Konkurencijos vėliava maskuoja mėginimą sugrįžti į pasipinigavimą šilumos ūkyje

Publikuota: 2018-08-30
Asociacijos nuotr.
Asociacijos nuotr.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas

Nuo šios žiemos dalis miestų gali palaidoti planus, kad jų gyventojams šiluma pigs ar bent jau reikšmingai nebrangs. Naujų nepriklausomų šilumos gamintojų daugiau nebeatsiras, o neseniai pradėję veiklą netruks bankrutuoti. Centralizuoto šilumos tiekimo įmonės nebegalės statytis naujų pigaus biokuro katilinių – negana to, per keletą metų jos gali tapti nemokios ir nepajėgios net deramai aprūpinti šilumos tiekimo procesą. Rinkoje dominuos keletas privačių, vien pelno siekiančių nereguliuojamų šilumos gamintojų, kurių investicijos šiuo metu iš esmės atsipirkusios.

Tokia dramatiška padėtis šilumos ūkyje gali susidaryti po kelių metų „laukinės“ konkurencijos, kuri prasidės šių metų gruodį ir kuriai žalią šviesą uždegė Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK), šiemet vasarį pavirtinusi naują šilumos supirkimo tvarką. Ji pavojinga tų miestų šilumos ūkių tvarumui, kur dabar veikia daug nekontroliuojamų, nepriklausomų šilumos gamintojų (NŠG) – pirmiausiai, tai yra Lietuvos didmiesčiai - Vilnius, Kaunas, Klaipėda.

Iki šiol buvo tokia tvarka: reguliuojamas ir valstybės griežtai prižiūrimas šilumos tiekėjas (CŠT įmonė) gamino ir aprūpino šiluma vartotojus ir tam gaudavo būtinas pajamas. Jeigu atsirasdavo, kas pigiau pagamintų šilumą – tuomet CŠT ją supirkdavo už pasiūlytą kainą, o tik trūkstamą kiekį gamindavo pats. Superkant šilumą šilumos tiekėjas gaudavo, taip vadinamas pastoviąsias pajamas katilų parko išsaugojimui ir palaikymui. Tokiu būdu ir šiluma buvo pigiausia ir viso šilumos ūkio patikimumas bei kokybė buvo užtikrinama, nes pagal valstybės nustatytas šilumos tiekimo licencijos sąlygas tiekėjas yra juridiškai ir materialiai atsakingas už šilumos tiekimo nepertraukiamumą ir reikiamų parametrų (slėgio, temperatūros, debito) palaikymą kiekviename CŠT sistemos taške neribotą laiką.

Tačiau pagal naują tvarką valstybės kontroliuojamos šilumos tiekimo įmonės turės varžytis su NŠG jau „pilnais kaštais“. Reiškia, jeigu nepriklausomas šilumos gamintojas nukonkuruos šilumos tiekėją, pastarasis liks be lėšų šilumai gaminti – tokiu atveju jis praranda galimybes išmokėti darbuotojams algas, atlikti remontus ar sugražinti jau paimtas paskolas, kurias dažnu atveju garantavo valstybė (savivaldybės). Jeigu tikėtume, kad „laisvoje rinkoje“ privatus kapitalas efektyvesnis už valstybinį, tai reiškia, kad netrukus šilumą gamins nebe valstybės prižiūrimi šilumos tiekėjai, o nereguliuojami ir už nieką neatsakingi nepriklausomi šilumos gamintojai, kurių vienintelis interesas yra neribotas pelnas.

CŠT įmonių sąnaudos dažnai yra ženkliai didesnės nei naujųjų NŠG objektų, nes istoriškai jose sukaupta ir naudojama didžiulė miestų šilumos ūkiui reikalinga infrastruktūra: magistralinių vamzdynų kolektoriai, rezervinio kuro talpyklos ir sandėliai, vandens paruošimo ir papildymo įrenginiai, katilinių pastatai, visą šilumos ūkį aptarnaujantys padaliniai ir t.t. Visa tai naudojama šilumos tiekimo užtikrinimui ir tai susiję su reikšmingomis išlaidomis. Tuo tarpu NŠG objektus stato kryptingai orientuotus tik į kuo didesnę šilumos gamybos apimtį, ten kur jiems patogiau ir visiškai nekreipiant dėmesio į visos CŠT sistemos poreikius. Taigi, konkurencijos įvedimas „pilnais kaštais“ reiškia, kad savivaldybių šilumos tiekimo įmonės visada pralaimės aukcionuose privatiems išoriniams gamintojams

Nuo kitų metų įvedus „laukinę konkurenciją“, kyla reali grėsmė, kad kai kuriuose miestuose šilumos gamyba pereis į nekontroliuojamų privatininkų rankas. Kuo tai kvepia šilumos vartotojams? Į natūraliai monopolinį šilumos segmentą NŠG buvo įleisti siekiant sumažinti šilumos ūkių priklausomybę nuo brangių dujų ir padidinti šilumos gamybos apimtis iš pigaus biokuro – dujų ir biokuro kainos skiriasi kelis kartus. Tai pasiteisino, nes per palyginti trumpą laiką Lietuvos šilumos ūkyje biokuras iš esmės pakeitė importuojamas gamtines dujas, o šilumos kainos reikšmingai sumažėjo.

Tačiau nutiko taip, kad šaltuoju sezonu, kai šilumos poreikis pats didžiausias, iš biokuro pagamintą šilumą NŠG pardavinėjo tik truputėlį pigiau, nei miestų CŠT įmonės gaminosi ją iš gamtinių dujų. Trumpiau tariant, NŠG atėjimas į šilumos ūkį gyventojams šilumos kainos šaltuoju laikotarpiu iš esmės nesumažino, kaip buvo tikėtasi. Konkurencija veikia tik vasarą, kai susidaro šilumos gamintojų perteklius, tačiau ji nelabai aktuali vartotojams. Siekiant pažaboti šilumos kainas savivaldybių valdomi šilumos tiekėjai vis tiek turėjo statyti ir nuosavas biokuro katilines, nors už „tvoros“ jau veikė NŠG objektai. Neribojamas NŠG apetitas ir buvo priežastis dėl kurios didieji miestai priversti statyti dubliuojančius įrenginius, kad atpigintų šilumą miestiečiams ir apribotų privačių, nereguliuojamų šilumos gamintojų pasipinigavimą.

Ir tik atsiradus biokuru kūrenamiems katilams CŠT įmonėse, nepriklausomų gamintojų parduodamos šilumos kaina pradėjo kristi. Bet miestuose, kur šilumos tiekėjas turi nepakankamai biokuro įrenginių, o šilumą daugiausiai gamina NŠG, išoriniai gamintojai toliau mėgaujasi didžiuliais pelnais ir šilumos kainos gyventojams nemažėja. Pakanka palyginti šilumos kainas Vilniuje ir Šiauliuose, kur nėra NŠG.Kuo pigiau miestui priklausanti CŠT įmonė sugeba pagaminti šilumą, tuo mažesnę kainą aukcionuose priversti siūlyti privatūs gamintojai – jeigu jie siūlo brangesnę šilumą, CŠT jos neperka.

NŠG tokia situacija pradėjo nepatikti, ypač Kaune, kur šilumos tiekėjo investicijos į biokuro įrenginius leido gerokai sumažinti kainų „lubas“ šilumos aukcionuose. Dėl sumenkusių pelnų besiskundžiantiems NŠG į pagalbą atėjo VKEKK, kuri įvedė konkurenciją „pilnais kaštais“ neatsižvelgdama į Lietuvos Vyriausybės, Energetikos ministerijos ir daugelio specialistų nuomonę.

Konkurencija „pilnais kaštais“ reiškia, kad miestuose, kur jau veikia daug NŠG (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje) – didžiulį pranašumą turės tie privatūs šilumos gamintojai, kurių investicijos į biokuro katilus jau yra atsipirkusios. Akivaizdu, kad kiekviena vėliau statyta arba nauja biokuro katilinė – tiek šilumos tiekimo įmonės, tiek ir pačių NŠG – bus vis labiau nuostolinga (visos jos iš esmės naudoja tuos pačius, vienodo efektyvumo įrenginius), nes į savikainą būtina įskaičiuoti didelius kapitalo kaštus.

Šilumos tiekėjui bus sudėtinga ar net neįmanoma pastatyti trūkstamas biokuro katilines, kurios iš esmės lemia šilumos kainų lygį šalčiausiais mėnesiais. Naujų projektų greičiausiai nederins nei VKEKK, nei bankai suteiks paskolas, nes naujų objektų perspektyva labai neapibrėžta ir rizikinga. Juk nepersiveši tokio objekto lengvai į kitą miestą, o ir vežti nėra kur... Vadinasi, apie veiksmingą konkurenciją žiemos mėnesiais ir mažesnes šilumos kainas net neverta kalbėti.

Pirmosios privačių investuotojų pastatytos katilinės, turės geras galimybes užimti didžiąją šilumos gamybos rinkos dalį ir vėl uždirbinėti gerą pelną. Jos net gali sau leisti kurį laiką dempinguoti šilumos kainą, kad sumažintų šilumos tiekėjų įtaką. O kas ilgainiui nutinka, kai privatus verslas užima dominuojančias pozicijas iš prigimties monopoliniame šilumos ūkyje, jau matėme – vartotojų interesai lieka paskutinėje vietoje.

Priimdama naują tvarką VKEKK neatliko jokios analizės, kas nutiks su miestų šilumos sistemomis, kai savivaldybių šilumos tiekėjai pralaimės laukinę konkurencinę kovą saujai privačių NŠG, agresyviai ginančių savo pelnus. Juk tai technologiškai sudėtingos didelės sistemos nuo kurių efektyvumo bei tvarumo priklauso ne tik šilumos kaina vartotojams, bet ir garantijos, kad šiluma apskritai bus teikiama nepertraukiamai ir kokybiškai. Jeigu CŠT įmonės bus pasmerktos nuolat pralaimėti šilumos aukcionuose, negalės gaminti šilumos net naujais biokuro įrenginiais, negaus pajamų – ilgainiui taps nemokios. Ar niekam neįsipareigoję NŠG prisiims atsakomybę už visą šilumos tiekimo proceso kokybę? Net ir norėdami jie to padaryti negalėtų, nes NŠG objektai skirti generuoti pelną ir nėra išdėstyti taip, kad užtikrintų visos CŠT sistemos darbo kokybę – tai yra reikiamus parametrus, kintant oro sąlygoms, šilumos tiekimo alternatyvas, įvykus avarijoms ir t.t. VKEKK paliktas finansavimas rezerviniams dujiniams katilams šių problemų neišsprendžia, nes šie turi būti nuolat veikiantys, o dujų tiekimo garantija ir pirkimas labai didintų šilumos kainas galutiniams šilumos vartotojams.

Tik ar tikrai nuo kitų metų bus sukurta lygiavertė konkurencija tarp visų šilumos gamintojų, kaip teigia VKEKK? Nereguliuojami NŠG gali pirkti kurą tiesiogiai, mokėdami avansu, sukaupdami žiemai iš anksto ar pan. Šilumos tiekėjai privalo pirkti Baltpool biržoje, jeigu jo ten dar lieka. Tiesioginis viešasis pirkimas sudėtingas ir rizikingas. NŠG gali kompensuoti apyvartinio kapitalo išlaidas neribojamu pelnu, o tuo tarpu reguliuojamas šilumos tiekėjas neturi teisės apyvartinių lėšų sąnaudų įskaičiuoti į šilumos kainas. NŠG gali dempinguoti savo produkcijos kainas, nes kitu laikotarpiu uždirbtas pelnas tai kompensuotų, tuo tarpu reguliuojamo šilumos tiekėjo pelnas „nurėžiamas“ ir atiduodamas šilumos vartotojams. ES paramos, bankų lėšomis finansuotos šilumos tinklų investicijos į biokuro katilines – kurios ir lėmė šilumos kainų sumažėjimą – taps našta savivaldybėms ir vartotojams, nes dalis padarytų investicijų nebebus susigrąžinta.

Naujoji VKEKK įvesta tvarka gali paskatinti Lietuvos CŠT sistemų stagnaciją, senėjimą, užkirsti kelią lanksčiam pigesnių išteklių panaudojimui ir pažeisti ilgalaikį mažiausiųjų sąnaudų principą bei vartotojų interesus. „Laukinės konkurencijos“ principas prieštarauja ES paskelbtai Šilumos ir vėsumo strategijai - joje, apibendrinant pažangių šalių patyrimą, raginama sukurti tvarią kompleksinę miestų infrastruktūrą, kuri su vartotojais keistųsi šiluma ir vėsuma, o visi objektai sudarytų vieningą, optimalų ir tvarų energetinį-komunalinį kompleksą, nukreiptą vartotojų poreikių patenkinimui, o ne pelno siekimui. Privataus kapitalo dalyvavimas sveikintinas, tačiau tiek , kiek tai padeda geriau tenkinti vartotojų poreikius, o ne tik uždarbiaujantis dėl valstybės nesugebėjimo reguliuoti natūralias monopolijas ir kaip gelbėjimosi ratą metant konkurencijos lozungą, kurio nėra jokioje kitoje šalyje. Ar „laukinė konkurencija“ šilumos ūkyje nebus dar vienas sprendimas Lietuvos energetikoje, iš kurio sunkiai teks kapstytis įvairių teismų ir arbitražų pagalba, kaip jau ne kartą buvo? Ir kodėl nesimokoma nei iš savo, nei iš kitų klaidų. O nuomonės nekeičia tik kvailiai ir mirusieji.

Komentaro autorius - Valdas Lukoševičius, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Asociacija buria grupinį ieškinį prieš „Ignitis grupę“

Investuotojų asociacija pradėjo burti valstybės valdomos „Ignitis grupės“ iniciatyva iš biržos...

Rinkos
11:02
Per „Saudi Aramco“ IPO ruošiamasi parduoti 1,5% akcijų

Saudo Arabijos naftos milžinė „Saudi Aramco“, besiruošianti viešam akcijų siūlymui (angl. initial public...

Rinkos
10:14
Teismas sustabdė IAE radioaktyviųjų atliekų konteinerių konkursą

Teismas sustabdė maždaug 5 mln. Eur vertės Ignalinos atominės elektrinės (IAE) skelbtą 1.500 gelžbetoninių...

Pramonė
09:30
„Ignitis grupė“ turi kelrodę žvaigždę: akcijos nuo IPO pabrango 158% Premium 3

Lietuvos energetikos milžinei „Ignitis grupei“ prakalbus apie galimybę surengti viešą akcijų siūlymą (angl.

Rinkos
09:10
Susisiekimo ir Energetikos ministerijoms – perspėjimas dėl nepanaudotų ES lėšų

Daugiausiai 2019 metams skirtos Europos Sąjungos (ES) paramos lėšų iki rugsėjo buvo nepanaudojusios...

Rusiškos naftos savikaina – viena didžiausių pasaulyje

Saudo Arabijos naftos milžinė „Saudi Aramco“ paskelbė tyrimą, kuria teigiama, kad pigiausiai nafta išgaunama...

Pramonė
2019.11.16
2020 m. „Klaipėdos nafta“ brangins terminalo paslaugas, mažins mokestį

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) penktadienį patvirtino naujus naftos ir suskystintų gamtinių...

Pramonė
2019.11.15
VERT patvirtino dujų skirstymo ir elektros persiuntimo kainas 2020 metams

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) penktadienį patvirtino AB „Energijos skirstymo operatorius“...

Pramonė
2019.11.15
D. Virbickas: sichronizavimo nauda Lietuvai – 582 mln. Eur

Lietuva gali tikėtis daugiau kaip pusę milijardo eurų naudos iš Baltijos šalių elektros tinklų...

Pramonė
2019.11.15
Šaltiniai: GIPL rangovo konkurso nugalėtoja vėl „Alvora“

Beveik 100 mln. Eur vertės strateginį Lietuvai dujotiekį į Lenkiją (GIPL) turėtų statyti vamzdynų statybos...

Statyba ir NT
2019.11.15
Japonijos bendrovės domisi ir sinchronizacija, ir skrydžiais  1

Japonijos bendrovės domisi galimybėmis dalyvauti ne tik Baltijos šalių sinchronizacijos su Vakarų Europa...

Pramonė
2019.11.15
Į Klaipėdos terminalą atplaukė naujas dujų krovinys iš Norvegijos

Į Klaipėdą penktadienį atplaukė naujas didelis suskystintų gamtinių dujų (SkGD) krovinys iš Norvegijos – jau...

Pramonė
2019.11.15
Prezidentas ragina spartinti elektros tinklų sinchronizavimo darbus 2

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį paragino paspartinti Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo...

Pramonė
2019.11.15
„Via Solis“ pasiūlys sukompektuotą saulės elektrinę itin patrauklia kaina Premium 1

Gruodžio mėnesį saulės modulių gamintoja UAB „Via Solis“ pasiūlys naują produktą – saulės elektrinės...

Pramonė
2019.11.15
Žalia šviesa atliekų deginimui pasimetė valdžios koridoriuose Premium 1

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlo nestabdyti jau įgyvendinamų Vilniaus ir Kauno atliekų deginimo...

Verslo aplinka
2019.11.15
„Inter RAO Lietuva“ trečią ketvirtį mažiau pardavė, mažiau uždirbo

2019 m. trečiąjį ketvirtį AB „INTER RAO Lietuva“ Lietuvoje pardavė 7,46% mažiau elektros energijos ir uždirbo...

Pramonė
2019.11.14
Reguliuotojams vertinti pateiktas sinchronizacijos antrojo etapo investicijų planas 

Baltijos šalių ir Lenkijos perdavimo sistemos operatoriai (PSO) pateikė investicijų paraiškas dėl Baltijos...

Pramonė
2019.11.14
„Ignitis gamyba“ vėl nutraukė plūduriuojančios elektrinės statybos konkursą

Energetikos holdingo „Ignitis grupė“ valdomos bendrovės „Ignitis gamyba“ (buvusi „Lietuvos energijos gamyba“)...

Pramonė
2019.11.14
ESO akcijų kaina „pririšta“: judėjimas aukštyn būtų signalas Premium

Biržoje neblėsta investuotojų dėmesys naujienų mestelėjusiai ESO, kurios akcijų pabrangimas virš numatomo...

Rinkos
2019.11.14
„Ignitis grupės“ IPO planuose įžvelgia dūmų uždangą, daugiklių arbitražą Premium 2

Planuojamam „Ignitis grupės“ pirminiam viešam akcijų siūlymui (IPO) iki realybės teks įveikti ne tik...

Rinkos
2019.11.14

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau