Galimybės SkGD terminalui Klaipėdoje, kurių niekas nemini 

Publikuota: 2018-09-12
Romas Švedas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Romas Švedas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Nepriklausomas ekspertas, VU TSPMI lektorius

Gamtinių dujų suvartojimas per porą artimiausių dešimtmečių pasaulyje didės – tokia yra realybė, nors morališkai ir politiškai lyg ir esame linkę atsisakyti iškastinio kuro dėl anglies dvideginio (CO2) emisijų. Tai atveria nemažų galimybių ir Klaipėdos SkGD terminalui, apie kurio naudą ateityje nemažai diskutuojama. Tik tos galimybės nebūtinai susijusios su įprasta veikla – žvelgti ir veikti reikia globaliau.

Gamtinių dujų, kaip iškastinio kuro rūšies, paklausa ir vartojimas augs (tą patvirtina Tarptautinė energetikos agentūra, TEA), nes visas pasaulis bando atsisakyti labiausiai taršaus kuro – anglies ir naftos. Šios kuro rūšys vis dar užima reikšmingą vietą ir būtent dujos lengviausiai ir greičiausiai gali jas pakeisti.

Įrodymų nereikia žvalgytis į Kiniją, Indiją ar Lotynų Ameriką, galime pažvelgti visai šalia – į kaimynę Lenkiją. Čia vis dar intensyviai kasamos anglys, iš kurių gaminama elektra. Tačiau Lenkijai šis procesas tampa didele prabanga: Europos Sąjungoje teršiantys energijos gamintojai už tai turi brangiai mokėti, tad labiausiai šaliai apsimoka pereiti prie gamtinių dujų.

Kita tendencija, kurią irgi nurodo TEA, – per artimiausius 20 m. pasaulyje prekyba suskystintomis gamtinėmis dujomis (SkGD) sudarys didesnę dalį (60%) negu prekyba gamtinėmis dujomis dujotiekiais. Tokį pokytį lems sparčiai į priekį žengiančios technologijos ir rinkos noras būti lanksčiai.

Elektros gamyba iš dujų

Lietuvoje dabar, svarstant Klaipėdos SkGD terminalo perspektyvas, keliamas klausimas – kam ateityje mūsų šalyje reikės dujų? Aš užduočiau kitą klausimą – o kaip Lietuva, importuojanti daugiausiai elektros ES, žada užsitikrinti bazinį elektros tiekimą? Vien iš atsinaujinančių šaltinių to tikrai nepadarysime. Elektros generavimas iš dujų, juolab turint SkGD terminalą, yra vienas labiausiai ekonomiškai pagrįstų sprendimų.

Diskusijose apie SkGD terminalo ateitį dažnai minimas dujų tiekimo į Vidurio Europą argumentas. Tokių perspektyvų, be abejo, yra – 2021 m. pradėsianti veikti jungtis su Lenkija iš tiesų išplės Klaipėdos terminalo panaudojimo geografiją.

Tiesa, kritikai teigia, kad mūsų terminalas dėl stiprios konkurencijos nebus reikšmingas žaidėjas, nes Europoje dabar statoma nemažai kitų SkGD terminalų ir tiesiama dujotiekių.

Bet ar to reikšmingumo reikia siekti? Lietuvos stiprybė yra ta, kad ji, turėdama mažesnį terminalą, yra keleriopai lankstesnė ir gali prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos. Šiuos privalumus reikia išnaudoti neįstringant ties įprastu terminalo panaudojimu, kai per tiesiogines jungtis dujos parduodamos kitoms valstybėms.

Pasaulis sparčiai juda į priekį – jau atsiradę įvairių gamtinių dujų panaudojimo technologijų, kurios leidžia nepriklausyti nuo skirstymo ar perdavimo tinklo. Tad Lietuvai reikia stengtis veikti ne tik regione, o globaliau.

Jūrų ir kelių transportas

Norėčiau apžvelgti keletą tokių galimybių, apie kurias nekalbama, o gal net ir nelabai žinoma.

Viena iš jų – jūrų transportas. Dėl ES reikalavimo mažinti CO2 emisijas jūrų transportas atsisako taršaus dyzelio ir pereina prie SkGD kuro. Ypač pareigingai ir sparčiai tai daro mūsų kaimynai skandinavai. Tad Lietuvos terminalas galėtų tapti mažu hub`u, į kurį plaukiojančios kolonėlės atvyksta pasipildyti savo išteklių.

Vis daugiau SkGD pradeda naudoti ir prie naujų technologijų pereinantys uostai bei uostų krovos kompanijos. Pvz., kompanija „Bega“ kartu su „Lietuvos geležinkeliais“ dabar konstruoja autonomišką lokomotyvą, varomą SkGD kuru, kad uosto teritorijoje ir regione oro tarša būtų mažesnė.

Kita sritis, kur veriasi galimybės SkGD terminalui, – kelių transportas. Čia SkGD įgauna vis svaresnį vaidmenį dėl tų pačių taršos mažinimo tikslų, ypač krovinių pervežimo srityje, – vis labiau pradeda dominuoti vilkikai, varomi SkGD kuru.

ES įgyvendina vadinamųjų mėlynųjų koridorių projektą, pagal kurį ne rečiau kaip kas 400 km vilkikams įrengiama SkGD kolonėlė. Lietuva kol kas nėra šių koridorių dalimi, jie dabar baigiasi ties Vokietijos ir Lenkijos siena. Bet lenkai šia kryptimi jau dirba, Lietuvoje taip pat yra įmonių, kurios suplanavusios statyti tokias kolonėles Lenkijos ir Lietuvos pasienyje.

Dyzelinių vilkikų, kurie ne tik stipriai teršia, bet ir kelia daug triukšmo, nebenori įsileisti ir didieji Europos miestai. Tačiau juose yra daug infrastruktūros, kuriai reikia užtikrinti tiekimą – atgabenti krovinius ir prekes. Elektros vilkikų dar nėra ir artimiausiu metu nebus, o problemą didiesiems miestams spręsti reikia jau šiandien. Tad vėlgi – pirmasis sprendimas yra SkGD kuru varomi vilkikai, kurie mažiau teršia ir yra tylesni.

Energija nutolusiems regionuose

Trečia sritis – nutolusių regionų aprūpinimas energija, kuris puikiai iliustruoja, ką reiškia SkGD teikiamas lankstumas. Lietuvoje jau nebereikia plėsti dujų perdavimo tinklo, vedžioti aukšto spaudimo dujotiekių. Pvz., Druskininkai nėra prijungti prie bendro Lietuvos perdavimo tinklo. Dujos jiems anksčiau buvo tiekiamos atskiru dujotiekiu iš Baltarusijos, kas didino sąnaudas ir kainą. Dabar dujos čia atgabenamos suskystintu pavidalu – konteineriais – ir tai atsieina pigiau. Tai sprendimas ir kitiems regionams, kurie neprijungti prie sistemos, o tokių dar yra daug. 

Mobilumas, lankstumas ir greitis labai svarbūs ir gynybos srityje. Įsivaizduokite, į pratybas Pabradėje žiemą atvyksta sąjungininkai – keli tūkstančiai žmonių, pasistato palapines ir sako – mums reikia greitai užtikrinti visų palapinių šildymą. Paprasčiausias sprendimas – SGD stotelė: atvažiuoja vilkikas, pastato konteinerį su SkGD, dujos vietoje transformuojamos į dujinį pavidalą ir mobiliais įrenginiais paskirstomos po palapines. Pratybos pasibaigia, sąjungininkai susipakuoja palapines, mes susipakuojame konteinerius ir šildymo įrenginius ir išsiskirstome.

Čia įvardyti pavyzdžiai – jau realybė Vakarų Europoje, o pas mus jie iki galo dar neįgyvendinti. Tad galimybės Lietuvoje naudoti SkGD yra plačios ir su kiekvienais metais vis didėja. Tinkamai jas išnaudojusi Lietuva atsidurs tarp pažangiausių Europos šalių transporto, aprūpinimo energija ir kt. srityse.

Romas Švedas yra energetikos ekspertas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto lektorius.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

„Lietuvos energija“ virs „Ignitis“ 19

Valstybės valdoma energetikos įmonių grupė UAB „Lietuvos energija“ pateikė paraišką registruoti prekės ženklą...

Pramonė
09:56
Naujasis Ukrainos prezidentas ragina su TVF derėtis dėl mažesnių dujų kainų 3

Ukrainos išrinktasis prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį paragino vyriausybę ir valstybinę...

Pramonė
14:40
EK patvirtino paramą atsinaujinančios energetikos plėtrai Lietuvoje

Europos Komisija (EK) pritarė Lietuvos atsinaujinančios energetikos paramos schemai. Šiandien Vyriausybėje...

Pramonė
12:53
Naftos kainos atsitraukė nuo pusmečio aukštumų

Naftos kainos trečiadienį kiek atsitraukė nuo 6 mėn. aukštumų, į kurias savaitės pradžioje užkėlė Jungtinių...

Rinkos
11:57
„Amber Grid“ išmokės 5,2 mln. Eur, o  „Litgrid“ – 2,6 mln. Eur dividendų  5

Gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber Grid“ išmokės 5,2 mln. Eur dividendų, arba 0,0293 Eur už...

Pramonė
2019.04.23
Baltarusija stabdo degalų eksportą, Lietuva kol kas rami  10

Baltarusijos naftos produktų eksporto monopolininkei sustabdžius šviesiųjų naftos produktų eksportą į...

Pramonė
2019.04.23
Svarstoma, ar diegti išmanius elektros, dujų, šilumos, vandens skaitiklius 20

Netrukus turėtų paaiškėti, ar visame šalies komunaliniame sektoriuje galėtų būti diegiama išmanioji apskaita,...

Pramonė
2019.04.23
Trys kaimynės negali (ne)būti konkurentės Premium 5

Lietuva su Latvija niekaip nenubrėžia jūros sienos, latviai flirtuoja su baltarusiais, kad šie savo prekių...

Verslo aplinka
2019.04.23
Rusija uždraudė naftos ir jos produktų eksportą į Ukrainą 16

Rusija uždraudė į Ukrainą eksportuoti rusišką naftą ir jos produktus, o angliES eksportas galimas tik gavus...

Pramonė
2019.04.19
„NT Valdos“ aukcione už 4,25 mln. Eur pardavė kompleksą sostinėje 3

„Lietuvos energijos“ grupei priklausanti įmonė „NT Valdos“ už 4,25 mln. eurų (su PVM) pardavė vieną...

Statyba ir NT
2019.04.19
Konkurencijos taryba: „Gazprom“ turto išieškojimas yra sudėtingas 4

Rusijos dujų koncernui „Gazprom“ jau beveik 5 metus nesumokant Lietuvai 42 mln. Eur baudos, šaliai kol kas...

Pramonė
2019.04.19
„Achema“ Europos teismui skundžia naują SGD terminalo išlaikymo tvarką  8

Vieno didžiausių šalyje koncernų „Achemos grupė“ valdoma Jonavos trąšų gamintoja „Achema“ ir prekybos dujomis...

Pramonė
2019.04.19
Norintiems įsirengti saulės elektrines gyventojams – 4,5 mln. Eur paramos 21

Balandžio 18 d. energetikos ministras pasirašė įsakymą, kuriuo skiriama parama nedidelių, iki 10 kilovatų...

Pramonė
2019.04.19
„Elektrum Lietuva“: pigiausia elektra Baltijos šalyse kovą – Lietuvoje

Šilti orai kovo mėnesį lėmė smukusias elektros kainas Baltijos šalyse – jos susitraukė apie 15%. Lietuvoje...

Pramonė
2019.04.17
„Lietuvos energija“ planuoja valstybei išmokėti 13 mln. Eur dividendų

„Lietuvos energija“ valstybei siūlo už 2018 m. sumokėti 13 mln. Eur dividendų, pranšta per „Nasdaq“...

Pramonė
2019.04.17
Ignalinos AE uždarymo fondas pernai negavo 22% planuotų pajamų 3

Ignalinos atominės elektrinės uždarymo fondo pajamos 2018 m. buvo beveik 2 mln. eurų, o išlaidos – apie...

Pramonė
2019.04.17
LVAT: LEG privalo sumokėti Kainų komisijos skirtą baudą 

Valstybės valdomos energetikos grupės „Lietuvos energija“ bendrovei „Lietuvos energijos gamyba“ (LEG) teisme...

Pramonė
2019.04.16
STT: apyvartinių taršos leidimų prekyboje stinga skaidrumo 

Apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje veikiančių įstaigų veikloje stinga skaidrumo, nustatė...

Pramonė
2019.04.16
Vilnius ir Minskas tariasi, kaip keisis informacija apie galimas atomines avarijas 1

Susitarimą dėl bendradarbiavimo ir keitimosi informacija apie galimas atomines avarijas su Baltarusija...

Pramonė
2019.04.16
Astravo AE pirmojo reaktoriaus įjungimas atidėtas iki rudens 3

Baltarusija Astravo atominės elektrinės (AE) pirmojo reaktoriaus įjungimą atidėjo iki šių metų rudens, tokio...

Pramonė
2019.04.15

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau