Konkurencijos vėliava maskuoja mėginimą sugrįžti į pasipinigavimą šilumos ūkyje

Publikuota: 2018-08-30
Asociacijos nuotr.
Asociacijos nuotr.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas

Nuo šios žiemos dalis miestų gali palaidoti planus, kad jų gyventojams šiluma pigs ar bent jau reikšmingai nebrangs. Naujų nepriklausomų šilumos gamintojų daugiau nebeatsiras, o neseniai pradėję veiklą netruks bankrutuoti. Centralizuoto šilumos tiekimo įmonės nebegalės statytis naujų pigaus biokuro katilinių – negana to, per keletą metų jos gali tapti nemokios ir nepajėgios net deramai aprūpinti šilumos tiekimo procesą. Rinkoje dominuos keletas privačių, vien pelno siekiančių nereguliuojamų šilumos gamintojų, kurių investicijos šiuo metu iš esmės atsipirkusios.

Tokia dramatiška padėtis šilumos ūkyje gali susidaryti po kelių metų „laukinės“ konkurencijos, kuri prasidės šių metų gruodį ir kuriai žalią šviesą uždegė Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK), šiemet vasarį pavirtinusi naują šilumos supirkimo tvarką. Ji pavojinga tų miestų šilumos ūkių tvarumui, kur dabar veikia daug nekontroliuojamų, nepriklausomų šilumos gamintojų (NŠG) – pirmiausiai, tai yra Lietuvos didmiesčiai - Vilnius, Kaunas, Klaipėda.

Iki šiol buvo tokia tvarka: reguliuojamas ir valstybės griežtai prižiūrimas šilumos tiekėjas (CŠT įmonė) gamino ir aprūpino šiluma vartotojus ir tam gaudavo būtinas pajamas. Jeigu atsirasdavo, kas pigiau pagamintų šilumą – tuomet CŠT ją supirkdavo už pasiūlytą kainą, o tik trūkstamą kiekį gamindavo pats. Superkant šilumą šilumos tiekėjas gaudavo, taip vadinamas pastoviąsias pajamas katilų parko išsaugojimui ir palaikymui. Tokiu būdu ir šiluma buvo pigiausia ir viso šilumos ūkio patikimumas bei kokybė buvo užtikrinama, nes pagal valstybės nustatytas šilumos tiekimo licencijos sąlygas tiekėjas yra juridiškai ir materialiai atsakingas už šilumos tiekimo nepertraukiamumą ir reikiamų parametrų (slėgio, temperatūros, debito) palaikymą kiekviename CŠT sistemos taške neribotą laiką.

Tačiau pagal naują tvarką valstybės kontroliuojamos šilumos tiekimo įmonės turės varžytis su NŠG jau „pilnais kaštais“. Reiškia, jeigu nepriklausomas šilumos gamintojas nukonkuruos šilumos tiekėją, pastarasis liks be lėšų šilumai gaminti – tokiu atveju jis praranda galimybes išmokėti darbuotojams algas, atlikti remontus ar sugražinti jau paimtas paskolas, kurias dažnu atveju garantavo valstybė (savivaldybės). Jeigu tikėtume, kad „laisvoje rinkoje“ privatus kapitalas efektyvesnis už valstybinį, tai reiškia, kad netrukus šilumą gamins nebe valstybės prižiūrimi šilumos tiekėjai, o nereguliuojami ir už nieką neatsakingi nepriklausomi šilumos gamintojai, kurių vienintelis interesas yra neribotas pelnas.

CŠT įmonių sąnaudos dažnai yra ženkliai didesnės nei naujųjų NŠG objektų, nes istoriškai jose sukaupta ir naudojama didžiulė miestų šilumos ūkiui reikalinga infrastruktūra: magistralinių vamzdynų kolektoriai, rezervinio kuro talpyklos ir sandėliai, vandens paruošimo ir papildymo įrenginiai, katilinių pastatai, visą šilumos ūkį aptarnaujantys padaliniai ir t.t. Visa tai naudojama šilumos tiekimo užtikrinimui ir tai susiję su reikšmingomis išlaidomis. Tuo tarpu NŠG objektus stato kryptingai orientuotus tik į kuo didesnę šilumos gamybos apimtį, ten kur jiems patogiau ir visiškai nekreipiant dėmesio į visos CŠT sistemos poreikius. Taigi, konkurencijos įvedimas „pilnais kaštais“ reiškia, kad savivaldybių šilumos tiekimo įmonės visada pralaimės aukcionuose privatiems išoriniams gamintojams

Nuo kitų metų įvedus „laukinę konkurenciją“, kyla reali grėsmė, kad kai kuriuose miestuose šilumos gamyba pereis į nekontroliuojamų privatininkų rankas. Kuo tai kvepia šilumos vartotojams? Į natūraliai monopolinį šilumos segmentą NŠG buvo įleisti siekiant sumažinti šilumos ūkių priklausomybę nuo brangių dujų ir padidinti šilumos gamybos apimtis iš pigaus biokuro – dujų ir biokuro kainos skiriasi kelis kartus. Tai pasiteisino, nes per palyginti trumpą laiką Lietuvos šilumos ūkyje biokuras iš esmės pakeitė importuojamas gamtines dujas, o šilumos kainos reikšmingai sumažėjo.

Tačiau nutiko taip, kad šaltuoju sezonu, kai šilumos poreikis pats didžiausias, iš biokuro pagamintą šilumą NŠG pardavinėjo tik truputėlį pigiau, nei miestų CŠT įmonės gaminosi ją iš gamtinių dujų. Trumpiau tariant, NŠG atėjimas į šilumos ūkį gyventojams šilumos kainos šaltuoju laikotarpiu iš esmės nesumažino, kaip buvo tikėtasi. Konkurencija veikia tik vasarą, kai susidaro šilumos gamintojų perteklius, tačiau ji nelabai aktuali vartotojams. Siekiant pažaboti šilumos kainas savivaldybių valdomi šilumos tiekėjai vis tiek turėjo statyti ir nuosavas biokuro katilines, nors už „tvoros“ jau veikė NŠG objektai. Neribojamas NŠG apetitas ir buvo priežastis dėl kurios didieji miestai priversti statyti dubliuojančius įrenginius, kad atpigintų šilumą miestiečiams ir apribotų privačių, nereguliuojamų šilumos gamintojų pasipinigavimą.

Ir tik atsiradus biokuru kūrenamiems katilams CŠT įmonėse, nepriklausomų gamintojų parduodamos šilumos kaina pradėjo kristi. Bet miestuose, kur šilumos tiekėjas turi nepakankamai biokuro įrenginių, o šilumą daugiausiai gamina NŠG, išoriniai gamintojai toliau mėgaujasi didžiuliais pelnais ir šilumos kainos gyventojams nemažėja. Pakanka palyginti šilumos kainas Vilniuje ir Šiauliuose, kur nėra NŠG.Kuo pigiau miestui priklausanti CŠT įmonė sugeba pagaminti šilumą, tuo mažesnę kainą aukcionuose priversti siūlyti privatūs gamintojai – jeigu jie siūlo brangesnę šilumą, CŠT jos neperka.

NŠG tokia situacija pradėjo nepatikti, ypač Kaune, kur šilumos tiekėjo investicijos į biokuro įrenginius leido gerokai sumažinti kainų „lubas“ šilumos aukcionuose. Dėl sumenkusių pelnų besiskundžiantiems NŠG į pagalbą atėjo VKEKK, kuri įvedė konkurenciją „pilnais kaštais“ neatsižvelgdama į Lietuvos Vyriausybės, Energetikos ministerijos ir daugelio specialistų nuomonę.

Konkurencija „pilnais kaštais“ reiškia, kad miestuose, kur jau veikia daug NŠG (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje) – didžiulį pranašumą turės tie privatūs šilumos gamintojai, kurių investicijos į biokuro katilus jau yra atsipirkusios. Akivaizdu, kad kiekviena vėliau statyta arba nauja biokuro katilinė – tiek šilumos tiekimo įmonės, tiek ir pačių NŠG – bus vis labiau nuostolinga (visos jos iš esmės naudoja tuos pačius, vienodo efektyvumo įrenginius), nes į savikainą būtina įskaičiuoti didelius kapitalo kaštus.

Šilumos tiekėjui bus sudėtinga ar net neįmanoma pastatyti trūkstamas biokuro katilines, kurios iš esmės lemia šilumos kainų lygį šalčiausiais mėnesiais. Naujų projektų greičiausiai nederins nei VKEKK, nei bankai suteiks paskolas, nes naujų objektų perspektyva labai neapibrėžta ir rizikinga. Juk nepersiveši tokio objekto lengvai į kitą miestą, o ir vežti nėra kur... Vadinasi, apie veiksmingą konkurenciją žiemos mėnesiais ir mažesnes šilumos kainas net neverta kalbėti.

Pirmosios privačių investuotojų pastatytos katilinės, turės geras galimybes užimti didžiąją šilumos gamybos rinkos dalį ir vėl uždirbinėti gerą pelną. Jos net gali sau leisti kurį laiką dempinguoti šilumos kainą, kad sumažintų šilumos tiekėjų įtaką. O kas ilgainiui nutinka, kai privatus verslas užima dominuojančias pozicijas iš prigimties monopoliniame šilumos ūkyje, jau matėme – vartotojų interesai lieka paskutinėje vietoje.

Priimdama naują tvarką VKEKK neatliko jokios analizės, kas nutiks su miestų šilumos sistemomis, kai savivaldybių šilumos tiekėjai pralaimės laukinę konkurencinę kovą saujai privačių NŠG, agresyviai ginančių savo pelnus. Juk tai technologiškai sudėtingos didelės sistemos nuo kurių efektyvumo bei tvarumo priklauso ne tik šilumos kaina vartotojams, bet ir garantijos, kad šiluma apskritai bus teikiama nepertraukiamai ir kokybiškai. Jeigu CŠT įmonės bus pasmerktos nuolat pralaimėti šilumos aukcionuose, negalės gaminti šilumos net naujais biokuro įrenginiais, negaus pajamų – ilgainiui taps nemokios. Ar niekam neįsipareigoję NŠG prisiims atsakomybę už visą šilumos tiekimo proceso kokybę? Net ir norėdami jie to padaryti negalėtų, nes NŠG objektai skirti generuoti pelną ir nėra išdėstyti taip, kad užtikrintų visos CŠT sistemos darbo kokybę – tai yra reikiamus parametrus, kintant oro sąlygoms, šilumos tiekimo alternatyvas, įvykus avarijoms ir t.t. VKEKK paliktas finansavimas rezerviniams dujiniams katilams šių problemų neišsprendžia, nes šie turi būti nuolat veikiantys, o dujų tiekimo garantija ir pirkimas labai didintų šilumos kainas galutiniams šilumos vartotojams.

Tik ar tikrai nuo kitų metų bus sukurta lygiavertė konkurencija tarp visų šilumos gamintojų, kaip teigia VKEKK? Nereguliuojami NŠG gali pirkti kurą tiesiogiai, mokėdami avansu, sukaupdami žiemai iš anksto ar pan. Šilumos tiekėjai privalo pirkti Baltpool biržoje, jeigu jo ten dar lieka. Tiesioginis viešasis pirkimas sudėtingas ir rizikingas. NŠG gali kompensuoti apyvartinio kapitalo išlaidas neribojamu pelnu, o tuo tarpu reguliuojamas šilumos tiekėjas neturi teisės apyvartinių lėšų sąnaudų įskaičiuoti į šilumos kainas. NŠG gali dempinguoti savo produkcijos kainas, nes kitu laikotarpiu uždirbtas pelnas tai kompensuotų, tuo tarpu reguliuojamo šilumos tiekėjo pelnas „nurėžiamas“ ir atiduodamas šilumos vartotojams. ES paramos, bankų lėšomis finansuotos šilumos tinklų investicijos į biokuro katilines – kurios ir lėmė šilumos kainų sumažėjimą – taps našta savivaldybėms ir vartotojams, nes dalis padarytų investicijų nebebus susigrąžinta.

Naujoji VKEKK įvesta tvarka gali paskatinti Lietuvos CŠT sistemų stagnaciją, senėjimą, užkirsti kelią lanksčiam pigesnių išteklių panaudojimui ir pažeisti ilgalaikį mažiausiųjų sąnaudų principą bei vartotojų interesus. „Laukinės konkurencijos“ principas prieštarauja ES paskelbtai Šilumos ir vėsumo strategijai - joje, apibendrinant pažangių šalių patyrimą, raginama sukurti tvarią kompleksinę miestų infrastruktūrą, kuri su vartotojais keistųsi šiluma ir vėsuma, o visi objektai sudarytų vieningą, optimalų ir tvarų energetinį-komunalinį kompleksą, nukreiptą vartotojų poreikių patenkinimui, o ne pelno siekimui. Privataus kapitalo dalyvavimas sveikintinas, tačiau tiek , kiek tai padeda geriau tenkinti vartotojų poreikius, o ne tik uždarbiaujantis dėl valstybės nesugebėjimo reguliuoti natūralias monopolijas ir kaip gelbėjimosi ratą metant konkurencijos lozungą, kurio nėra jokioje kitoje šalyje. Ar „laukinė konkurencija“ šilumos ūkyje nebus dar vienas sprendimas Lietuvos energetikoje, iš kurio sunkiai teks kapstytis įvairių teismų ir arbitražų pagalba, kaip jau ne kartą buvo? Ir kodėl nesimokoma nei iš savo, nei iš kitų klaidų. O nuomonės nekeičia tik kvailiai ir mirusieji.

Komentaro autorius - Valdas Lukoševičius, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Kelionė į Astravą, į neapibrėžtus XX a. dešimtmečius Premium 4

„Rosatom“ korporatyvinė filosofija – jei tai negali atsitikti, ruoškis tam jau šiandien“, – plačiai...

Verslo klasė
2018.11.17
Rinkos dalyviai: gyventojams elektra ir dujos brangs 15–20% 30

Elektra ir dujos buitiniams vartotojams nuo kitų metų sausio gali brangti apie 15–20%, teigia rinkos...

Energetika
2018.11.16
ESO pigina elektros persiuntimą 1

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) lapkričio 16 d. paskelbė AB „Energijos skirstymo...

Energetika
2018.11.16
V. Pranckietis: biokuro pirkimas biržoje atsiliepia šilumos kainoms 6

Viktoras Pranckietis, Seimo pirmininkas, sako, kad vietos valdžia turėtų būti skatinama, o ne baudžiama už...

Energetika
2018.11.16
Lenkijos sutartys dėl JAV dujų naudingos Lietuvai 23

Lenkijai pasirašius ilgalaikes sutartis dėl JAV suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) importo, energetikos...

Energetika
2018.11.16
Pristabdytas beveik 300 mln. Eur vertės „Nelja Energia“ įsigijimo sandoris

Talino administracinis teismas iki gruodžio 10 d. pristabdė „Eesti Energia“ grupei priklausančios „Enefit...

Energetika
2018.11.16
Dujų kainos apsivertė – mėnesio pigimas išgaravo per dvi dienas Premium 4

Nuo spalio pradžios dujos palaipsniui ir nebūdingai rudeniui pigo. Šią savaitę per dvi dienas įvykusi...

Energetika
2018.11.16
Seime – dujų rinkos liberalizavimo pataisos 1

Seimas pradeda diskusijas, kaip paskatinti konkurenciją gamtinių dujų rinkoje ir padidinti dujų biržos...

Energetika
2018.11.15
Bus vertinamas klimato kaitos poveikis „Rail Baltica“ projektui 1

Bendra Baltijos šalių įmonė „RB Rail AS“ vykdo studiją, kuria vertins klimato kaitos poveikį „Rail Baltica“...

Energetika
2018.11.15
Vėjo energetika: sąnaudos kils, paramos mažės 4

Vėjo jėgainių plėtra netrukus susidurs su didėjančiomis sąnaudomis ir mažesnėmis subsidijomis ir...

Energetika
2018.11.15
„Litgas“ pasirašė keturias SkGD tiekimo sutartis su estais ir lenkais

Gamtinių dujų prekybos bendrovė „Litgas“ pasirašė keturias suskystintų gamtinių dujų (SkGD) tiekimo sausuma...

Energetika
2018.11.15
„Achemos“ stabtelėjimą „Amber Grid“ pajuto finansiškai

Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus AB „Amber Grid“ pajamos per tris šių metų ketvirčius,...

Energetika
2018.11.15
„Ligrid“ grynasis pelnas šiemet sumažėjo 4,6 mln. Eur

Lietuvos elektros perdavimo tinklo operatorės „Litgrid“ šių metų devynių mėnesių 4,6 mln. Eur mažesnis nei...

Energetika
2018.11.15
Europos Parlamentas sutinka IAE uždarymui skirti 780 mln. Eur 7

Europos Parlamentas (EP), balsuodamas dėl 2021-2027 m. Europos Sąjungos (ES) daugiametės finansinės...

Energetika
2018.11.15
Laukiama pertekliaus banga verčia perkainoti naftą Premium 13

Vos prieš mėnesį 4 metų aukštumas pasiekusios naftos kainos per kelias savaites pateko į meškų rinką ir...

Rinkos
2018.11.15
Jungia Kainų komisiją su Energetikos inspekcija

Nuo kitų metų liepos Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) bus sujungta su Valstybine...

Verslo aplinka
2018.11.14
Po 7% nuosmukio naftos kaina tyvuliuoja 8 mėnesių žemumose 4

Augantis nerimas dėl išaugsiančio naftos pertekliaus nusmukdė naftos kainas per vakarą 7%.

Rinkos
2018.11.14
Pradėjo skaičiuoti statysiamas elektrines 5

Energetikos ministerija kreipėsi į esamus ir potencialius rinkos dalyvius, prašydama informuoti apie...

Energetika
2018.11.12
Teismas turės vertinti, ar ESO diskriminavo „Vilniaus energiją“ 1

Teismas turės įvertinti, ar buvusi elektros skirstymo bendrovė LESTO (dabar „Energijos skirstymo...

Energetika
2018.11.12
„Šiaulių energija“ mažina šilumos kainą

AB „Šiaulių energija“ nutarė nuo gruodžio 1 d. sumažinti šilumos kainą. Tai bus padaryta įmonės pelno...

Energetika
2018.11.12

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau