Pokyčiai Lietuvos energetikoje: kur nuves naujas požiūris?

Ir iš tiesų – didžiausi pokyčiai visuomet prasideda nuo naujo požiūrio. Šiuo atveju – ir sprendimus priimančių institucijų atstovų, ir rinkos dalyvių, ir vartotojų, vis geriau suprantančių atsinaujinančios energetikos reikšmę, vis labiau linkstančių prie atsakingo jų bei pačių pagamintos energijos vartojimo.

Kainų augimo tendencijos

Elektros energijos jungtys jau kelerius metus suteikia iki tol energetine sala buvusiai Lietuvai galimybių įsigyti pigios elektros energijos. Tai nulėmė, kad pastaruoju metu Lietuva importuoja apie 70% šalyje suvartojamos elektros energijos.

Vis dėlto, pastaruoju metu „Nord Pool“ biržoje stebime nuoseklią elektros energijos kainų augimo tendenciją. Visais šių metų mėnesiais elektros energija buvo brangesnė nei pernai. Itin pastebimas kainų skirtumas užfiksuotas ir per pastaruosius keletą mėnesių – birželį elektros energija „Nord Pool“ Lietuvos prekybos zonoje buvo maždaug 33%, o liepą – net 50% brangesnė nei pernai. Tikėtina, kad „NordBalt“ atjungimas kainas augins ir toliau – dienos vidurkis jau perkopė 60 Eur/MWh ribą.

Tokia situacija leidžia teigti, kad šie metai elektros energijos rinkoje visai kitokie nei ankstesni. Pirmuosius tris šių metų mėnesius kainas augino šalti, sausi orai ir „Nordbalt“ bei „Estlink“ jungčių prastovos, o per antrąjį ketvirtį – šilti, sausi orai ir sparčiai mažėjantis vandens lygis hidroelektrinių rezervuaruose. Taip pat – brangstančios dujos, anglis ir taršos leidimai. Išoriniai veiksniai nulemia didmeninės kainos augimą, o šie pokyčiai vėliau atsispindi ir mažmeninėje rinkoje. Juos ypatingai jaučia tie, kurie, įpratę prie mažėjančių kainų, sudarydami sutartis su elektros energijos tiekėjais nutarė prisiimti didesnę riziką, nei galbūt galėtų.

Vietinės gamybos akcentai

Didesnės ar mažesnės elektros energijos kainų augimo tendencijos veikiausiai išsilaikys ir ateityje. Joms augant turės didėti ir vietinės elektros energijos gamybos apimtys.

Būtent tai numato naujoji Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija – 2020 m. Lietuvoje numatoma pagaminti 35%, 2030 m. – 70%, o 2050 m. – net 100% šaliai reikalingos elektros energijos. Iš atsinaujinančių šaltinių gaminamos elektros energijos kiekis taip pat nuosekliai augs. Be to, dokumentas aiškiai parodo, kad norint apsirūpinti elektros energija nebūtina remtis vien tik didžiuliais infrastruktūros projektais. Pavyzdžiui, saulės jėgainės anksčiau dažnai buvo suvokiamos tik kaip verslas ir jo generuojamos pajamos. Tačiau naujasis dokumentas leidžia teigti, kad ne tik. O į elektros energijos gamybos procesą įtraukę ir jos vartotojus galime tikėtis ir efektyvesnės gamybos, ir efektyvesnio suvartojimo. 

Žinoma, kol elektros energijos kainos Lietuvoje palyginti žemos, galime neskaičiuoti, kiek jos suvartojame, negalvoti apie tai, kaip jos sutaupyti. Tačiau ateityje dėl aukščiau šiame komentare išvardintų priežasčių našumo svarba augs – vartotojai, tarp kurių – tiek verslo įmonės, tiek ir gyventojai, – privalės galvoti ir apie tolimesnę ateitį. Vadinasi, strategijos kryptis teisinga – telieka atkakliai darbuotis siekiant užsibrėžtų tikslų.

Kintantis tiekėjų vaidmuo

Keičiantis situacijai rinkoje, keičiasi ir nepriklausomų elektros energijos tiekėjų vaidmuo – kiekvienam stengiantis surasti savo nišą, ryškėja aiški takoskyra. Vieni labiau linksta daugiau dirbti kaip didmenininkai su stambiais klientais arba klientų dairosi tarp smulkiųjų ir vidutinių įmonių. Kiti, tarp kurių – ir „Elektrum Lietuva“, plečia teikiamų paslaugų spektrą ir tampa energijos sprendimų įmonėmis, kurios gali ir tiekti elektros energiją, ir padėti jos pasigaminti, ir dalintis įžvalgomis apie rinkoje vykstančius pokyčius, patarimais, kaip prie jų prisitaikyti.

Tiekėjų vaidmuo dar labiau keisis jiems ir toliau siūlant papildomas paslaugas, ir atsiveriant buitinių vartotojų rinkai. Bet kokiam pokyčiui reikalingos pastangos, nukreiptos į informavimą, skatinimą, aiškius ir savalaikius patarimus. Tačiau visi kartu – institucijos, tiekėjai, vartotojai – galime pasiekti, kad vykstantys pokyčiai būtų pozityvūs ir efektyvūs.

Martynas Giga yra elektros tiekimo UAB „Elektrum Lietuva“ direktorius.

Rašyti komentarą