Komisija: ekonomiškai naudingiausias sprendimas – „Independence“ įsigijimas

Publikuota: 2018-08-20
Atnaujinta 2018-08-20 17:28

Ekonominės infrastruktūros plėtros komisija siūlo užtikrinti suskystintųjų gamtinių dujų (SkGD) ilgalaikio importo galimybes jau dabar priimant sprendimus dėl SkGD laivo-saugyklos „Independence“ įsigijimo 2024 m. Komisijos vertinimu, tai ekonomiškai naudingiausias ir strategiškai tvariausias pasirinkimas Lietuvai. Jis užtikrins konkurencingas dujų kainas ir mažiausią SkGD infrastruktūros išlaikymo kainą trumpalaikėje ir ilgalaikėje perspektyvoje.

Sprendimas dėl SkGD terminalo įsigijimo priimtas atsižvelgiant į techninę ir ekonominę alternatyvų analizę ir nepriklausomų tarptautinių konsultantų rekomendacijas.

Kaip rašė VŽ, „Independence“ išpirkimo kaina yra konfidenciali „Klaipėdos naftos“ (KN) ir Norvegijos bendrovės „Hoegh LNG“ nuomos sutarties dalis. Tačiau orientacinę kainą yra pateikę terminalo kaštų ir naudos analizę atlikę „Poyry“ konsultantai, kurių išvadomis vadovavosi ir komisija.

Jų vertinimu, terminalo išpirkimo kaina galėtų siekti 120-160 mln. Eur. Net ir mokant 160 mln. Eur, anot ekspertų atliktos analizės, SkGD terminalo įsigijimas būtų ekonomiškai naudingas.

Tęsinys po grafiku

[infogram id="07e9b70b-6b1a-4c71-9ab1-475677be4e29" prefix="eux" format="interactive" title="Energetika: terminalo nauda Poyry"]

Po to savo analizę atliko ir terminalą turėsianti išpirkti KN, jos išvadomis taip pat vadovavosi komisija.

„Atlikus mūsų analizę, nuomos pratęsimo opcija pasirodė pasirodė dar šiek tiek mažiau patraukli negu nepriklausomų konsultantų analizėje įvardyti skaičiai. Mums nepavyko pasiekti tokios žemos nuomos kainos, kaip prognozavo konsultantai. Išpirkimo opcijos atveju matome didžiausią sukuriamą naudą tiek rinkos vartotojams, tiek visai Lietuvai“, – naujienų agentūra BNS cituoja Mindaugą Jusių, KN generalinį direktorių.

Komisija vertino dvi pagrindines alternatyvas – SkGD terminalo ilgalaikės nuomos po 2024 m. galimybes ir terminalo pirkimą. Anot jos, didžiausią naudą vartotojams sukuria sprendimas įsigyti SkGD terminalą nuo 2024 m. Priimant sprendimą dėl terminalo įsigijimo po 2024 metų, siūloma terminalo išlaikymo kaštus, tenkančius pagal dabartinį modelį, paskirstyti ilgesniam laikotarpiui. Tai leis jau nuo 2019 m. mokestį už SGD infrastruktūrą vartotojams sumažinti kasmet mažiausiai po 23 mln. Eur (nuo 66 mln. Eur iki 43 mln. Eur per metus).

„Žinant, kad Lietuvai ateityje būtinas ilgalaikis SkGD tiekimo užtikrinimas ir dėl energetinio saugumo, ir dėl konkurencingų kainų, rinkomės tą variantą, kuris duodą didžiausią ekonominį efektą ir ilgalaikėje perspektyvoje yra strategiškai tvariausias. Lietuva savo rankose išlaikys prieigą prie tarptautinių SkGD rinkų ir kartu turės didžiausią lankstumą ir galimybes ateityje greitai reaguoti į besikeičiančią rinkos situaciją“, - sako Žygimantas Vaičiūnas, energetikos ministras.

Kaip parodė tarptautinės nepriklausomos konsultacinės bendrovės „Poyry Management Consulting“ atlikta studija, SGD terminalas ir po 2024 m. išliks vieninteliu ir pagrindiniu Lietuvos rankose esančiu kainų spaudimo instrumentu. Konsultantų vertinimu, neužtikrinus ilgalaikio SkGD tiekimo importo, nebus užtikrintas pakankamas konkurencinis spaudimas rusiškų dujų kainai. SkGD terminalas eliminuoja rizikas dėl regione dominuojančio tiekėjo „Gazprom“ galimybių piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi rinkoje ir nepagrįstai didinti dujų importo kainas vartotojams. Atsisakius SkGD terminalo, ekspertų vertinimu, „Gazprom“ rusiškų dujų importo kainas galėtų padidinti iki 20%, kas reiškia iki 160 mln. Eur permoką kasmet.

Sprendžiant terminalo išlaikymo iki 2024 m. kaštų mažinimą, Seimo rudens sesijoje bus inicijuojami su šiuo sprendimu susiję reikiamų teisės aktų pakeitimai. Vyriausybės programos priemonių įgyvendinimo plane numatyta, kad sprendimai dėl ilgalaikio SkGD tiekimo užtikrinimo turi būti priimti iki 2018 m. pabaigos.

Išpirkimo planas

Ponas Jusius teigia, kad bendrovė terminalo išpirkimui sieks pasiskolinti bent 80% reikalingos sumos, praneša naujienų agentūra BNS.

„Mūsų pagrindinis prioritetas yra, žinoma, pritraukti institucinių bankų lėšas, kurios yra pigiausios ir tokiu būdu sukurti didžiausią vertę dujų rinkos vartotojams, užtikrinant žemiausius kaštus. Tačiau neatmetame galimybės pritraukti ir kitų bankų finansavimą, taip pat įmonė yra pasiruošusi investuoti dalį nuosavo kapitalo, kad įgyvendintume šį projektą“, – vadovą cituoja BNS.  

Jis teigia, kad įmonė sieks „kuo didesnio skolinimo rodiklio, ne mažesnio, nei 80%“. Anot jo, instituciniai bankai, kaip Europos investicijų bankas (EIB), Šiaurės investicijų bankas (NIB) būtų prioritetai.

EIB terminalo projektui jau yra suteikęs 87 mln. Eur paskolą iki 2033 m., tam pačiam laikotarpiui NIB yra paskolinęs beveik 35 mln. Eur.

„Tai nebūtų jiems naujas projektas. Tačiau neatmetu galimybės, jog ir komerciniai bankai galės įsitraukti“, – teigia KN vadovas. 

Šiuo metu Lietuva KN rankomis „Independence“ nuomoja iš plūduriuojančių SkGD terminalų nuoma užsiimančios Norvegijos bendrovės „Hoegh LNG“. 2014 m. sudarytoje sutartyje numatyta galimybė po dešimties metų (2024 m.) terminalą išpirkti arba pratęsti nuomos sutartį.

Lietuva taip pat gali 2024 m. nutraukti sutartį ir grąžinti terminalą „Hoegh LNG“, o tuo pačiu ir atsisakyti SkGD tiekimo į Lietuvą (ir Baltijos šalis). Tokiu atveju vienintelė dujų tiekimo alternatyva Rusijos „Gazprom“ būtų Lietuvos ir Lenkijos gamtinių dujų jungtimi GIPL atitekančios dujos – ją planuojama užbaigti 2021-22 m. Lenkija taip pat turi SkGD terminalą, tačiau juo išimtinai naudojasi tik Lenkijos valstybinė dujų bendrovė PGNiG.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Visagino AE inžinieriai iš JAV vėl dairosi Lietuvoje 9

Energetikos ministerija ir JAV energetikos bendrovės „8 Rivers“ bei „NET Power“ praėjusios savaitės pabaigoje...

Pramonė
2019.03.25
Dujotiekio Vilnius-Ryga dalį rekonstruos „MT group“ 

Magistralinio dujotiekio Vilnius-Panevėžys-Ryga dalį už 9,4 mln. Eur rekonstruos Lietuvos bendrovė „MT...

Pramonė
2019.03.22
„Enefit“ pajamos augo 57%

Estijos „Eesti Energia“ priklausančio energijos tiekėjo UAB „Enefit“ pajamos per 2018 m. sudarė 38,1 mln.

Pramonė
2019.03.22
Vasarį pramonė pagamino 3,8% daugiau

Pramonės produkcija palyginamosiomis kainomis 2019 m. pradžioje išaugo.

Pramonė
2019.03.22
Ketinama atleisti Vilniaus šilumos tinklų vadovą  15

Vilniaus šilumos tinklų valdyba penktadienį spręs, ar atleisti daugiau nei trejus metus jai...

Pramonė
2019.03.21
 „Orlen Lietuva“ pajamos augo, pelnas ištirpo 1

„Orlen Lietuva“ naftos perdirbimo produktų gamykla praėjusiais metais dirbo maksimaliu pajėgumu, fiksavo...

Pramonė
2019.03.21
Sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais įstatymas pateiktas Vyriausybei

Energetikos ministerija Vyriausybei pateikė Lietuvos elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės...

Pramonė
2019.03.21
Nuo 2020-ųjų benzine biodegalų turės būti ne mažiau kaip 10% 4

Seimas pakeitė iki šiol galiojančius reikalavimus dėl biodegalų maišymo į benziną – pritarė kelių Seimo narių...

Pramonė
2019.03.21
„Lietuvos energijos“ ir „Fortum“ jėgainės Kaune konsultavimas kelia klausimų VPT 4

Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) statomą 150 mln. Eur vertės Kauno kogeneracinę jėgainę (KKJ)...

Pramonė
2019.03.21
Ko gero, didžiausia plyno lauko investicija Lietuvos istorijoje Premium 15

Potencialus JAV energetikos bendrovių elektros energijos gamybos Lietuvoje projektas galėtų tapti didžiausia...

Pramonė
2019.03.20
Pasirašyta pirmojo sinchronizacijos etapo finansavimo sutartis 11

Briuselyje Baltijos šalių elektros perdavimo sistemos operatorių vadovai ir Inovacijų ir tinklų programų...

Pramonė
2019.03.19
Šiluma šalyje per metus brango 6%

Vidutinė centralizuotos šilumos kaina šalyje per metus – kovą palyginti su 2018 metų kovu – išaugo 6%,...

Pramonė
2019.03.19
„Geotermai“ iškelta bankroto byla  5

Neveikiančiai Klaipėdos šilumos gamybos įmonei „Geoterma“ iškelta bankroto byla. 

Pramonė
2019.03.18
„Achema“ pavasarį turėtų įsigyti bent du SGD krovinius 2

Didžiausia dujų vartotoja Lietuvoje, Jonavos trąšų gamintoja „Achema“ šiemet įsigis bent du laivus su...

Pramonė
2019.03.18
Lietuvoje – institucijų ir gyventojų pratybos dėl galimos avarijos Astravo elektrinėje 6

Rudenį Vilniaus ir Švenčionių rajonuose, galbūt Vilniaus mieste vyks valstybinio lygio pratybos, kur bus...

Pramonė
2019.03.17
Amerikiečiai siūlo pastatyti 300 MW dujinę elektrinę be subsidijų   20

Energetikos ministerija su JAV kompanija „Net Power“ ir energetikos inovacijų kompanija „8 Rivers Capital“...

Pramonė
2019.03.15
„Amber Grid“ už 5,6 mln. Eur modernizavo Panevėžio kompresorių stotį

Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius AB „Amber Grid“ užbaigė Panevėžio kompresorių stoties...

Pramonė
2019.03.15
L. Linkevičius: Lietuvos pozicija dėl Astravo AE nesikeičia 6

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad Lietuvos vyriausybės pozicija dėl Baltarusijoje...

Pramonė
2019.03.14
Ankstyvas pavasaris pranašauja žemas SkGD kainas 1

Žiemos pradžioje trečdaliu brangiau nei prieš metus kainavusios suskystintos gamtinės dujos (SkGD) šiemet...

Pramonė
2019.03.14
Biržoje – 3 TWh daugiau gamtinių dujų

Šių metų pradžioje nelikus prievolės reguliuojamiems energijos gamintojams dujas pirmumo tvarka pirkti iš...

Pramonė
2019.03.14

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau