Dalis ekspertų sprendimą išpirkti SkGD laivą vadina skubotu

Publikuota: 2018-08-22
Andriaus Pelakausko nuotr.
Andriaus Pelakausko nuotr.

Vyriausybinei komisijai pirmadienį pasiūlius 2024 m. išpirkti Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SkGD) terminalo laivą-saugyklą „Independence“, kai kurie energetikos ekspertai teigia, kad sprendimas yra skubotas ir neįvertina mažėsiančio dujų vartojimo Lietuvoje. Vyriausybės ambicijas naudoti terminalą tarptautiniu mastu jie vertina skeptiškai. 

Ragina įvertinti dujų poreikį

Vidmantas Jankauskas, energetikos ekspertas, buvęs Kainų komisijos pirmininkas, teigia, kad sprendimą dėl „Independence“ išpirkimo buvo galima priimti ir po kelerių metų. 

„Mano supratimu, geriausias variantas buvo palaukti, nes matome, kas dedasi – dujų poreikis mažėja, neaiškus klausimas su pagrindiniu dujų vartotoju „Achema“. Labai priklauso, kaip jai seksis. Nėra labai logikos, kodėl dabar reikėjo nuspręsti (...) Visą laiką sprendimai buvo skuboti. Dabar bandome su tomis pasekmėmis susidoroti“, – BNS sakė p. Jankauskas. 

Martynas Nagevičius, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) prezidentas, pripažįsta, kad laivo išpirkimas suteikia daugiau lankstumo nei ilgalaikė nuoma, tačiau toks sprendimas, anot jo, priimtas per anksti. 

„Reikėjo palaukti iki sutarties pasibaigimo ir pasižiūrėti, kaip toliau kinta dujų vartojimas Lietuvoje ir jeigu jis toliau mažėja, tai tada padaryti gal kitokį sprendimą, o jeigu ne, tai tada tokį patį – (...) nusipirkti geriau, nei išsinuomoti dar labai ilgam laikui, nes nusipirkimas yra likvidesnis, galima lengviau pakeisti sprendimą pardavus (laivą – BNS) (...) Pas mus viskas, kas susiję su terminalu, yra politiniai sprendimai“, – BNS sakė p. Nagevičius. 

Jo teigimu, dujų vartojimas Lietuvoje mažės vien dėl pokyčių Vilniaus šilumos ūkyje, kur dujas keičia biokuras, o po kelerių metų pakeis ir atliekos. 

„Dujų vartojimo augimas – nerealus. Vilnius pereina į biokurą ir atliekas. Vilnius suvartoja du trečdalius visų šilumos gamybos dujų. Taršos leidimų kaina kyla. Dujas vartoti neapsimoka Lietuvoje. Koks iš viso motyvas, kodėl Lietuvoje galėtų augti dujų vartojimas? Dujų vartojimas galėtų augti Europos Sąjungoje, kur dujos galėtų keisti akmens anglį, pas mus nėra ką pakeisti. Pas mus vienareikšmiškai mažės dujų vartojimas, klausimas, kaip greitai“, – aiškino p. Nagevičius. 

Pono Jankausko teigimu, dujų vartojimo mažėjimas Lietuvoje – akivaizdi tendencija.

„Matome, kad dujų poreikis mažėja. Tuo labiau, kai buvo nuspręsta neberemti termofikacinių elektrinių Vilniuje ir Kaune, kai buvo nuspręsta, kad šiuose miestuose bus statomos mediena ir atliekomis kūrenamos kogeneracinės jėgainės“, – dėstė ekspertas. 

Gamtinių dujų perdavimo operatorės „Amber Grid“ generalinis direktorius Saulius Bilys anksčiau yra pripažinęs, kad dujų vartojimas mažėja, tačiau jų vaidmuo energetikoje keičiasi. Pasak jo, dujos vaidina naują vaidmenį kaip elektros sektorių balansuojantis ir kainas reguliuojantis faktorius, „dujos keičiasi ir taps neatsiejama žalios energetikos dalimi“. 

„Lietuvos energijos“ generalinis direktorius Darius Maikštėnas liepą sakė, kad šaliai orientuojantis į žaliąją energetiką, dujos vaidins didelį vaidmenį. Pasak jo, vienintelis būdas subalansuoti, kad saugiau vystytųsi atsinaujinanti gamyba, yra turėti saugius ir patikimus įrenginius, paremtus greita dujine gamyba. 

Pasak p. Jankausko, dujų vartojimas vargu, ar išaugtų, net ir nusprendus statyti naujas dujomis kūrenamas elektros jėgaines. 

„Buvo kalbų, kad gal reikės statyti Baltijos šalyse ar Lietuvoje dujomis kūrenamą elektrinę, dėl to, kad mes turėsime tik vieną patikimą liniją su Lenkija („LitPol Link“ – BNS), ir kada sinchronizuosimės su kontinentine Europa, mums reikės patikimos generacijos. Bet ta generacija būtų tokia avarinė – ji stovėtų, vartotų mažai dujų“, – argumentavo p. Jankauskas. 

Energetikos ministerijai mėginant surasti kompromisą su „Achemos grupe“, kurios valdoma  Jonavos trąšų gamykla „Achema“ sumoka didelę dalį SkGD terminalo kaštų, p. Nagevičius teigia, kad rizika stabdyti jos gamybą gali būti reali, o tai lemtų terminalo išlaikymo kaštų augimą kitiems vartotojams. 

„Dujos yra iš esmės „Achemos“ galvos skausmas – 60% dujų vartoja viena įmonė. Dabar keista situacija, kai visi kartu postringaujame, ar reikia aprūpinti saugumu vieną įmonę ir iš jos po to pasiimti pinigų už tą saugumą. Galbūt logiškiausia būtų atiduoti „Achemai“ tą sprendimą – tegul jie patys išsipirkinėja ar ne, jeigu jiems reikia. Nes jiems reikia arba nereikia labiausiai“, – BNS sakė p. Nagevičius. 

Skirtinga Lenkijos planų interpretacija 


Terminalo operatorės „Klaipėdos naftos“ generalinis direktorius Mindaugas Jusius yra sakęs, kad nutiesus Lietuvos ir Lenkijos dujų jungtį (GIPL), gali atsirasti naujų galimybių ir SkGD terminalui Klaipėdoje. 

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) lektorius, energetikos ekspertas Romas Švedas anksčiau sakė BNS, kad šiuo metu SkGD terminalui Klaipėdoje yra ypač palankios galimybės. Jo teigimu, Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, per artimiausius du dešimtmečius dujų vartojimas pasaulyje beveik padvigubės, o jų transportavimas per SkGD terminalus sudarys 60%, „tai yra labai rimtas signalas mūsų SkGD terminalui, „Klaipėdos naftai“, Vyriausybei, Energetikos ministerijai“. 

Pono Švedo teigimu, atsiradus dujų jungčiai su Lenkija, per Lietuvos terminalą Klaipėdoje atsiranda galimybė tiekti dujas visai vidurio Europai, taip pat ir Ukrainai.

Su Europos Sąjungos energetikos projektais šiuo metu dirbantis p. Jankauskas įsitikinęs, kad būtent Lenkijos laipsniškas persiorientavimas į dujas gali sumažinti Klaipėdos SkGD naudą. 

„Europos Komisijos užsakymu dar 2012 m. buvo padaryta „Booz-Allen“ studija, buvo svarstomi įvairūs variantai, kur galima būtų statyti terminalai. Ten buvo aiškiai paskaičiuota, kad turint jungtį su Lenkija, praktiškai terminalas praranda reikšmę kaip toks regioninis, kaip konkurencijos padidintojas ir tiekimo garantija – kadangi tai užtikrintų jungtis“, – BNS sakė p. Jankauskas. 

Pasak jo, Lenkijos planai dujų sektoriuje ypač ambicingi. 

„Žiūrint į dabartinę situaciją mes galime įsivaizduoti, kad galime dalyvauti tarptautinėse rinkose. Bet matau kasdien stiprėjančią Lenkijos poziciją, Lenkija nebuvo labai didelė dujų vartotoja, bet veikiausiai jie galvoja dujų vartojimą padidinti, kadangi jie turi problemų su anglimis. Dabar jie pasistatė tikrai nemažą terminalą (Svinouiscyje – BNS), planuojasi ir turbūt statysis povandeninę dujų jungtį su Danija ir toliau su Norvegija „Baltic Pipe“, – kalbėjo p. Jankauskas. 

Ekspertas vardija įvairius Europoje vykstančius su dujų sektoriumi susijusius planus, ketinimus jungti dujotiekius nuo Baltijos iki Adrijos jūros, planuojamą SGD terminalą Krkos saloje Kroatijoje, šio mėnesio susitarimus dėl Kaspijos jūros, leidžiančius Turkmėnijai nutiesti dujotiekį iki Azerbaidžano ir tiekti dujas Europai. 

„Vykstant tokiems labai dideliems projektams, Lietuva labai nežymus žaidėjas. Nežinau, ar galime prisijungti. Galbūt buvo logiškiau, kaip kažkas sakė, paleisti tą laivą laisvai prekiauti“, – komentavo p. Jankauskas. 

Komisijos sprendimas – išpirkti laivą 

Vyriausybinė Ekonominės infrastruktūros plėtros komisija pirmadienį nutarė, kad valstybė po 2024 m. iš „Hoegh LNG“ išpirks terminalo laivą–saugyklą. Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas teigia, kad tai sumažintų jo išlaikymo kaštus maždaug trečdaliu. 

„Dėl sutaupymo kalbame apie labai aiškius skaičius: jeigu šiuo metu SkGD infrastruktūrai sumokame 66 mln. Eur, tai minimum mažintų 23 mln. Eur“, – pirmadienį sakė p. Vaičiūnas. 

Bendri terminalo išlaikymo kaštai 2018 m. sieks apie 86 mln. Eur, tuo metu 66 mln. Eur yra skaičiuojami be „Litgas“ dalies – vadinamojo paskirtojo tiekimo – iš „Equinor“ perkamų dujų ir kitų išlaidų. 

Ponas Vaičiūnas užsiminė, kad išpirkusi laivą, Lietuva galėtų jį parduoti, jeigu susiklostytų nepalankios sąlygos dujų rinkoje. Pasak jo, tai buvo vienas papildomų kriterijų, apsisprendžiant dėl išpirkimo, o ne nuomos. 

„Klaipėdos naftos“ vadovas p. Jusius pabrėžė, kad nors pats laivo išpirkimas įvyks ne anksčiau 2024 m., kai baigsis sutartis su norvegais, vis dėlto išankstiniai sprendimai įgalina terminalo saugumo dedamąją peržiūrėti dabar ir išdėlioti ją ilgesniam laikotarpiui.

„Išankstinio išpirkimo alternatyva sudaro galimybes sumažinti saugumo dedamąją jau nuo 2019 m. antros pusės“, – sakė p. Jusius. 

Jis pridūrė besitikintis, kad perkant laivą tai bus tas pats „Independence“. Tačiau šiuo atveju tikslas esąs „atsiriboti nuo jausmų ir pasirinkti patį racionaliausią sprendimą“. Tad jeigu rinkoje bus geresnių pasiūlymų, bus renkamasi pagal geriausią kainą.

Su SkGD terminalu susijusių teisės aktų projektų pakeitimai Vyriausybei turėtų būti pateikti spalio mėnesį, tikimasi, kad galutiniai sprendimai Seime bus priimti dar rudens sesijoje. 

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rinkos dalyviai: gyventojams elektra ir dujos brangs 15–20% 16

Elektra ir dujos buitiniams vartotojams nuo kitų metų sausio gali brangti apie 15–20%, teigia rinkos...

Energetika
2018.11.16
ESO pigina elektros persiuntimą

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) lapkričio 16 d. paskelbė AB „Energijos skirstymo...

Energetika
2018.11.16
V. Pranckietis: biokuro pirkimas biržoje atsiliepia šilumos kainoms 4

Viktoras Pranckietis, Seimo pirmininkas, sako, kad vietos valdžia turėtų būti skatinama, o ne baudžiama už...

Energetika
2018.11.16
Lenkijos sutartys dėl JAV dujų naudingos Lietuvai 23

Lenkijai pasirašius ilgalaikes sutartis dėl JAV suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) importo, energetikos...

Energetika
2018.11.16
Pristabdytas beveik 300 mln. Eur vertės „Nelja Energia“ įsigijimo sandoris

Talino administracinis teismas iki gruodžio 10 d. pristabdė „Eesti Energia“ grupei priklausančios „Enefit...

Energetika
2018.11.16
Dujų kainos apsivertė – mėnesio pigimas išgaravo per dvi dienas Premium 4

Nuo spalio pradžios dujos palaipsniui ir nebūdingai rudeniui pigo. Šią savaitę per dvi dienas įvykusi...

Energetika
2018.11.16
Seime – dujų rinkos liberalizavimo pataisos 1

Seimas pradeda diskusijas, kaip paskatinti konkurenciją gamtinių dujų rinkoje ir padidinti dujų biržos...

Energetika
2018.11.15
Bus vertinamas klimato kaitos poveikis „Rail Baltica“ projektui 1

Bendra Baltijos šalių įmonė „RB Rail AS“ vykdo studiją, kuria vertins klimato kaitos poveikį „Rail Baltica“...

Energetika
2018.11.15
Vėjo energetika: sąnaudos kils, paramos mažės 4

Vėjo jėgainių plėtra netrukus susidurs su didėjančiomis sąnaudomis ir mažesnėmis subsidijomis ir...

Energetika
2018.11.15
„Litgas“ pasirašė keturias SkGD tiekimo sutartis su estais ir lenkais

Gamtinių dujų prekybos bendrovė „Litgas“ pasirašė keturias suskystintų gamtinių dujų (SkGD) tiekimo sausuma...

Energetika
2018.11.15
„Achemos“ stabtelėjimą „Amber Grid“ pajuto finansiškai

Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus AB „Amber Grid“ pajamos per tris šių metų ketvirčius,...

Energetika
2018.11.15
„Ligrid“ grynasis pelnas šiemet sumažėjo 4,6 mln. Eur

Lietuvos elektros perdavimo tinklo operatorės „Litgrid“ šių metų devynių mėnesių 4,6 mln. Eur mažesnis nei...

Energetika
2018.11.15
Europos Parlamentas sutinka IAE uždarymui skirti 780 mln. Eur 7

Europos Parlamentas (EP), balsuodamas dėl 2021-2027 m. Europos Sąjungos (ES) daugiametės finansinės...

Energetika
2018.11.15
Laukiama pertekliaus banga verčia perkainoti naftą Premium 13

Vos prieš mėnesį 4 metų aukštumas pasiekusios naftos kainos per kelias savaites pateko į meškų rinką ir...

Rinkos
2018.11.15
Jungia Kainų komisiją su Energetikos inspekcija

Nuo kitų metų liepos Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) bus sujungta su Valstybine...

Verslo aplinka
2018.11.14
Po 7% nuosmukio naftos kaina tyvuliuoja 8 mėnesių žemumose 4

Augantis nerimas dėl išaugsiančio naftos pertekliaus nusmukdė naftos kainas per vakarą 7%.

Rinkos
2018.11.14
Pradėjo skaičiuoti statysiamas elektrines 5

Energetikos ministerija kreipėsi į esamus ir potencialius rinkos dalyvius, prašydama informuoti apie...

Energetika
2018.11.12
Teismas turės vertinti, ar ESO diskriminavo „Vilniaus energiją“ 1

Teismas turės įvertinti, ar buvusi elektros skirstymo bendrovė LESTO (dabar „Energijos skirstymo...

Energetika
2018.11.12
„Šiaulių energija“ mažina šilumos kainą

AB „Šiaulių energija“ nutarė nuo gruodžio 1 d. sumažinti šilumos kainą. Tai bus padaryta įmonės pelno...

Energetika
2018.11.12
„Klaipėdos naftos“ vadovo skaidrumą vertins valdyba 9

Paaiškėjus, kad valstybės valdomos bendrovės „Klaipėdos nafta“ (KN) viešuosius pirkimus laimi informacinių...

Energetika
2018.11.12

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau