Baltijos šalys galų gale susitarė dėl sinchronizacijos

Publikuota: 2018-09-14
Atnaujinta 2018-09-14 15:08
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Briuselyje penktadienį uždegta „žalia šviesa“ įgyvendinti Baltijos šalių energetikos tinklų sinchronizavimo su kontinentine Europa projektą. Trijų šalių atstovai politiniu lygmeniu pritarė sutartam sinchronizacijos scenarijui.

Baltijos energijos rinkos jungčių plano (BEMIP) aukšto lygio grupė, kurioje yra trijų Baltijos šalių, Lenkijos ir Europos Komisijos atstovai, pritarė techniniam sinchronizavimo scenarijui, kurį parengė Lenkijos energetikos instituto Gdansko mokslininkai, praneša BNS. 

Sprendimas reiškia, kad galutinai apsispręsta dėl sinchronizavimo scenarijaus, baigtos kelerius metus trukusios diskusijos. Pasak Vyriausybės, tai esminis žingsnis, norint formaliai pradėti Baltijos šalių energetikos sistemos prijungimą prie Europos tinklų. Pagal patvirtintą scenarijų sinchronizavimas vyks per jau veikiančią „LitPol Link“ jungtį ir naują jūrinį kabelį tarp Lietuvos ir Lenkijos, bei hidroelektrinėse trijose Baltijos šalyse įrengus sinchroninius kompensatorius.

Lenkijos mokslininkai nustatė, kad toks scenarijus yra technologiškai patikimas ir ekonomiškai naudingiausias. Jis užtikrins stabilų ir patikimą elektros sistemų darbą bei nenutrūkstamą elektros tiekimą Baltijos šalių vartotojams.

Penktadienio sprendimas leidžia Lenkijos ir Baltijos šalių perdavimo sistemos operatoriams iki rugsėjo 21 d. pateikti bendrą paraišką Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacijai (ENTSO-E) dėl kontinentinės Europos elektros sistemos sinchroninės zonos išplėtimo. Jos sprendimo tikimasi maždaug po metų. 

„Apibūdinčiau kaip dešimtmečio sprendimą. Patvirtintas konkretus sinchronizacijos scenarijus – anksčiau patvirtinome kryptį per Lenkiją, o šiandien patvirtintas pats techninis sprendimas, kokiu būdu tai turi būti padaryta (...) Yra pasiektas ne tik pats rezultatas, patvirtintas scenarijus, bet ir pereita į supratimo lygmenį tarp Baltijos šalių ir tai turbūt yra viena iš nedaugelio sėkmės istorijų Baltijos šalių energetinės integracijos procese (...) Tai yra lūžio taškas“, – BNS sakė Žygimantas Vaičiūnas.

Vėliau, iki spalio 11 d., „Litgrid“, AST ir „Elering“ pateiks bendrą paraišką CEF (angl. Connecting Europe Facility) dėl projekto pirmojo etapo finansavimo – 432 mln. Eur. Trijų Baltijos šalių reguliuotojai jau pasirašė susitarimą, kuriame nurodyta, kaip šie pirmojo etapo kaštai bus padalinti.

Kiekvienos šalies patiriami investicijų kaštai bus dengiami atitinkamo Baltijos šalių perdavimo sistemos operatoriaus (PSO) – Lietuvos „Litgrid“, Latvijos AST ir Estijos „Elering“. Bendra Baltijos šalyse įgyvendinamų investicijų vertė sieks 432,55 mln. Eur, iš jų 167,045 mln. Eur teks Lietuvai.

Įvertinus papildomus techninius sprendinius – kompensatorių įrengimą bei kitus darbus, projekto vertė siektų apie 1,4 mlrd. Eur. Tikimasi, kad Europos Sąjunga skirs 75% projektui reikalingų lėšų. 

Sinchronizavimo projektą numatyta baigti 2025 m.

Iš trečio karto

BEMIP formatu pasiektas politinis sutarimas, leidęs projekto šalims patekti oficialų prašymą prisijungti prie kontinentinės Europos elektros tinklų, pasirašytas iš trečio karto.

Jo laukta nuo praėjusių metų balandžio, kai dėl krypties per Lenkiją buvo sutarta Baltijos energetikos rinkų sujungimo plano (Baltic Energy Market Interconection Plan, BEMIP) formate. Tuomet žodinį sutarimą paskatino EK Jungtinio tyrimų centro (Joint Research Center, JRC) atliktos sinchronizacijos scenarijų studijos rezultatai. Tačiau parašams sudėti to neužteko.

Pirminiame plane tikėtasi pirma pasirašyti politinį susitarimą, o po to atlikti techninius darbus. Vietoje to buvo nuspręsta atlikti dar vieną studiją ir susitarti tuomet. Perdavimo sistemų operatoriai su ENTSO-E pradėjo technines dažnio ir dinaminė elektros tinklų sinchronizacijos studijos.

Šių metų kovą trys Baltijos šalys paskelbė „politinį pareiškimą“, kuriame nutarė nebesiginčyti dėl to, ar nederėtų vietoje Vakarų Europos sinchronizuotis su Skandinavija. Tiesa, tai buvo deklaracija ir joks dokumentas nebuvo pasirašytas, o galutinis sutarimas nukeltas į tą datą, kai bus pristatytos atliekamos techninės studijos.

Sulaukus dinaminės ir dažnio studijos rezultatų, birželį buvo pasirašytas politinis susitarimas. Bet vėl – dar ne galutinis. Sutarta, kad Lietuva, pasirašydama dokumentą, pripažins, kad tik „LitPol Link“ sinchronizacijai neužtenka. Latvija ir Estija, savo ruožtu, pripažins, kad antrosios antžeminės jungties pastatyti nepavyks ir dėl didelių kaštų, ir dėl laiko stokos. Nutarta sinchronizuotis per egzistuojančią antžeminę jungtį ir ją paremti papildomomis priemonėmis.

Papildomoms priemonėms įvertinti buvo užsakyta Gdansko universiteto mokslininkų studija. Sulaukus jos rezultatų, penktadienį pasirašytas galutinis politinis susitarimas tarp BEMIP formato šalių.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Trijų jūrų infrastruktūros sąraše – sinchronizacija, „Via Baltica“, „Rail Baltica“, GIPL

Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikime Rumunijoje Baltijos, Juodosios ir Adrijos jūrų regiono lyderiai...

Vilniaus nuotekų dumblu tręš energetinius medžius 4

Didžiausia Lietuvos vandentvarkos įmonė „Vilniaus vandenys“ drauge su partneriais pradeda žiedinės ekonomikos...

Energetika
11:20
„Akvatera“ investuoja 4,3 mln. Eur į gamyklos atnaujinimą

Lietuvių naminių gyvūnų pašarų gamykla „Akvatera“ modernizacijai skiria 4,3 mln. Eur. Už 3,5 mln. Eur jau...

Agroverslas
11:13
El Ninjo reiškinys: poveikis Pietų rinkoms atsilieps labiau nei mūsų klimatui Premium

Pasaulio meteorologijos organizacija (PMO) skelbia 70% tikimybę, kad paskutinį šių metų ketvirtį Ramiajame...

Verslo aplinka
2018.09.17
Ignalinos AE uždarymui siūlo tiek, kiek norėtų Lietuva

Europos Parlamento (EP) Pramonės, tyrimų ir energetikos komiteto paskirtoji pranešėja Rebecca Harms pateikė...

Energetika
2018.09.17
Lietuva neskųs EK sprendimo dėl „Gazprom“

Lietuva neskųs Europos Komisijos (EK) sprendimo dėl pavasarį paskelbto Rusijos dujų koncerno „Gazprom“...

Energetika
2018.09.17
Žiniasklaida: EP siūlys skirti daugiau lėšų Ignalinos AE uždarymui 2

Neoficialiomis žiniomis, jau kitos savaitės pradžioje Europos Parlamento (EP) pranešėja Ignalinos atominės...

Energetika
2018.09.15
Baltijos šalys galų gale susitarė dėl sinchronizacijos

Briuselyje penktadienį uždegta „žalia šviesa“ įgyvendinti Baltijos šalių energetikos tinklų sinchronizavimo...

Energetika
2018.09.14
Švedai Latvijoje statys vėjo jėgainių už 250 mln. Eur 1

SIA „Eolus“, antrinė Švedijos AB „Eolus Vind“ Latvijoje, statys didžiausią vėjų parką šalyje. Investicija į...

Energetika
2018.09.14
Biokuro biržos apyvarta rugpjūtį augo 50%

Energijos išteklių biržoje „Baltpool“ rugpjūtį biokuro parduota už 9,8 mln. Eur 50,8% daugiau nei tuo pačiu...

Energetika
2018.09.14
Skandinaviškas apetitas nuo grindų pakėlė biokuro kainą Premium 5

Šią vasarą biokuro kainos nusekė kitų energijos išteklių kainas ir vasaros pabaigoje vietos kuras buvo...

Energetika
2018.09.14
„Lietuvos dujų tiekimas“ 10.000 vartotojų stumtelės link fiksuoto mokesčio 6

UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ (nuo spalio 1 d. – „Lietuvos energijos tiekimas“) siūlo keisti pirmą ir antrą...

Energetika
2018.09.13
VKEKK: kauniečiai už šilumą permokėjo beveik 15 mln. Eur

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) nustatė AB „Kauno energija" bazinę šilumos kainą...

Energetika
2018.09.13
Galimybės SkGD terminalui Klaipėdoje, kurių niekas nemini  15

Gamtinių dujų suvartojimas per porą artimiausių dešimtmečių pasaulyje didės – tokia yra realybė, nors...

Energetika
2018.09.12
„Kauno energijai“ perskaičiuojama bazinė šilumos kaina

Centralizuotai šilumą tiekiančiai „Kauno energijai“ perskaičiuota bent penkerius metus galiojusi bazinė...

Energetika
2018.09.10
Teismas atmetė „Sypros“ skundą dėl KT skirtos baudos

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) patvirtino, kad Konkurencijos taryba (KT) pagrįstai nustatė...

Energetika
2018.09.10
Pokyčiai Lietuvos energetikoje: kur nuves naujas požiūris? 11

Kuo ambicingesnius tikslus išsikelsi, tuo daugiau jų ir pasieksi. Būtent taip apibūdinčiau šiuo metu Lietuvos...

Energetika
2018.09.10
Baltarusija planuoja naujas elektrines atominei jėgainei rezervuoti

Baltarusija planuoja statyti papildomus elektros gamybos pajėgumus – rezervą prie Lietuvos sienos statomai...

Energetika
2018.09.08
Ukrainoje šiemet atrastas trečias didelis dujų telkinys 18

Ukrainos kompanija „Ukrgazdobycha“, vykdydama geologinius tyrimus Charkovo srityje, atrado šiemet jau trečią...

Energetika
2018.09.08
Baltijos šalių reguliuotojai pasirašė kaštų susitarimą dėl sinchronizacijos

Lietuvos, Latvijos ir Estijos reguliuotojai pasirašė bendrą kaštų pasidalinimo susitarimą dėl elektros tinklų...

Energetika
2018.09.07

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau