Komisija: ekonomiškai naudingiausias sprendimas – „Independence“ įsigijimas

Publikuota: 2018-08-20
Atnaujinta 2018-08-20 17:28

Ekonominės infrastruktūros plėtros komisija siūlo užtikrinti suskystintųjų gamtinių dujų (SkGD) ilgalaikio importo galimybes jau dabar priimant sprendimus dėl SkGD laivo-saugyklos „Independence“ įsigijimo 2024 m. Komisijos vertinimu, tai ekonomiškai naudingiausias ir strategiškai tvariausias pasirinkimas Lietuvai. Jis užtikrins konkurencingas dujų kainas ir mažiausią SkGD infrastruktūros išlaikymo kainą trumpalaikėje ir ilgalaikėje perspektyvoje.

Sprendimas dėl SkGD terminalo įsigijimo priimtas atsižvelgiant į techninę ir ekonominę alternatyvų analizę ir nepriklausomų tarptautinių konsultantų rekomendacijas.

Kaip rašė VŽ, „Independence“ išpirkimo kaina yra konfidenciali „Klaipėdos naftos“ (KN) ir Norvegijos bendrovės „Hoegh LNG“ nuomos sutarties dalis. Tačiau orientacinę kainą yra pateikę terminalo kaštų ir naudos analizę atlikę „Poyry“ konsultantai, kurių išvadomis vadovavosi ir komisija.

Jų vertinimu, terminalo išpirkimo kaina galėtų siekti 120-160 mln. Eur. Net ir mokant 160 mln. Eur, anot ekspertų atliktos analizės, SkGD terminalo įsigijimas būtų ekonomiškai naudingas.

Tęsinys po grafiku

[infogram id="07e9b70b-6b1a-4c71-9ab1-475677be4e29" prefix="eux" format="interactive" title="Energetika: terminalo nauda Poyry"]

Po to savo analizę atliko ir terminalą turėsianti išpirkti KN, jos išvadomis taip pat vadovavosi komisija.

„Atlikus mūsų analizę, nuomos pratęsimo opcija pasirodė pasirodė dar šiek tiek mažiau patraukli negu nepriklausomų konsultantų analizėje įvardyti skaičiai. Mums nepavyko pasiekti tokios žemos nuomos kainos, kaip prognozavo konsultantai. Išpirkimo opcijos atveju matome didžiausią sukuriamą naudą tiek rinkos vartotojams, tiek visai Lietuvai“, – naujienų agentūra BNS cituoja Mindaugą Jusių, KN generalinį direktorių.

Komisija vertino dvi pagrindines alternatyvas – SkGD terminalo ilgalaikės nuomos po 2024 m. galimybes ir terminalo pirkimą. Anot jos, didžiausią naudą vartotojams sukuria sprendimas įsigyti SkGD terminalą nuo 2024 m. Priimant sprendimą dėl terminalo įsigijimo po 2024 metų, siūloma terminalo išlaikymo kaštus, tenkančius pagal dabartinį modelį, paskirstyti ilgesniam laikotarpiui. Tai leis jau nuo 2019 m. mokestį už SGD infrastruktūrą vartotojams sumažinti kasmet mažiausiai po 23 mln. Eur (nuo 66 mln. Eur iki 43 mln. Eur per metus).

„Žinant, kad Lietuvai ateityje būtinas ilgalaikis SkGD tiekimo užtikrinimas ir dėl energetinio saugumo, ir dėl konkurencingų kainų, rinkomės tą variantą, kuris duodą didžiausią ekonominį efektą ir ilgalaikėje perspektyvoje yra strategiškai tvariausias. Lietuva savo rankose išlaikys prieigą prie tarptautinių SkGD rinkų ir kartu turės didžiausią lankstumą ir galimybes ateityje greitai reaguoti į besikeičiančią rinkos situaciją“, - sako Žygimantas Vaičiūnas, energetikos ministras.

Kaip parodė tarptautinės nepriklausomos konsultacinės bendrovės „Poyry Management Consulting“ atlikta studija, SGD terminalas ir po 2024 m. išliks vieninteliu ir pagrindiniu Lietuvos rankose esančiu kainų spaudimo instrumentu. Konsultantų vertinimu, neužtikrinus ilgalaikio SkGD tiekimo importo, nebus užtikrintas pakankamas konkurencinis spaudimas rusiškų dujų kainai. SkGD terminalas eliminuoja rizikas dėl regione dominuojančio tiekėjo „Gazprom“ galimybių piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi rinkoje ir nepagrįstai didinti dujų importo kainas vartotojams. Atsisakius SkGD terminalo, ekspertų vertinimu, „Gazprom“ rusiškų dujų importo kainas galėtų padidinti iki 20%, kas reiškia iki 160 mln. Eur permoką kasmet.

Sprendžiant terminalo išlaikymo iki 2024 m. kaštų mažinimą, Seimo rudens sesijoje bus inicijuojami su šiuo sprendimu susiję reikiamų teisės aktų pakeitimai. Vyriausybės programos priemonių įgyvendinimo plane numatyta, kad sprendimai dėl ilgalaikio SkGD tiekimo užtikrinimo turi būti priimti iki 2018 m. pabaigos.

Išpirkimo planas

Ponas Jusius teigia, kad bendrovė terminalo išpirkimui sieks pasiskolinti bent 80% reikalingos sumos, praneša naujienų agentūra BNS.

„Mūsų pagrindinis prioritetas yra, žinoma, pritraukti institucinių bankų lėšas, kurios yra pigiausios ir tokiu būdu sukurti didžiausią vertę dujų rinkos vartotojams, užtikrinant žemiausius kaštus. Tačiau neatmetame galimybės pritraukti ir kitų bankų finansavimą, taip pat įmonė yra pasiruošusi investuoti dalį nuosavo kapitalo, kad įgyvendintume šį projektą“, – vadovą cituoja BNS.  

Jis teigia, kad įmonė sieks „kuo didesnio skolinimo rodiklio, ne mažesnio, nei 80%“. Anot jo, instituciniai bankai, kaip Europos investicijų bankas (EIB), Šiaurės investicijų bankas (NIB) būtų prioritetai.

EIB terminalo projektui jau yra suteikęs 87 mln. Eur paskolą iki 2033 m., tam pačiam laikotarpiui NIB yra paskolinęs beveik 35 mln. Eur.

„Tai nebūtų jiems naujas projektas. Tačiau neatmetu galimybės, jog ir komerciniai bankai galės įsitraukti“, – teigia KN vadovas. 

Šiuo metu Lietuva KN rankomis „Independence“ nuomoja iš plūduriuojančių SkGD terminalų nuoma užsiimančios Norvegijos bendrovės „Hoegh LNG“. 2014 m. sudarytoje sutartyje numatyta galimybė po dešimties metų (2024 m.) terminalą išpirkti arba pratęsti nuomos sutartį.

Lietuva taip pat gali 2024 m. nutraukti sutartį ir grąžinti terminalą „Hoegh LNG“, o tuo pačiu ir atsisakyti SkGD tiekimo į Lietuvą (ir Baltijos šalis). Tokiu atveju vienintelė dujų tiekimo alternatyva Rusijos „Gazprom“ būtų Lietuvos ir Lenkijos gamtinių dujų jungtimi GIPL atitekančios dujos – ją planuojama užbaigti 2021-22 m. Lenkija taip pat turi SkGD terminalą, tačiau juo išimtinai naudojasi tik Lenkijos valstybinė dujų bendrovė PGNiG.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
B. Gatesas ir Europos Komisija 100 mln. Eur rems švarias technologijas 4

Europos Komisija ir Billo Gateso fondas „Breakthrough Energy“ pasirašė susitarimo memorandumą dėl jungtinio...

Energetika
2018.10.20
Krovininis reisas Černobylis–Astravas Premium 5

33 000 MW. Toks buvo paskutinis Černobylio ketvirtojo reaktoriaus galios rodiklis, užfiksuotas valdymo...

Verslo klasė
2018.10.20
„Klaipėdos naftos“ bunkeriavimo laivas atvyks vėliau

Didžiausias pasaulyje suskystintų gamtinių dujų (SkGD) bunkveriavimo laivas „Kairos“ išplaukė iš laivų...

Energetika
2018.10.19
„Klaipėdos naftos“ vadovas: įtampos daug, tačiau žiūrime į tai kaip į cikliškumą 5

Naftos produktų bei suskystintų dujų terminalų operatorės „Klaipėdos naftos“ vadovas pastaruoju metu smukusią...

Rinkos
2018.10.19
„NordBalt“ išėjo ir sugrįžo, kainų tendencijos liko Premium

Į rikiuotę anksčiau, nei planuota, grįžusi Lietuvos ir Švedijos elektros jungtis „NordBalt“ atvėrė kelią į...

Energetika
2018.10.19
Traukiasi ESO Paslaugų tarnybos direktorius 16

Iš AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) valdybos nario ir Paslaugų tarnybos direktoriaus pareigų...

Vadyba
2018.10.18
„Lietuvos energija“ ieško 500 inovacijų idėjų

UAB „Lietuvos energija“ inovacijų pritraukimo praktikas iš įmonių grupės bendrovių buria po viena vėliava ir...

Energetika
2018.10.18
Seimo dauguma nusiteikusi atmesti prezidentės veto dėl atliekų deginimo 2

Seimas nusprendė svarstyti prezidentės Dalios Grybauskaitės veto įstatymo pataisoms, numatančioms atliekų...

Verslo aplinka
2018.10.18
Didėja viršutinės elektros skirstymo kainų ribos

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) nustatė didesnes nei šiemet elektros energijos...

Energetika
2018.10.17
Seimo ekonomistai ir energetikai lankėsi SkGD terminale 1

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas su Seimo Ekonomikos komiteto ir Energetikos komisijos nariais...

Energetika
2018.10.17
Valstybės valdomų įmonių pusmečio rezultatai: labiausiai augo transporto įmonės 3

63-jų valstybės valdomų įmonių (VVĮ) pardavimo pajamos per 2018 m. I pusmetį, lyginant su 2017 m.

Finansai
2018.10.17
Latvija nenori lietuviams mokėti priteistų milijonų Premium 2

Latvijai, tikėtina, nepavyks panaikinti „E energijai“ palankaus tarptautinio arbitražo sprendimo dėl 3,7 mln.

Energetika
2018.10.17
„Danpower Baltic“ turi naują vadovę 11

Atsinaujinančios energetikos UAB „Danpower Baltic“ generaline direktore paskirta Aušra Ignotaitė.

Vadyba
2018.10.17
„Klaipėdos nafta“ į aplinkos apsaugą investuos 8 mln. Eur

AB „Klaipėdos nafta“ (KN) aplinkos apsaugos institucijoms bei Klaipėdos miesto bendruomenėms pateikė...

Energetika
2018.10.16
Atnaujintas „Litgrid“ ir „Achemos“ ginčas dėl skolos 2

Teismas atnaujino elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ ir Jonavos trąšų gamintojos „Achema“ ginčą dėl...

Pramonė
2018.10.15
Prognozuojama elektros rinkos kaina – penktadaliu didesnė 1

Kitais metais Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) prognozuojama elektros energijos...

Energetika
2018.10.15
Energetikos ministerija su „Danpower“ aptars investicijas į elektromobilių įkrovos stoteles 1

Energetikos ministras ir Vokietijos bendrovės „Danpower“ atstovai antradienį aptars elektromobilių įkrovos...

Energetika
2018.10.15
Vokietijai ir Austrijai vėjo ir saulės nepakaks, dairosi į „žaliąsias“ dujas Premium 1

Vokietijos ir Austrijos energetikos atstovai atkreipia dėmesį į šalyse kylančius iššūkius siekiant visą...

Energetika
2018.10.15
Europoje auga šilumos siurblių paklausa

Šilumos siurblių Europos rinkoje pardavimai didėja ketverius metus iš eilės, o iš viso Europos šalyse jau...

Energetika
2018.10.13
Perspėja: brangių energetinių išteklių laikai sugrįžo 3

Paryžiuje įsikūrusi Tarptautinė energetikos asociacija (TEA) teigia, kad yra susirūpinusi dėl dramatiškai...

Rinkos
2018.10.13

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau