Galimybės SkGD terminalui Klaipėdoje, kurių niekas nemini 

Publikuota: 2018-09-12
Romas Švedas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Romas Švedas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Nepriklausomas ekspertas, VU TSPMI lektorius

Gamtinių dujų suvartojimas per porą artimiausių dešimtmečių pasaulyje didės – tokia yra realybė, nors morališkai ir politiškai lyg ir esame linkę atsisakyti iškastinio kuro dėl anglies dvideginio (CO2) emisijų. Tai atveria nemažų galimybių ir Klaipėdos SkGD terminalui, apie kurio naudą ateityje nemažai diskutuojama. Tik tos galimybės nebūtinai susijusios su įprasta veikla – žvelgti ir veikti reikia globaliau.

Gamtinių dujų, kaip iškastinio kuro rūšies, paklausa ir vartojimas augs (tą patvirtina Tarptautinė energetikos agentūra, TEA), nes visas pasaulis bando atsisakyti labiausiai taršaus kuro – anglies ir naftos. Šios kuro rūšys vis dar užima reikšmingą vietą ir būtent dujos lengviausiai ir greičiausiai gali jas pakeisti.

Įrodymų nereikia žvalgytis į Kiniją, Indiją ar Lotynų Ameriką, galime pažvelgti visai šalia – į kaimynę Lenkiją. Čia vis dar intensyviai kasamos anglys, iš kurių gaminama elektra. Tačiau Lenkijai šis procesas tampa didele prabanga: Europos Sąjungoje teršiantys energijos gamintojai už tai turi brangiai mokėti, tad labiausiai šaliai apsimoka pereiti prie gamtinių dujų.

Kita tendencija, kurią irgi nurodo TEA, – per artimiausius 20 m. pasaulyje prekyba suskystintomis gamtinėmis dujomis (SkGD) sudarys didesnę dalį (60%) negu prekyba gamtinėmis dujomis dujotiekiais. Tokį pokytį lems sparčiai į priekį žengiančios technologijos ir rinkos noras būti lanksčiai.

Elektros gamyba iš dujų

Lietuvoje dabar, svarstant Klaipėdos SkGD terminalo perspektyvas, keliamas klausimas – kam ateityje mūsų šalyje reikės dujų? Aš užduočiau kitą klausimą – o kaip Lietuva, importuojanti daugiausiai elektros ES, žada užsitikrinti bazinį elektros tiekimą? Vien iš atsinaujinančių šaltinių to tikrai nepadarysime. Elektros generavimas iš dujų, juolab turint SkGD terminalą, yra vienas labiausiai ekonomiškai pagrįstų sprendimų.

Diskusijose apie SkGD terminalo ateitį dažnai minimas dujų tiekimo į Vidurio Europą argumentas. Tokių perspektyvų, be abejo, yra – 2021 m. pradėsianti veikti jungtis su Lenkija iš tiesų išplės Klaipėdos terminalo panaudojimo geografiją.

Tiesa, kritikai teigia, kad mūsų terminalas dėl stiprios konkurencijos nebus reikšmingas žaidėjas, nes Europoje dabar statoma nemažai kitų SkGD terminalų ir tiesiama dujotiekių.

Bet ar to reikšmingumo reikia siekti? Lietuvos stiprybė yra ta, kad ji, turėdama mažesnį terminalą, yra keleriopai lankstesnė ir gali prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos. Šiuos privalumus reikia išnaudoti neįstringant ties įprastu terminalo panaudojimu, kai per tiesiogines jungtis dujos parduodamos kitoms valstybėms.

Pasaulis sparčiai juda į priekį – jau atsiradę įvairių gamtinių dujų panaudojimo technologijų, kurios leidžia nepriklausyti nuo skirstymo ar perdavimo tinklo. Tad Lietuvai reikia stengtis veikti ne tik regione, o globaliau.

Jūrų ir kelių transportas

Norėčiau apžvelgti keletą tokių galimybių, apie kurias nekalbama, o gal net ir nelabai žinoma.

Viena iš jų – jūrų transportas. Dėl ES reikalavimo mažinti CO2 emisijas jūrų transportas atsisako taršaus dyzelio ir pereina prie SkGD kuro. Ypač pareigingai ir sparčiai tai daro mūsų kaimynai skandinavai. Tad Lietuvos terminalas galėtų tapti mažu hub`u, į kurį plaukiojančios kolonėlės atvyksta pasipildyti savo išteklių.

Vis daugiau SkGD pradeda naudoti ir prie naujų technologijų pereinantys uostai bei uostų krovos kompanijos. Pvz., kompanija „Bega“ kartu su „Lietuvos geležinkeliais“ dabar konstruoja autonomišką lokomotyvą, varomą SkGD kuru, kad uosto teritorijoje ir regione oro tarša būtų mažesnė.

Kita sritis, kur veriasi galimybės SkGD terminalui, – kelių transportas. Čia SkGD įgauna vis svaresnį vaidmenį dėl tų pačių taršos mažinimo tikslų, ypač krovinių pervežimo srityje, – vis labiau pradeda dominuoti vilkikai, varomi SkGD kuru.

ES įgyvendina vadinamųjų mėlynųjų koridorių projektą, pagal kurį ne rečiau kaip kas 400 km vilkikams įrengiama SkGD kolonėlė. Lietuva kol kas nėra šių koridorių dalimi, jie dabar baigiasi ties Vokietijos ir Lenkijos siena. Bet lenkai šia kryptimi jau dirba, Lietuvoje taip pat yra įmonių, kurios suplanavusios statyti tokias kolonėles Lenkijos ir Lietuvos pasienyje.

Dyzelinių vilkikų, kurie ne tik stipriai teršia, bet ir kelia daug triukšmo, nebenori įsileisti ir didieji Europos miestai. Tačiau juose yra daug infrastruktūros, kuriai reikia užtikrinti tiekimą – atgabenti krovinius ir prekes. Elektros vilkikų dar nėra ir artimiausiu metu nebus, o problemą didiesiems miestams spręsti reikia jau šiandien. Tad vėlgi – pirmasis sprendimas yra SkGD kuru varomi vilkikai, kurie mažiau teršia ir yra tylesni.

Energija nutolusiems regionuose

Trečia sritis – nutolusių regionų aprūpinimas energija, kuris puikiai iliustruoja, ką reiškia SkGD teikiamas lankstumas. Lietuvoje jau nebereikia plėsti dujų perdavimo tinklo, vedžioti aukšto spaudimo dujotiekių. Pvz., Druskininkai nėra prijungti prie bendro Lietuvos perdavimo tinklo. Dujos jiems anksčiau buvo tiekiamos atskiru dujotiekiu iš Baltarusijos, kas didino sąnaudas ir kainą. Dabar dujos čia atgabenamos suskystintu pavidalu – konteineriais – ir tai atsieina pigiau. Tai sprendimas ir kitiems regionams, kurie neprijungti prie sistemos, o tokių dar yra daug. 

Mobilumas, lankstumas ir greitis labai svarbūs ir gynybos srityje. Įsivaizduokite, į pratybas Pabradėje žiemą atvyksta sąjungininkai – keli tūkstančiai žmonių, pasistato palapines ir sako – mums reikia greitai užtikrinti visų palapinių šildymą. Paprasčiausias sprendimas – SGD stotelė: atvažiuoja vilkikas, pastato konteinerį su SkGD, dujos vietoje transformuojamos į dujinį pavidalą ir mobiliais įrenginiais paskirstomos po palapines. Pratybos pasibaigia, sąjungininkai susipakuoja palapines, mes susipakuojame konteinerius ir šildymo įrenginius ir išsiskirstome.

Čia įvardyti pavyzdžiai – jau realybė Vakarų Europoje, o pas mus jie iki galo dar neįgyvendinti. Tad galimybės Lietuvoje naudoti SkGD yra plačios ir su kiekvienais metais vis didėja. Tinkamai jas išnaudojusi Lietuva atsidurs tarp pažangiausių Europos šalių transporto, aprūpinimo energija ir kt. srityse.

Romas Švedas yra energetikos ekspertas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto lektorius.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Rusija konservuoja AE statybą Kaliningrade

„Rosenergoatom“ skelbia, kad 2019 m. Baltijos atominės elektrinės statybos konservavimo darbams skirs beveik...

Pramonė
2019.07.20
Ekspertas abejoja Vilniuje sulaikyto Rusijos verslininko kalte 4

Rusijos analitikas, buvęs energetikos viceministras Vladimiras Milovas sako, kad jam kelia abejonių Rusijos...

Pramonė
2019.07.20
Finansavimas sinchronizavimui turi būti pakankamas

Baltijos šalims sinchronizuojant elektros tinklus su žemynine Europa, Lietuva, Latvija ir Estija gali ir...

Pramonė
2019.07.19
„Lietuvos energija“ dairosi biuro, kurį gali pasiūlyti rinka 5

„Lietuvos energija“ keičia ankstesnę strategiją nuomotis specialiai jai pastatytą biurų pastatą ir rinksis iš...

„Orlen Lietuvos“ pelnas šiemet išaugo 24% iki 41 mln. Eur 2

Didžiausio Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdoma Lietuvos bendrovė „Orlen Lietuva“ per šešis šių metų...

Pramonė
2019.07.19
Vilniuje sulaikytas Rusijos verslininkas prašo politinio prieglobsčio 8

Policijos pareigūnai Vilniuje sulaikė Rusijos verslininką Romaną Ružečko, įtariamą prisidėjus prie užterštos...

Pramonė
2019.07.19
Vėjo jėgainės jūroje galėtų būti netoli Šventosios, rodo studija 3

Lietuvai priklausančioje Baltijos jūros teritorijoje galima įrengti apie 3,35 gigavato (GW) vėjo turbinų, o...

Pramonė
2019.07.18
Į Klaipėdą atplaukia naujas nedidelis SGD krovinys iš Vysocko

Į Klaipėdos uostą ketvirtadienį turėtų atplaukti naujas krovinys iš Rusijos Vysocko uosto. Tikėtina, kad...

Pramonė
2019.07.18
Manoma, kad „Orlen Lietuva“ įsivežė užterštos rusiškos naftos 

Naftos perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“, tikėtina, atsigabeno chloru užterštos rusiškos naftos krovinį.

Pramonė
2019.07.18
SGD terminalo išlaikymo našta mažės nuo gruodžio, žada premjeras  1

Premjeras Saulius Skvernelis tikisi, kad nuo gruodžio 1 d. pavyks sumažinti suskystintų gamtinių...

Pramonė
2019.07.17
Į ES sankcijas Turkija ketina atsakyti siųsdama prie Kipro ketvirtą laivą 1

Turkija ketina siųsti ketvirtą laivą į vandenis šalia Kipro ieškoti dujų ir naftos, nepaisant to, kad ES...

Verslo aplinka
2019.07.17
G. Nausėda svarsto dialogą su Baltarusija, bet žada laikytis griežtai dėl Astravo AE  5

Prezidentas Gitanas Nausėda sako esantis pasirengęs gerinti santykius su Baltarusija, bet žada laikytis...

Pramonė
2019.07.17
Į Klaipėdą atplaukia didelis dujovežis su „Total“ SGD kroviniu

Į Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą sekmadienio naktį pirmą kartą turėtų atplaukti didelis...

Pramonė
2019.07.16
Ž. Vaičiūnas: SGD terminalo mokestis iki šių metų pabaigos bus sumažintas 1

Valstybės valdomos įmonės „Klaipėdos naftos“ akcininkei „Achemos grupei“ toliau konfliktuojant su Energetikos...

Pramonė
2019.07.16
„Achemos grupė“ dėl „Independence“ atskyrimo kreipėsi į G. Nausėdą ir S. Skvernelį 15

Koncernas „Achemos grupė“ raštu kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą, premjerą Saulių Skvernelį, Seimo...

Pramonė
2019.07.16
Lietuva ketina kaupti lėšas giluminiam radioaktyvių atliekų atliekynui 2

Lietuva, siekdama tinkamai sutvarkyti uždaromoje Ignalinos atominėje elektrinėje sukauptas panaudotas...

Pramonė
2019.07.15
„Klaipėdos nafta“ atmeta „Achemos grupės“ pretenziją dėk SGD terminalo 3

Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo operatorė AB „Klaipėdos nafta“ (KN), papildomai įvertinusi...

Pramonė
2019.07.12
Lietuva pradeda stojimą į Tarptautinę energetikos agentūrą

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas Paryžiuje susitiko su Tarptautinės energetikos agentūros (TEA)...

Pramonė
2019.07.12
„Klaipėdos naftai“ laikinai vadovaus D. Šilenskis 1

AB „Klaipėdos nafta“ laikinuoju vadovu paskytė Darių Šilenskį, bendrovės Naftos verslo vadovą.

Vadyba
2019.07.12
„Lietuvos energijos“ rizikos kapitalo fondas investavo į norvegų startuolį 9

„Contrarian Ventures“ valdomas „Lietuvos energijos“ Išmaniosios energetikos rizikos kapitalo fondas investavo...

Pramonė
2019.07.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau