneracinė...

Energetika
2019.01.09

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau