Galimybės SkGD terminalui Klaipėdoje, kurių niekas nemini 

Publikuota: 2018-09-12
Romas Švedas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Romas Švedas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
 

Gamtinių dujų suvartojimas per porą artimiausių dešimtmečių pasaulyje didės – tokia yra realybė, nors morališkai ir politiškai lyg ir esame linkę atsisakyti iškastinio kuro dėl anglies dvideginio (CO2) emisijų. Tai atveria nemažų galimybių ir Klaipėdos SkGD terminalui, apie kurio naudą ateityje nemažai diskutuojama. Tik tos galimybės nebūtinai susijusios su įprasta veikla – žvelgti ir veikti reikia globaliau.

Gamtinių dujų, kaip iškastinio kuro rūšies, paklausa ir vartojimas augs (tą patvirtina Tarptautinė energetikos agentūra, TEA), nes visas pasaulis bando atsisakyti labiausiai taršaus kuro – anglies ir naftos. Šios kuro rūšys vis dar užima reikšmingą vietą ir būtent dujos lengviausiai ir greičiausiai gali jas pakeisti.

Įrodymų nereikia žvalgytis į Kiniją, Indiją ar Lotynų Ameriką, galime pažvelgti visai šalia – į kaimynę Lenkiją. Čia vis dar intensyviai kasamos anglys, iš kurių gaminama elektra. Tačiau Lenkijai šis procesas tampa didele prabanga: Europos Sąjungoje teršiantys energijos gamintojai už tai turi brangiai mokėti, tad labiausiai šaliai apsimoka pereiti prie gamtinių dujų.

Kita tendencija, kurią irgi nurodo TEA, – per artimiausius 20 m. pasaulyje prekyba suskystintomis gamtinėmis dujomis (SkGD) sudarys didesnę dalį (60%) negu prekyba gamtinėmis dujomis dujotiekiais. Tokį pokytį lems sparčiai į priekį žengiančios technologijos ir rinkos noras būti lanksčiai.

Elektros gamyba iš dujų

Lietuvoje dabar, svarstant Klaipėdos SkGD terminalo perspektyvas, keliamas klausimas – kam ateityje mūsų šalyje reikės dujų? Aš užduočiau kitą klausimą – o kaip Lietuva, importuojanti daugiausiai elektros ES, žada užsitikrinti bazinį elektros tiekimą? Vien iš atsinaujinančių šaltinių to tikrai nepadarysime. Elektros generavimas iš dujų, juolab turint SkGD terminalą, yra vienas labiausiai ekonomiškai pagrįstų sprendimų.

Diskusijose apie SkGD terminalo ateitį dažnai minimas dujų tiekimo į Vidurio Europą argumentas. Tokių perspektyvų, be abejo, yra – 2021 m. pradėsianti veikti jungtis su Lenkija iš tiesų išplės Klaipėdos terminalo panaudojimo geografiją.

Tiesa, kritikai teigia, kad mūsų terminalas dėl stiprios konkurencijos nebus reikšmingas žaidėjas, nes Europoje dabar statoma nemažai kitų SkGD terminalų ir tiesiama dujotiekių.

Bet ar to reikšmingumo reikia siekti? Lietuvos stiprybė yra ta, kad ji, turėdama mažesnį terminalą, yra keleriopai lankstesnė ir gali prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos. Šiuos privalumus reikia išnaudoti neįstringant ties įprastu terminalo panaudojimu, kai per tiesiogines jungtis dujos parduodamos kitoms valstybėms.

Pasaulis sparčiai juda į priekį – jau atsiradę įvairių gamtinių dujų panaudojimo technologijų, kurios leidžia nepriklausyti nuo skirstymo ar perdavimo tinklo. Tad Lietuvai reikia stengtis veikti ne tik regione, o globaliau.

Jūrų ir kelių transportas

Norėčiau apžvelgti keletą tokių galimybių, apie kurias nekalbama, o gal net ir nelabai žinoma.

Viena iš jų – jūrų transportas. Dėl ES reikalavimo mažinti CO2 emisijas jūrų transportas atsisako taršaus dyzelio ir pereina prie SkGD kuro. Ypač pareigingai ir sparčiai tai daro mūsų kaimynai skandinavai. Tad Lietuvos terminalas galėtų tapti mažu hub`u, į kurį plaukiojančios kolonėlės atvyksta pasipildyti savo išteklių.

Vis daugiau SkGD pradeda naudoti ir prie naujų technologijų pereinantys uostai bei uostų krovos kompanijos. Pvz., kompanija „Bega“ kartu su „Lietuvos geležinkeliais“ dabar konstruoja autonomišką lokomotyvą, varomą SkGD kuru, kad uosto teritorijoje ir regione oro tarša būtų mažesnė.

Kita sritis, kur veriasi galimybės SkGD terminalui, – kelių transportas. Čia SkGD įgauna vis svaresnį vaidmenį dėl tų pačių taršos mažinimo tikslų, ypač krovinių pervežimo srityje, – vis labiau pradeda dominuoti vilkikai, varomi SkGD kuru.

ES įgyvendina vadinamųjų mėlynųjų koridorių projektą, pagal kurį ne rečiau kaip kas 400 km vilkikams įrengiama SkGD kolonėlė. Lietuva kol kas nėra šių koridorių dalimi, jie dabar baigiasi ties Vokietijos ir Lenkijos siena. Bet lenkai šia kryptimi jau dirba, Lietuvoje taip pat yra įmonių, kurios suplanavusios statyti tokias kolonėles Lenkijos ir Lietuvos pasienyje.

Dyzelinių vilkikų, kurie ne tik stipriai teršia, bet ir kelia daug triukšmo, nebenori įsileisti ir didieji Europos miestai. Tačiau juose yra daug infrastruktūros, kuriai reikia užtikrinti tiekimą – atgabenti krovinius ir prekes. Elektros vilkikų dar nėra ir artimiausiu metu nebus, o problemą didiesiems miestams spręsti reikia jau šiandien. Tad vėlgi – pirmasis sprendimas yra SkGD kuru varomi vilkikai, kurie mažiau teršia ir yra tylesni.

Energija nutolusiems regionuose

Trečia sritis – nutolusių regionų aprūpinimas energija, kuris puikiai iliustruoja, ką reiškia SkGD teikiamas lankstumas. Lietuvoje jau nebereikia plėsti dujų perdavimo tinklo, vedžioti aukšto spaudimo dujotiekių. Pvz., Druskininkai nėra prijungti prie bendro Lietuvos perdavimo tinklo. Dujos jiems anksčiau buvo tiekiamos atskiru dujotiekiu iš Baltarusijos, kas didino sąnaudas ir kainą. Dabar dujos čia atgabenamos suskystintu pavidalu – konteineriais – ir tai atsieina pigiau. Tai sprendimas ir kitiems regionams, kurie neprijungti prie sistemos, o tokių dar yra daug. 

Mobilumas, lankstumas ir greitis labai svarbūs ir gynybos srityje. Įsivaizduokite, į pratybas Pabradėje žiemą atvyksta sąjungininkai – keli tūkstančiai žmonių, pasistato palapines ir sako – mums reikia greitai užtikrinti visų palapinių šildymą. Paprasčiausias sprendimas – SGD stotelė: atvažiuoja vilkikas, pastato konteinerį su SkGD, dujos vietoje transformuojamos į dujinį pavidalą ir mobiliais įrenginiais paskirstomos po palapines. Pratybos pasibaigia, sąjungininkai susipakuoja palapines, mes susipakuojame konteinerius ir šildymo įrenginius ir išsiskirstome.

Čia įvardyti pavyzdžiai – jau realybė Vakarų Europoje, o pas mus jie iki galo dar neįgyvendinti. Tad galimybės Lietuvoje naudoti SkGD yra plačios ir su kiekvienais metais vis didėja. Tinkamai jas išnaudojusi Lietuva atsidurs tarp pažangiausių Europos šalių transporto, aprūpinimo energija ir kt. srityse.

Romas Švedas yra energetikos ekspertas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto lektorius.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Trijų jūrų infrastruktūros sąraše – sinchronizacija, „Via Baltica“, „Rail Baltica“, GIPL

Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikime Rumunijoje Baltijos, Juodosios ir Adrijos jūrų regiono lyderiai...

Vilniaus nuotekų dumblu tręš energetinius medžius 3

Didžiausia Lietuvos vandentvarkos įmonė „Vilniaus vandenys“ drauge su partneriais pradeda žiedinės ekonomikos...

Energetika
11:20
„Akvatera“ investuoja 4,3 mln. Eur į gamyklos atnaujinimą

Lietuvių naminių gyvūnų pašarų gamykla „Akvatera“ modernizacijai skiria 4,3 mln. Eur. Už 3,5 mln. Eur jau...

Agroverslas
11:13
El Ninjo reiškinys: poveikis Pietų rinkoms atsilieps labiau nei mūsų klimatui Premium

Pasaulio meteorologijos organizacija (PMO) skelbia 70% tikimybę, kad paskutinį šių metų ketvirtį Ramiajame...

Verslo aplinka
2018.09.17
Ignalinos AE uždarymui siūlo tiek, kiek norėtų Lietuva

Europos Parlamento (EP) Pramonės, tyrimų ir energetikos komiteto paskirtoji pranešėja Rebecca Harms pateikė...

Energetika
2018.09.17
Lietuva neskųs EK sprendimo dėl „Gazprom“

Lietuva neskųs Europos Komisijos (EK) sprendimo dėl pavasarį paskelbto Rusijos dujų koncerno „Gazprom“...

Energetika
2018.09.17
Žiniasklaida: EP siūlys skirti daugiau lėšų Ignalinos AE uždarymui 2

Neoficialiomis žiniomis, jau kitos savaitės pradžioje Europos Parlamento (EP) pranešėja Ignalinos atominės...

Energetika
2018.09.15
Baltijos šalys galų gale susitarė dėl sinchronizacijos

Briuselyje penktadienį uždegta „žalia šviesa“ įgyvendinti Baltijos šalių energetikos tinklų sinchronizavimo...

Energetika
2018.09.14
Švedai Latvijoje statys vėjo jėgainių už 250 mln. Eur 1

SIA „Eolus“, antrinė Švedijos AB „Eolus Vind“ Latvijoje, statys didžiausią vėjų parką šalyje. Investicija į...

Energetika
2018.09.14
Biokuro biržos apyvarta rugpjūtį augo 50%

Energijos išteklių biržoje „Baltpool“ rugpjūtį biokuro parduota už 9,8 mln. Eur 50,8% daugiau nei tuo pačiu...

Energetika
2018.09.14
Skandinaviškas apetitas nuo grindų pakėlė biokuro kainą Premium 5

Šią vasarą biokuro kainos nusekė kitų energijos išteklių kainas ir vasaros pabaigoje vietos kuras buvo...

Energetika
2018.09.14
„Lietuvos dujų tiekimas“ 10.000 vartotojų stumtelės link fiksuoto mokesčio 6

UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ (nuo spalio 1 d. – „Lietuvos energijos tiekimas“) siūlo keisti pirmą ir antrą...

Energetika
2018.09.13
VKEKK: kauniečiai už šilumą permokėjo beveik 15 mln. Eur

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) nustatė AB „Kauno energija" bazinę šilumos kainą...

Energetika
2018.09.13
Galimybės SkGD terminalui Klaipėdoje, kurių niekas nemini  15

Gamtinių dujų suvartojimas per porą artimiausių dešimtmečių pasaulyje didės – tokia yra realybė, nors...

Energetika
2018.09.12
„Kauno energijai“ perskaičiuojama bazinė šilumos kaina

Centralizuotai šilumą tiekiančiai „Kauno energijai“ perskaičiuota bent penkerius metus galiojusi bazinė...

Energetika
2018.09.10
Teismas atmetė „Sypros“ skundą dėl KT skirtos baudos

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) patvirtino, kad Konkurencijos taryba (KT) pagrįstai nustatė...

Energetika
2018.09.10
Pokyčiai Lietuvos energetikoje: kur nuves naujas požiūris? 11

Kuo ambicingesnius tikslus išsikelsi, tuo daugiau jų ir pasieksi. Būtent taip apibūdinčiau šiuo metu Lietuvos...

Energetika
2018.09.10
Baltarusija planuoja naujas elektrines atominei jėgainei rezervuoti

Baltarusija planuoja statyti papildomus elektros gamybos pajėgumus – rezervą prie Lietuvos sienos statomai...

Energetika
2018.09.08
Ukrainoje šiemet atrastas trečias didelis dujų telkinys 18

Ukrainos kompanija „Ukrgazdobycha“, vykdydama geologinius tyrimus Charkovo srityje, atrado šiemet jau trečią...

Energetika
2018.09.08
Baltijos šalių reguliuotojai pasirašė kaštų susitarimą dėl sinchronizacijos

Lietuvos, Latvijos ir Estijos reguliuotojai pasirašė bendrą kaštų pasidalinimo susitarimą dėl elektros tinklų...

Energetika
2018.09.07

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau