Dalis ekspertų sprendimą išpirkti SkGD laivą vadina skubotu

Publikuota: 2018-08-22
Andriaus Pelakausko nuotr.
Andriaus Pelakausko nuotr.

Vyriausybinei komisijai pirmadienį pasiūlius 2024 m. išpirkti Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SkGD) terminalo laivą-saugyklą „Independence“, kai kurie energetikos ekspertai teigia, kad sprendimas yra skubotas ir neįvertina mažėsiančio dujų vartojimo Lietuvoje. Vyriausybės ambicijas naudoti terminalą tarptautiniu mastu jie vertina skeptiškai. 

Ragina įvertinti dujų poreikį

Vidmantas Jankauskas, energetikos ekspertas, buvęs Kainų komisijos pirmininkas, teigia, kad sprendimą dėl „Independence“ išpirkimo buvo galima priimti ir po kelerių metų. 

„Mano supratimu, geriausias variantas buvo palaukti, nes matome, kas dedasi – dujų poreikis mažėja, neaiškus klausimas su pagrindiniu dujų vartotoju „Achema“. Labai priklauso, kaip jai seksis. Nėra labai logikos, kodėl dabar reikėjo nuspręsti (...) Visą laiką sprendimai buvo skuboti. Dabar bandome su tomis pasekmėmis susidoroti“, – BNS sakė p. Jankauskas. 

Martynas Nagevičius, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) prezidentas, pripažįsta, kad laivo išpirkimas suteikia daugiau lankstumo nei ilgalaikė nuoma, tačiau toks sprendimas, anot jo, priimtas per anksti. 

„Reikėjo palaukti iki sutarties pasibaigimo ir pasižiūrėti, kaip toliau kinta dujų vartojimas Lietuvoje ir jeigu jis toliau mažėja, tai tada padaryti gal kitokį sprendimą, o jeigu ne, tai tada tokį patį – (...) nusipirkti geriau, nei išsinuomoti dar labai ilgam laikui, nes nusipirkimas yra likvidesnis, galima lengviau pakeisti sprendimą pardavus (laivą – BNS) (...) Pas mus viskas, kas susiję su terminalu, yra politiniai sprendimai“, – BNS sakė p. Nagevičius. 

Jo teigimu, dujų vartojimas Lietuvoje mažės vien dėl pokyčių Vilniaus šilumos ūkyje, kur dujas keičia biokuras, o po kelerių metų pakeis ir atliekos. 

„Dujų vartojimo augimas – nerealus. Vilnius pereina į biokurą ir atliekas. Vilnius suvartoja du trečdalius visų šilumos gamybos dujų. Taršos leidimų kaina kyla. Dujas vartoti neapsimoka Lietuvoje. Koks iš viso motyvas, kodėl Lietuvoje galėtų augti dujų vartojimas? Dujų vartojimas galėtų augti Europos Sąjungoje, kur dujos galėtų keisti akmens anglį, pas mus nėra ką pakeisti. Pas mus vienareikšmiškai mažės dujų vartojimas, klausimas, kaip greitai“, – aiškino p. Nagevičius. 

Pono Jankausko teigimu, dujų vartojimo mažėjimas Lietuvoje – akivaizdi tendencija.

„Matome, kad dujų poreikis mažėja. Tuo labiau, kai buvo nuspręsta neberemti termofikacinių elektrinių Vilniuje ir Kaune, kai buvo nuspręsta, kad šiuose miestuose bus statomos mediena ir atliekomis kūrenamos kogeneracinės jėgainės“, – dėstė ekspertas. 

Gamtinių dujų perdavimo operatorės „Amber Grid“ generalinis direktorius Saulius Bilys anksčiau yra pripažinęs, kad dujų vartojimas mažėja, tačiau jų vaidmuo energetikoje keičiasi. Pasak jo, dujos vaidina naują vaidmenį kaip elektros sektorių balansuojantis ir kainas reguliuojantis faktorius, „dujos keičiasi ir taps neatsiejama žalios energetikos dalimi“. 

„Lietuvos energijos“ generalinis direktorius Darius Maikštėnas liepą sakė, kad šaliai orientuojantis į žaliąją energetiką, dujos vaidins didelį vaidmenį. Pasak jo, vienintelis būdas subalansuoti, kad saugiau vystytųsi atsinaujinanti gamyba, yra turėti saugius ir patikimus įrenginius, paremtus greita dujine gamyba. 

Pasak p. Jankausko, dujų vartojimas vargu, ar išaugtų, net ir nusprendus statyti naujas dujomis kūrenamas elektros jėgaines. 

„Buvo kalbų, kad gal reikės statyti Baltijos šalyse ar Lietuvoje dujomis kūrenamą elektrinę, dėl to, kad mes turėsime tik vieną patikimą liniją su Lenkija („LitPol Link“ – BNS), ir kada sinchronizuosimės su kontinentine Europa, mums reikės patikimos generacijos. Bet ta generacija būtų tokia avarinė – ji stovėtų, vartotų mažai dujų“, – argumentavo p. Jankauskas. 

Energetikos ministerijai mėginant surasti kompromisą su „Achemos grupe“, kurios valdoma  Jonavos trąšų gamykla „Achema“ sumoka didelę dalį SkGD terminalo kaštų, p. Nagevičius teigia, kad rizika stabdyti jos gamybą gali būti reali, o tai lemtų terminalo išlaikymo kaštų augimą kitiems vartotojams. 

„Dujos yra iš esmės „Achemos“ galvos skausmas – 60% dujų vartoja viena įmonė. Dabar keista situacija, kai visi kartu postringaujame, ar reikia aprūpinti saugumu vieną įmonę ir iš jos po to pasiimti pinigų už tą saugumą. Galbūt logiškiausia būtų atiduoti „Achemai“ tą sprendimą – tegul jie patys išsipirkinėja ar ne, jeigu jiems reikia. Nes jiems reikia arba nereikia labiausiai“, – BNS sakė p. Nagevičius. 

Skirtinga Lenkijos planų interpretacija 


Terminalo operatorės „Klaipėdos naftos“ generalinis direktorius Mindaugas Jusius yra sakęs, kad nutiesus Lietuvos ir Lenkijos dujų jungtį (GIPL), gali atsirasti naujų galimybių ir SkGD terminalui Klaipėdoje. 

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) lektorius, energetikos ekspertas Romas Švedas anksčiau sakė BNS, kad šiuo metu SkGD terminalui Klaipėdoje yra ypač palankios galimybės. Jo teigimu, Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, per artimiausius du dešimtmečius dujų vartojimas pasaulyje beveik padvigubės, o jų transportavimas per SkGD terminalus sudarys 60%, „tai yra labai rimtas signalas mūsų SkGD terminalui, „Klaipėdos naftai“, Vyriausybei, Energetikos ministerijai“. 

Pono Švedo teigimu, atsiradus dujų jungčiai su Lenkija, per Lietuvos terminalą Klaipėdoje atsiranda galimybė tiekti dujas visai vidurio Europai, taip pat ir Ukrainai.

Su Europos Sąjungos energetikos projektais šiuo metu dirbantis p. Jankauskas įsitikinęs, kad būtent Lenkijos laipsniškas persiorientavimas į dujas gali sumažinti Klaipėdos SkGD naudą. 

„Europos Komisijos užsakymu dar 2012 m. buvo padaryta „Booz-Allen“ studija, buvo svarstomi įvairūs variantai, kur galima būtų statyti terminalai. Ten buvo aiškiai paskaičiuota, kad turint jungtį su Lenkija, praktiškai terminalas praranda reikšmę kaip toks regioninis, kaip konkurencijos padidintojas ir tiekimo garantija – kadangi tai užtikrintų jungtis“, – BNS sakė p. Jankauskas. 

Pasak jo, Lenkijos planai dujų sektoriuje ypač ambicingi. 

„Žiūrint į dabartinę situaciją mes galime įsivaizduoti, kad galime dalyvauti tarptautinėse rinkose. Bet matau kasdien stiprėjančią Lenkijos poziciją, Lenkija nebuvo labai didelė dujų vartotoja, bet veikiausiai jie galvoja dujų vartojimą padidinti, kadangi jie turi problemų su anglimis. Dabar jie pasistatė tikrai nemažą terminalą (Svinouiscyje – BNS), planuojasi ir turbūt statysis povandeninę dujų jungtį su Danija ir toliau su Norvegija „Baltic Pipe“, – kalbėjo p. Jankauskas. 

Ekspertas vardija įvairius Europoje vykstančius su dujų sektoriumi susijusius planus, ketinimus jungti dujotiekius nuo Baltijos iki Adrijos jūros, planuojamą SGD terminalą Krkos saloje Kroatijoje, šio mėnesio susitarimus dėl Kaspijos jūros, leidžiančius Turkmėnijai nutiesti dujotiekį iki Azerbaidžano ir tiekti dujas Europai. 

„Vykstant tokiems labai dideliems projektams, Lietuva labai nežymus žaidėjas. Nežinau, ar galime prisijungti. Galbūt buvo logiškiau, kaip kažkas sakė, paleisti tą laivą laisvai prekiauti“, – komentavo p. Jankauskas. 

Komisijos sprendimas – išpirkti laivą 

Vyriausybinė Ekonominės infrastruktūros plėtros komisija pirmadienį nutarė, kad valstybė po 2024 m. iš „Hoegh LNG“ išpirks terminalo laivą–saugyklą. Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas teigia, kad tai sumažintų jo išlaikymo kaštus maždaug trečdaliu. 

„Dėl sutaupymo kalbame apie labai aiškius skaičius: jeigu šiuo metu SkGD infrastruktūrai sumokame 66 mln. Eur, tai minimum mažintų 23 mln. Eur“, – pirmadienį sakė p. Vaičiūnas. 

Bendri terminalo išlaikymo kaštai 2018 m. sieks apie 86 mln. Eur, tuo metu 66 mln. Eur yra skaičiuojami be „Litgas“ dalies – vadinamojo paskirtojo tiekimo – iš „Equinor“ perkamų dujų ir kitų išlaidų. 

Ponas Vaičiūnas užsiminė, kad išpirkusi laivą, Lietuva galėtų jį parduoti, jeigu susiklostytų nepalankios sąlygos dujų rinkoje. Pasak jo, tai buvo vienas papildomų kriterijų, apsisprendžiant dėl išpirkimo, o ne nuomos. 

„Klaipėdos naftos“ vadovas p. Jusius pabrėžė, kad nors pats laivo išpirkimas įvyks ne anksčiau 2024 m., kai baigsis sutartis su norvegais, vis dėlto išankstiniai sprendimai įgalina terminalo saugumo dedamąją peržiūrėti dabar ir išdėlioti ją ilgesniam laikotarpiui.

„Išankstinio išpirkimo alternatyva sudaro galimybes sumažinti saugumo dedamąją jau nuo 2019 m. antros pusės“, – sakė p. Jusius. 

Jis pridūrė besitikintis, kad perkant laivą tai bus tas pats „Independence“. Tačiau šiuo atveju tikslas esąs „atsiriboti nuo jausmų ir pasirinkti patį racionaliausią sprendimą“. Tad jeigu rinkoje bus geresnių pasiūlymų, bus renkamasi pagal geriausią kainą.

Su SkGD terminalu susijusių teisės aktų projektų pakeitimai Vyriausybei turėtų būti pateikti spalio mėnesį, tikimasi, kad galutiniai sprendimai Seime bus priimti dar rudens sesijoje. 

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Nyderlandų aukščiausiasis teismas: „Jukos“ bankrotas buvo neteisėtas 4

Aukščiausiasis Nyderlandų teismas nepripažino „Jukos“ bankroto, kurį 2006 m. paskelbė Maskvos arbitražo...

Energetika
2019.01.18
ESO strategijoje planuoja 2,6 mlrd. Eur investicijų 7

AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) atnaujino savo veiklos strategiją iki 2030 m., atsižvelgdamas į...

Energetika
2019.01.18
Klaipėdos uoste išsiliejo naftos produktai

Penktadienį Klaipėdos jūrų uosto akvatorijoje išsiliejo naftos produktų, tikslus jų kiekis nustatinėjamas,...

Transportas
2019.01.18
LET pasirašė dujų pirkimo sutartį su „Gazprom“ 2

Bendrovė „Lietuvos energijos tiekimas“ (LET) su Rusijos koncernu „Gazprom“ pasirašė sutartį dėl dujų pirkimo...

Energetika
2019.01.18
„Lietuvos energija“ steigia komercinę organizaciją 6

UAB „Lietuvos energijos“ grupė paskelbė vadovų atranką trijose grupės įmonėse, tarp jų ir naujai formuojamoje...

Energetika
2019.01.18
Įstatymas leistų, bet valdžia tikina radikalaus žingsnio neruošianti Premium

Vyriausybė ramina, kad nepasinaudos nuo šių metų pradžios įsigaliojusia įstatymine galimybe stabdyti jau...

Verslo aplinka
2019.01.18
EP pritarė – IAE uždarymui reikėtų skirti 780 mln. Eur 3

Ketvirtadienį plenariniame posėdyje Europos Parlamentas (EP) pritarė pranešimui dėl Ignalinos programos...

Energetika
2019.01.17
OMV vadovas: Europos dujų infrastruktūrą turėtų prižiūrėti europiečiai Premium 1

Austrijos dujų bendrovė OMV yra viena iš „Nord Stream 2“ projektą finansuojančių įmonių. Jos vadovas Raineris...

Energetika
2019.01.17
Vyriausybė pritarė Ignalinos AE darbų programai

Vyriausybė pritarė Ignalinos atominės elektrinės (IAE) eksploatavimo nutraukimo 2019 m. darbų programai.

Energetika
2019.01.16
„Ventus-Nafta“ prašo leidimo įsigyti „Timėjo“ degalinę

Lenkijos koncerno „Orlen“ valdomas degalinių tinklas „Ventus-nafta“ prašo Konkurencijos tarybos leidimo...

Rinkos
2019.01.16
Japonai branduolinę energetiką palieka Rusijai ir Kinijai Premium 2

Japonijos koncernas „Hitachi“, tikėtina, įšaldys savo dalyvavimą branduolinės elektrinės Velse, Jungtinėje...

Energetika
2019.01.16
Biokuro biržos apyvarta pernai didėjo 37% 1

„Baltpool“ biokuro biržoje 2018 m. sudaryta 14% daugiau santorių, kuriais įsigyta 4% daugiau kuro. Biržos...

Energetika
2019.01.16
„Maxima“ investuoja į saulės jėgaines 3

Prekybos tinklas „Maxima“, siekdamas mažinti veiklos sąnaudas bei poveikį aplinkai, didina investicijų į...

Energetika
2019.01.16
Ž. Vaičiūnas: Astravo AE gali lemti branduolinės energetikos reputaciją

Netoli Lietuvos sienos baigiama statyti Baltarusijos Astravo atominė elektrinė (AE) gali suduoti smūgį...

Energetika
2019.01.15
LEG rengiasi Kruonio HAE plėtros vertinimui

Bendrovė „Lietuvos energijos gamyba“ (LEG) ruošiasi Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (HAE) naujo...

Energetika
2019.01.14
Naftos pramonės milžinės persijungia į elektros gamybą Premium

Degalinėje Alberto Aguileros gatvėje Madride galite žvilgtelėti į ateitį: čia klientai gali atsiimti „Amazon“...

Energetika
2019.01.12
Teismas atmetė „Vilniaus energijos“ skundą dėl 0,4 mln. Eur 1

Teismas atmetė buvusios Vilniaus šilumos ūkio valdytojos „Vilniaus energijos“ skundą dėl Kainų komisijos 2016...

Energetika
2019.01.11
Ukraina naftos produktų importą iš Lietuvos padidino trečdaliu 5

Ukraina naftos produktų iš Lietuvos 2018 m. importavo už 570,5 mln. USD, rodo Ukrainos valstybinės fiskalinės...

Energetika
2019.01.11
Karaliaučiaus gubernatorius: dujų tranzitas per Lietuvą šiemet augs

Nepaisant netoli Kaliningrado pradėjusio veikti suskystinių gamtinių dujų (SkGD) terminalo, „Gazprom“...

Energetika
2019.01.11
„BOD Group“ įkūrė antrinę saulės energetikos įmonę „Solparks“

Aukštųjų technologijų grupė „BOD Group“ įkūrė antrinę saulės energetikos įmonę „Solparks“.

Energetika
2019.01.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau