Dalis ekspertų sprendimą išpirkti SkGD laivą vadina skubotu

Publikuota: 2018-08-22
Andriaus Pelakausko nuotr.
Andriaus Pelakausko nuotr.

Vyriausybinei komisijai pirmadienį pasiūlius 2024 m. išpirkti Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SkGD) terminalo laivą-saugyklą „Independence“, kai kurie energetikos ekspertai teigia, kad sprendimas yra skubotas ir neįvertina mažėsiančio dujų vartojimo Lietuvoje. Vyriausybės ambicijas naudoti terminalą tarptautiniu mastu jie vertina skeptiškai. 

Ragina įvertinti dujų poreikį

Vidmantas Jankauskas, energetikos ekspertas, buvęs Kainų komisijos pirmininkas, teigia, kad sprendimą dėl „Independence“ išpirkimo buvo galima priimti ir po kelerių metų. 

„Mano supratimu, geriausias variantas buvo palaukti, nes matome, kas dedasi – dujų poreikis mažėja, neaiškus klausimas su pagrindiniu dujų vartotoju „Achema“. Labai priklauso, kaip jai seksis. Nėra labai logikos, kodėl dabar reikėjo nuspręsti (...) Visą laiką sprendimai buvo skuboti. Dabar bandome su tomis pasekmėmis susidoroti“, – BNS sakė p. Jankauskas. 

Martynas Nagevičius, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) prezidentas, pripažįsta, kad laivo išpirkimas suteikia daugiau lankstumo nei ilgalaikė nuoma, tačiau toks sprendimas, anot jo, priimtas per anksti. 

„Reikėjo palaukti iki sutarties pasibaigimo ir pasižiūrėti, kaip toliau kinta dujų vartojimas Lietuvoje ir jeigu jis toliau mažėja, tai tada padaryti gal kitokį sprendimą, o jeigu ne, tai tada tokį patį – (...) nusipirkti geriau, nei išsinuomoti dar labai ilgam laikui, nes nusipirkimas yra likvidesnis, galima lengviau pakeisti sprendimą pardavus (laivą – BNS) (...) Pas mus viskas, kas susiję su terminalu, yra politiniai sprendimai“, – BNS sakė p. Nagevičius. 

Jo teigimu, dujų vartojimas Lietuvoje mažės vien dėl pokyčių Vilniaus šilumos ūkyje, kur dujas keičia biokuras, o po kelerių metų pakeis ir atliekos. 

„Dujų vartojimo augimas – nerealus. Vilnius pereina į biokurą ir atliekas. Vilnius suvartoja du trečdalius visų šilumos gamybos dujų. Taršos leidimų kaina kyla. Dujas vartoti neapsimoka Lietuvoje. Koks iš viso motyvas, kodėl Lietuvoje galėtų augti dujų vartojimas? Dujų vartojimas galėtų augti Europos Sąjungoje, kur dujos galėtų keisti akmens anglį, pas mus nėra ką pakeisti. Pas mus vienareikšmiškai mažės dujų vartojimas, klausimas, kaip greitai“, – aiškino p. Nagevičius. 

Pono Jankausko teigimu, dujų vartojimo mažėjimas Lietuvoje – akivaizdi tendencija.

„Matome, kad dujų poreikis mažėja. Tuo labiau, kai buvo nuspręsta neberemti termofikacinių elektrinių Vilniuje ir Kaune, kai buvo nuspręsta, kad šiuose miestuose bus statomos mediena ir atliekomis kūrenamos kogeneracinės jėgainės“, – dėstė ekspertas. 

Gamtinių dujų perdavimo operatorės „Amber Grid“ generalinis direktorius Saulius Bilys anksčiau yra pripažinęs, kad dujų vartojimas mažėja, tačiau jų vaidmuo energetikoje keičiasi. Pasak jo, dujos vaidina naują vaidmenį kaip elektros sektorių balansuojantis ir kainas reguliuojantis faktorius, „dujos keičiasi ir taps neatsiejama žalios energetikos dalimi“. 

„Lietuvos energijos“ generalinis direktorius Darius Maikštėnas liepą sakė, kad šaliai orientuojantis į žaliąją energetiką, dujos vaidins didelį vaidmenį. Pasak jo, vienintelis būdas subalansuoti, kad saugiau vystytųsi atsinaujinanti gamyba, yra turėti saugius ir patikimus įrenginius, paremtus greita dujine gamyba. 

Pasak p. Jankausko, dujų vartojimas vargu, ar išaugtų, net ir nusprendus statyti naujas dujomis kūrenamas elektros jėgaines. 

„Buvo kalbų, kad gal reikės statyti Baltijos šalyse ar Lietuvoje dujomis kūrenamą elektrinę, dėl to, kad mes turėsime tik vieną patikimą liniją su Lenkija („LitPol Link“ – BNS), ir kada sinchronizuosimės su kontinentine Europa, mums reikės patikimos generacijos. Bet ta generacija būtų tokia avarinė – ji stovėtų, vartotų mažai dujų“, – argumentavo p. Jankauskas. 

Energetikos ministerijai mėginant surasti kompromisą su „Achemos grupe“, kurios valdoma  Jonavos trąšų gamykla „Achema“ sumoka didelę dalį SkGD terminalo kaštų, p. Nagevičius teigia, kad rizika stabdyti jos gamybą gali būti reali, o tai lemtų terminalo išlaikymo kaštų augimą kitiems vartotojams. 

„Dujos yra iš esmės „Achemos“ galvos skausmas – 60% dujų vartoja viena įmonė. Dabar keista situacija, kai visi kartu postringaujame, ar reikia aprūpinti saugumu vieną įmonę ir iš jos po to pasiimti pinigų už tą saugumą. Galbūt logiškiausia būtų atiduoti „Achemai“ tą sprendimą – tegul jie patys išsipirkinėja ar ne, jeigu jiems reikia. Nes jiems reikia arba nereikia labiausiai“, – BNS sakė p. Nagevičius. 

Skirtinga Lenkijos planų interpretacija 


Terminalo operatorės „Klaipėdos naftos“ generalinis direktorius Mindaugas Jusius yra sakęs, kad nutiesus Lietuvos ir Lenkijos dujų jungtį (GIPL), gali atsirasti naujų galimybių ir SkGD terminalui Klaipėdoje. 

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) lektorius, energetikos ekspertas Romas Švedas anksčiau sakė BNS, kad šiuo metu SkGD terminalui Klaipėdoje yra ypač palankios galimybės. Jo teigimu, Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, per artimiausius du dešimtmečius dujų vartojimas pasaulyje beveik padvigubės, o jų transportavimas per SkGD terminalus sudarys 60%, „tai yra labai rimtas signalas mūsų SkGD terminalui, „Klaipėdos naftai“, Vyriausybei, Energetikos ministerijai“. 

Pono Švedo teigimu, atsiradus dujų jungčiai su Lenkija, per Lietuvos terminalą Klaipėdoje atsiranda galimybė tiekti dujas visai vidurio Europai, taip pat ir Ukrainai.

Su Europos Sąjungos energetikos projektais šiuo metu dirbantis p. Jankauskas įsitikinęs, kad būtent Lenkijos laipsniškas persiorientavimas į dujas gali sumažinti Klaipėdos SkGD naudą. 

„Europos Komisijos užsakymu dar 2012 m. buvo padaryta „Booz-Allen“ studija, buvo svarstomi įvairūs variantai, kur galima būtų statyti terminalai. Ten buvo aiškiai paskaičiuota, kad turint jungtį su Lenkija, praktiškai terminalas praranda reikšmę kaip toks regioninis, kaip konkurencijos padidintojas ir tiekimo garantija – kadangi tai užtikrintų jungtis“, – BNS sakė p. Jankauskas. 

Pasak jo, Lenkijos planai dujų sektoriuje ypač ambicingi. 

„Žiūrint į dabartinę situaciją mes galime įsivaizduoti, kad galime dalyvauti tarptautinėse rinkose. Bet matau kasdien stiprėjančią Lenkijos poziciją, Lenkija nebuvo labai didelė dujų vartotoja, bet veikiausiai jie galvoja dujų vartojimą padidinti, kadangi jie turi problemų su anglimis. Dabar jie pasistatė tikrai nemažą terminalą (Svinouiscyje – BNS), planuojasi ir turbūt statysis povandeninę dujų jungtį su Danija ir toliau su Norvegija „Baltic Pipe“, – kalbėjo p. Jankauskas. 

Ekspertas vardija įvairius Europoje vykstančius su dujų sektoriumi susijusius planus, ketinimus jungti dujotiekius nuo Baltijos iki Adrijos jūros, planuojamą SGD terminalą Krkos saloje Kroatijoje, šio mėnesio susitarimus dėl Kaspijos jūros, leidžiančius Turkmėnijai nutiesti dujotiekį iki Azerbaidžano ir tiekti dujas Europai. 

„Vykstant tokiems labai dideliems projektams, Lietuva labai nežymus žaidėjas. Nežinau, ar galime prisijungti. Galbūt buvo logiškiau, kaip kažkas sakė, paleisti tą laivą laisvai prekiauti“, – komentavo p. Jankauskas. 

Komisijos sprendimas – išpirkti laivą 

Vyriausybinė Ekonominės infrastruktūros plėtros komisija pirmadienį nutarė, kad valstybė po 2024 m. iš „Hoegh LNG“ išpirks terminalo laivą–saugyklą. Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas teigia, kad tai sumažintų jo išlaikymo kaštus maždaug trečdaliu. 

„Dėl sutaupymo kalbame apie labai aiškius skaičius: jeigu šiuo metu SkGD infrastruktūrai sumokame 66 mln. Eur, tai minimum mažintų 23 mln. Eur“, – pirmadienį sakė p. Vaičiūnas. 

Bendri terminalo išlaikymo kaštai 2018 m. sieks apie 86 mln. Eur, tuo metu 66 mln. Eur yra skaičiuojami be „Litgas“ dalies – vadinamojo paskirtojo tiekimo – iš „Equinor“ perkamų dujų ir kitų išlaidų. 

Ponas Vaičiūnas užsiminė, kad išpirkusi laivą, Lietuva galėtų jį parduoti, jeigu susiklostytų nepalankios sąlygos dujų rinkoje. Pasak jo, tai buvo vienas papildomų kriterijų, apsisprendžiant dėl išpirkimo, o ne nuomos. 

„Klaipėdos naftos“ vadovas p. Jusius pabrėžė, kad nors pats laivo išpirkimas įvyks ne anksčiau 2024 m., kai baigsis sutartis su norvegais, vis dėlto išankstiniai sprendimai įgalina terminalo saugumo dedamąją peržiūrėti dabar ir išdėlioti ją ilgesniam laikotarpiui.

„Išankstinio išpirkimo alternatyva sudaro galimybes sumažinti saugumo dedamąją jau nuo 2019 m. antros pusės“, – sakė p. Jusius. 

Jis pridūrė besitikintis, kad perkant laivą tai bus tas pats „Independence“. Tačiau šiuo atveju tikslas esąs „atsiriboti nuo jausmų ir pasirinkti patį racionaliausią sprendimą“. Tad jeigu rinkoje bus geresnių pasiūlymų, bus renkamasi pagal geriausią kainą.

Su SkGD terminalu susijusių teisės aktų projektų pakeitimai Vyriausybei turėtų būti pateikti spalio mėnesį, tikimasi, kad galutiniai sprendimai Seime bus priimti dar rudens sesijoje. 

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
Žinote, ką norite žinoti?
Užsisakykite personalizuotą naujienlaiškį.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

„Orlen Lietuva“ džiaugiasi sėkmingu ketvirčiu 5

Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą valdanti AB „Orlen Lietuva“ džiaugiasi pirmojo 2019 m. ketvirčio...

Pramonė
15:25
Lenkija uždarė sklendes rusiškai naftai Premium 5

Lenkija sustabdė naftos tranzitą naftotiekiu „Družba“. Dėl nekokybiškos rusiškos naftos kenčianti Baltarusija...

Pramonė
12:59
„Lietuvos energija“ virs „Ignitis“ 26

Valstybės valdoma energetikos įmonių grupė UAB „Lietuvos energija“ pateikė paraišką registruoti prekės ženklą...

Pramonė
2019.04.24
Naujasis Ukrainos prezidentas ragina su TVF derėtis dėl mažesnių dujų kainų 3

Ukrainos išrinktasis prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį paragino vyriausybę ir valstybinę...

Pramonė
2019.04.24
EK patvirtino paramą atsinaujinančios energetikos plėtrai Lietuvoje

Europos Komisija (EK) pritarė Lietuvos atsinaujinančios energetikos paramos schemai. Šiandien Vyriausybėje...

Pramonė
2019.04.24
Naftos kainos atsitraukė nuo pusmečio aukštumų

Naftos kainos trečiadienį kiek atsitraukė nuo 6 mėn. aukštumų, į kurias savaitės pradžioje užkėlė Jungtinių...

Rinkos
2019.04.24
„Amber Grid“ išmokės 5,2 mln. Eur, o  „Litgrid“ – 2,6 mln. Eur dividendų  5

Gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber Grid“ išmokės 5,2 mln. Eur dividendų, arba 0,0293 Eur už...

Pramonė
2019.04.23
Baltarusija stabdo degalų eksportą, Lietuva kol kas rami  10

Baltarusijos naftos produktų eksporto monopolininkei sustabdžius šviesiųjų naftos produktų eksportą į...

Pramonė
2019.04.23
Svarstoma, ar diegti išmanius elektros, dujų, šilumos, vandens skaitiklius 20

Netrukus turėtų paaiškėti, ar visame šalies komunaliniame sektoriuje galėtų būti diegiama išmanioji apskaita,...

Pramonė
2019.04.23
Trys kaimynės negali (ne)būti konkurentės Premium 5

Lietuva su Latvija niekaip nenubrėžia jūros sienos, latviai flirtuoja su baltarusiais, kad šie savo prekių...

Verslo aplinka
2019.04.23
Rusija uždraudė naftos ir jos produktų eksportą į Ukrainą 16

Rusija uždraudė į Ukrainą eksportuoti rusišką naftą ir jos produktus, o angliES eksportas galimas tik gavus...

Pramonė
2019.04.19
„NT Valdos“ aukcione už 4,25 mln. Eur pardavė kompleksą sostinėje 2

„Lietuvos energijos“ grupei priklausanti įmonė „NT Valdos“ už 4,25 mln. eurų (su PVM) pardavė vieną...

Statyba ir NT
2019.04.19
Konkurencijos taryba: „Gazprom“ turto išieškojimas yra sudėtingas 5

Rusijos dujų koncernui „Gazprom“ jau beveik 5 metus nesumokant Lietuvai 42 mln. Eur baudos, šaliai kol kas...

Pramonė
2019.04.19
„Achema“ Europos teismui skundžia naują SGD terminalo išlaikymo tvarką  8

Vieno didžiausių šalyje koncernų „Achemos grupė“ valdoma Jonavos trąšų gamintoja „Achema“ ir prekybos dujomis...

Pramonė
2019.04.19
Norintiems įsirengti saulės elektrines gyventojams – 4,5 mln. Eur paramos 21

Balandžio 18 d. energetikos ministras pasirašė įsakymą, kuriuo skiriama parama nedidelių, iki 10 kilovatų...

Pramonė
2019.04.19
„Elektrum Lietuva“: pigiausia elektra Baltijos šalyse kovą – Lietuvoje

Šilti orai kovo mėnesį lėmė smukusias elektros kainas Baltijos šalyse – jos susitraukė apie 15%. Lietuvoje...

Pramonė
2019.04.17
„Lietuvos energija“ planuoja valstybei išmokėti 13 mln. Eur dividendų

„Lietuvos energija“ valstybei siūlo už 2018 m. sumokėti 13 mln. Eur dividendų, pranšta per „Nasdaq“...

Pramonė
2019.04.17
Ignalinos AE uždarymo fondas pernai negavo 22% planuotų pajamų 3

Ignalinos atominės elektrinės uždarymo fondo pajamos 2018 m. buvo beveik 2 mln. eurų, o išlaidos – apie...

Pramonė
2019.04.17
LVAT: LEG privalo sumokėti Kainų komisijos skirtą baudą 

Valstybės valdomos energetikos grupės „Lietuvos energija“ bendrovei „Lietuvos energijos gamyba“ (LEG) teisme...

Pramonė
2019.04.16
STT: apyvartinių taršos leidimų prekyboje stinga skaidrumo 

Apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje veikiančių įstaigų veikloje stinga skaidrumo, nustatė...

Pramonė
2019.04.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau