Galimybės SkGD terminalui Klaipėdoje, kurių niekas nemini 

Publikuota: 2018-09-12
Romas Švedas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Romas Švedas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Nepriklausomas ekspertas, VU TSPMI lektorius

Gamtinių dujų suvartojimas per porą artimiausių dešimtmečių pasaulyje didės – tokia yra realybė, nors morališkai ir politiškai lyg ir esame linkę atsisakyti iškastinio kuro dėl anglies dvideginio (CO2) emisijų. Tai atveria nemažų galimybių ir Klaipėdos SkGD terminalui, apie kurio naudą ateityje nemažai diskutuojama. Tik tos galimybės nebūtinai susijusios su įprasta veikla – žvelgti ir veikti reikia globaliau.

Gamtinių dujų, kaip iškastinio kuro rūšies, paklausa ir vartojimas augs (tą patvirtina Tarptautinė energetikos agentūra, TEA), nes visas pasaulis bando atsisakyti labiausiai taršaus kuro – anglies ir naftos. Šios kuro rūšys vis dar užima reikšmingą vietą ir būtent dujos lengviausiai ir greičiausiai gali jas pakeisti.

Įrodymų nereikia žvalgytis į Kiniją, Indiją ar Lotynų Ameriką, galime pažvelgti visai šalia – į kaimynę Lenkiją. Čia vis dar intensyviai kasamos anglys, iš kurių gaminama elektra. Tačiau Lenkijai šis procesas tampa didele prabanga: Europos Sąjungoje teršiantys energijos gamintojai už tai turi brangiai mokėti, tad labiausiai šaliai apsimoka pereiti prie gamtinių dujų.

Kita tendencija, kurią irgi nurodo TEA, – per artimiausius 20 m. pasaulyje prekyba suskystintomis gamtinėmis dujomis (SkGD) sudarys didesnę dalį (60%) negu prekyba gamtinėmis dujomis dujotiekiais. Tokį pokytį lems sparčiai į priekį žengiančios technologijos ir rinkos noras būti lanksčiai.

Elektros gamyba iš dujų

Lietuvoje dabar, svarstant Klaipėdos SkGD terminalo perspektyvas, keliamas klausimas – kam ateityje mūsų šalyje reikės dujų? Aš užduočiau kitą klausimą – o kaip Lietuva, importuojanti daugiausiai elektros ES, žada užsitikrinti bazinį elektros tiekimą? Vien iš atsinaujinančių šaltinių to tikrai nepadarysime. Elektros generavimas iš dujų, juolab turint SkGD terminalą, yra vienas labiausiai ekonomiškai pagrįstų sprendimų.

Diskusijose apie SkGD terminalo ateitį dažnai minimas dujų tiekimo į Vidurio Europą argumentas. Tokių perspektyvų, be abejo, yra – 2021 m. pradėsianti veikti jungtis su Lenkija iš tiesų išplės Klaipėdos terminalo panaudojimo geografiją.

Tiesa, kritikai teigia, kad mūsų terminalas dėl stiprios konkurencijos nebus reikšmingas žaidėjas, nes Europoje dabar statoma nemažai kitų SkGD terminalų ir tiesiama dujotiekių.

Bet ar to reikšmingumo reikia siekti? Lietuvos stiprybė yra ta, kad ji, turėdama mažesnį terminalą, yra keleriopai lankstesnė ir gali prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos. Šiuos privalumus reikia išnaudoti neįstringant ties įprastu terminalo panaudojimu, kai per tiesiogines jungtis dujos parduodamos kitoms valstybėms.

Pasaulis sparčiai juda į priekį – jau atsiradę įvairių gamtinių dujų panaudojimo technologijų, kurios leidžia nepriklausyti nuo skirstymo ar perdavimo tinklo. Tad Lietuvai reikia stengtis veikti ne tik regione, o globaliau.

Jūrų ir kelių transportas

Norėčiau apžvelgti keletą tokių galimybių, apie kurias nekalbama, o gal net ir nelabai žinoma.

Viena iš jų – jūrų transportas. Dėl ES reikalavimo mažinti CO2 emisijas jūrų transportas atsisako taršaus dyzelio ir pereina prie SkGD kuro. Ypač pareigingai ir sparčiai tai daro mūsų kaimynai skandinavai. Tad Lietuvos terminalas galėtų tapti mažu hub`u, į kurį plaukiojančios kolonėlės atvyksta pasipildyti savo išteklių.

Vis daugiau SkGD pradeda naudoti ir prie naujų technologijų pereinantys uostai bei uostų krovos kompanijos. Pvz., kompanija „Bega“ kartu su „Lietuvos geležinkeliais“ dabar konstruoja autonomišką lokomotyvą, varomą SkGD kuru, kad uosto teritorijoje ir regione oro tarša būtų mažesnė.

Kita sritis, kur veriasi galimybės SkGD terminalui, – kelių transportas. Čia SkGD įgauna vis svaresnį vaidmenį dėl tų pačių taršos mažinimo tikslų, ypač krovinių pervežimo srityje, – vis labiau pradeda dominuoti vilkikai, varomi SkGD kuru.

ES įgyvendina vadinamųjų mėlynųjų koridorių projektą, pagal kurį ne rečiau kaip kas 400 km vilkikams įrengiama SkGD kolonėlė. Lietuva kol kas nėra šių koridorių dalimi, jie dabar baigiasi ties Vokietijos ir Lenkijos siena. Bet lenkai šia kryptimi jau dirba, Lietuvoje taip pat yra įmonių, kurios suplanavusios statyti tokias kolonėles Lenkijos ir Lietuvos pasienyje.

Dyzelinių vilkikų, kurie ne tik stipriai teršia, bet ir kelia daug triukšmo, nebenori įsileisti ir didieji Europos miestai. Tačiau juose yra daug infrastruktūros, kuriai reikia užtikrinti tiekimą – atgabenti krovinius ir prekes. Elektros vilkikų dar nėra ir artimiausiu metu nebus, o problemą didiesiems miestams spręsti reikia jau šiandien. Tad vėlgi – pirmasis sprendimas yra SkGD kuru varomi vilkikai, kurie mažiau teršia ir yra tylesni.

Energija nutolusiems regionuose

Trečia sritis – nutolusių regionų aprūpinimas energija, kuris puikiai iliustruoja, ką reiškia SkGD teikiamas lankstumas. Lietuvoje jau nebereikia plėsti dujų perdavimo tinklo, vedžioti aukšto spaudimo dujotiekių. Pvz., Druskininkai nėra prijungti prie bendro Lietuvos perdavimo tinklo. Dujos jiems anksčiau buvo tiekiamos atskiru dujotiekiu iš Baltarusijos, kas didino sąnaudas ir kainą. Dabar dujos čia atgabenamos suskystintu pavidalu – konteineriais – ir tai atsieina pigiau. Tai sprendimas ir kitiems regionams, kurie neprijungti prie sistemos, o tokių dar yra daug. 

Mobilumas, lankstumas ir greitis labai svarbūs ir gynybos srityje. Įsivaizduokite, į pratybas Pabradėje žiemą atvyksta sąjungininkai – keli tūkstančiai žmonių, pasistato palapines ir sako – mums reikia greitai užtikrinti visų palapinių šildymą. Paprasčiausias sprendimas – SGD stotelė: atvažiuoja vilkikas, pastato konteinerį su SkGD, dujos vietoje transformuojamos į dujinį pavidalą ir mobiliais įrenginiais paskirstomos po palapines. Pratybos pasibaigia, sąjungininkai susipakuoja palapines, mes susipakuojame konteinerius ir šildymo įrenginius ir išsiskirstome.

Čia įvardyti pavyzdžiai – jau realybė Vakarų Europoje, o pas mus jie iki galo dar neįgyvendinti. Tad galimybės Lietuvoje naudoti SkGD yra plačios ir su kiekvienais metais vis didėja. Tinkamai jas išnaudojusi Lietuva atsidurs tarp pažangiausių Europos šalių transporto, aprūpinimo energija ir kt. srityse.

Romas Švedas yra energetikos ekspertas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto lektorius.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Pradėjo skaičiuoti statysiamas elektrines 5

Energetikos ministerija kreipėsi į esamus ir potencialius rinkos dalyvius, prašydama informuoti apie...

Energetika
2018.11.12
Teismas turės vertinti, ar ESO diskriminavo „Vilniaus energiją“

Teismas turės įvertinti, ar buvusi elektros skirstymo bendrovė LESTO (dabar „Energijos skirstymo...

Energetika
2018.11.12
„Šiaulių energija“ mažina šilumos kainą

AB „Šiaulių energija“ nutarė nuo gruodžio 1 d. sumažinti šilumos kainą. Tai bus padaryta įmonės pelno...

Energetika
2018.11.12
„Klaipėdos naftos“ vadovo skaidrumą vertins valdyba 9

Paaiškėjus, kad valstybės valdomos bendrovės „Klaipėdos nafta“ (KN) viešuosius pirkimus laimi informacinių...

Energetika
2018.11.12
Naftą brangina Saudo Arabijos pranešimas 1

Naftos kainos savaitę pradėjo kilimu Saudo Arabijai pranešus, kad jau nuo gruodžio mažins naftos eksportą.

Rinkos
2018.11.12
Baimindamiesi JAV sankcijų, Rusijos naftininkai prašo mokėti eurais 26

Didžiosios Rusijos energetikos bendrovės spaudžia naftos pirkėjus Vakaruose atsiskaityti eurais ir...

Energetika
2018.11.09
„Achema“ baiminasi neįgyvendinsiamų ministerijos pažadų 11

Penktadienį Gintautas Kanapeckas, naujasis „Achemos grupės“ generalinis direktorius, ir kiti įmonių grupės...

Energetika
2018.11.09
„Klaipėdos nafta“ didins įstatinį kapitalą 4

Valstybės valdomos bendrovės „Klaipėdos nafta“ akcininkai ketvirtadienį nutarė padidinti įmonės įstatinį...

Energetika
2018.11.08
„Akmenės cemento“ alternatyva – nuotekų dumblo deginimas Premium

Cemento gamintoja „Akmenės cementas“ kitąmet dalį sukūrenamų anglių pakeis džiovintu nuotekų dumblu, o...

Pramonė
2018.11.08
Lenkija vietoje „Gazprom“ renkasi SkGD iš JAV 15

Lenkijos valstybinė gamtinių dujų bendrovė PGNiG pasirašė 24 metų trukmės dujų tiekimo sutartį su JAV dujų...

Energetika
2018.11.08
„Klaipėdos energija“ ruošiasi į LEZ tiekti garą

„AB „Klaipėdos energija“ nuo šių metų vasaros ėmė įgyvendinti Lypkių rajoninės katilinės rekonstrukcijos...

Energetika
2018.11.08
„Vilniaus šilumos tinklai“ persikelia į naują biurą, parduos dar vieną pastatą 2

Vilniaus savivaldybės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ (VŠT) kitąmet planuoja persikelti į naują biurą ir...

Statyba ir NT
2018.11.08
„Latvijas Gaze“ skaičiuoja apgraužtą rinkos dalį

Latvijos dujų tiekimo ir prekybos bendrovė „Latvijas Gaze“ skaičiuoja 8% mažiau parduotų dujų – tokį...

Energetika
2018.11.08
Išaugusi elektros kaina „Lietuvos energijos“ pelną sutraukė 42% 1

UAB „Lietuvos energija“ per pirmuosius tris šių metų ketvirčius gavo 14% daugiau pajamų, tačiau 42% mažiau...

Energetika
2018.11.07
Nafta brango po gandų apie naują Rusijos ir Saudo Arabijos susitarimą 4

Nafta trečiadienį brangsta pasirodžius gandams, kad Rusija ir Saudo Arabija galimai tariasi dėl naftos...

Rinkos
2018.11.07
„Enefit Green“ užbaigs „Nelja Energia“ įsigijimą 1

Estijos konkurencijos institucija suteikė leidimą „Eesti Energia“ antrinei atsinaujinančios energetikos...

Energetika
2018.11.07
URM: iki Astravo AE įjungimo turi būti pašalinti visi jos trūkumai 4

Lietuva naudojasi iki šiol bene beprecedenčiu energetiniu saugumu savo istorijoje, bet turi tęsti...

Energetika
2018.11.07
„Lietuvos energija“ užbaigė 21,76 mln. Eur vertės vėjo jėgainių sandorį 1

 Lietuvos energija“ ir UAB „Stemma group“ užbaigė akcijų pirkimo – pardavimo sandorį dėl 100% UAB „Vėjo...

Energetika
2018.11.07
„Nord Stream 2“ ir atviras laiškas A. Merkel  – pakeiskite kryptį! 7

Tiesiai šviesiai – įsivardinkim dujotiekio „Nord Stream 2“ perspektyvą bei pasekmes Lietuvai, Baltijos jūros...

Verslo aplinka
2018.11.06
Konstituciniam Teismui skundžiami kogeneracinių jėgainių ribojimai 3

Seimo opozicija, kaip ir žadėjo, Konstituciniam Teismui (KT) apskundė valdančiųjų sprendimą priimti įstatymą...

Verslo aplinka
2018.11.06

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau