Paskelbti Astravo AE streso bandymų rezultatai

Tokią išvadą Europos branduolinės saugos reguliuotojų grupė (ENSREG) paskelbė antradienį, praneša „Euractiv“. Tiesa, ekspertai pateikė ir eilę rekomendacijų nacionaliniam Baltarusijos reguliuotojui.

Anot ataskaitos, jėgainė yra atspari žemės drebėjimams ir potvyniams, yra pasiruošusi dorotis su elektros tiekimo sutrikimais ir „suvaldyti ekstremalias situacijas“. Tiesa, ekspertai pastebi, kad jiems buvo prieinama ne visa seisminė informacija, o kai kurie saugos pastatai ekstremalios situacijos atveju rizikuoja būti apsemti.

Ekspertai pagyrė šilumos šalinimo sistemas, kurios gali veikti 24 valandas be energijos tiekimo, tačiau paragino įrengti kai kuriuos papildomos saugos mechanizmus, tokius, kaip atsarginės vandens pompos.

Ekspertų grupė Baltarusijoje lankėsi 2018 m. kovo 12-16 dienomis, ją sudarė 17 ekspertų iš ES ir kitų šalių. Grupėje taip pat buvo 2 Europos Komisijos atstovai ir trys stebėtojai iš Tarptautinės atominės energetikos asociacijos (IAEA), Rusijos ir Irano.

Streso testai skirti užtkrinti, kad branduolinės jėgainės atitiktų IAEA nustatytus saugumo kriterijus ir buvo pradėti vykdyti po Fukušimos branduolinės nelaimės.

URM: Astravo AE nesaugi

Lietuvos URM teigimu, pagal ES metodologiją atlikti streso testai patvirtino, kad Astravo AE nėra saugi: ataskaitoje užfiksuoti rimti projekto trūkumai, pateikiamos svarbios rekomendacijos, ypač seisminės saugos vertinimo, saugos funkcijų gerinimo ir sunkių avarijų valdymo srityse. 

„ES streso testų kritinės rekomendacijos turi būti įgyvendintos iki Astravo AE paleidimo. Jų įgyvendinimas turi būti sąlyga tolesniam ES-Baltarusijos bendradarbiavimui. Tikimės aktyvaus Europos Komisijos įsitraukimo ir šio proceso kontrolės“, - pabrėžia Linas Linkevičius Lietuvos užsienio reikalų ministras.

„Šių rekomendacijų įgyvendinimas iki Astravo AE paleidimo, lygiai kaip ir Baltarusijos žingsniai žmogaus teisių, demokratijos ir teisės viršenybės srityse turės įtakos Baltarusijos santykių su ES raidai“, - pabrėžė p. Linkevičius.

Ministras taip pat pažymėjo, kad streso testai yra svarbus procesas, kuris leidžia įvertinti branduolinės saugos lygį atsižvelgiant į išmoktas pamokas po Fukušimos avarijos, tačiau tai nėra galutinis ir visa apimantis saugos įvertinimas, kuris atsakytų į visus Lietuvos keliamus klausimus.

„Streso testų užduotis – vertinti rizikas, kylančias iš išorinių veiksnių (pvz., ekstremalūs gamtos reiškiniai, žmogaus sukelti įvykiai) ir atominių elektrinių atsparumą jiems. Streso testai neapima aikštelės tyrimų ir parinkimo, aikštelės tinkamumo atominės elektrinės statybai klausimų, tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo, sunkaus lėktuvo kritimo poveikio vertinimo, darbo ir saugos kultūros ir kitų klausimų, kuriuos Lietuva kelia nuo pat Astravo AE projekto vystymo pradžios“, - pabrėžė p. Linkevičius.

Streso testai – daugiapakopis procesas, kuris nesibaigia patvirtinus ekspertinės peržiūros ataskaitą. Europos Komisija ir streso testuose dalyvaujančios šalys turi ir toliau bendradarbiauti branduolinės saugos stiprinimo srityje remiantis parengtu nacionaliniu veiksmų planu, kuriame numatomos konkrečios priemonės, įgyvendinančios rekomendacijas. Streso testai buvo sukurti Europos branduolinės saugos reguliatorių 2011 metais, siekiant įvertinti ES atominių elektrinių saugos lygį ir identifikuoti AE saugos trūkumus atsižvelgiant į avarijos Fukušimos AE patirtį ir išmoktas pamokas. Kadangi avarijos branduoliniuose objektuose ir jų padariniai neapsiriboja nacionalinėmis valstybių sienomis, ES kaimyninės šalys taip pat buvo paragintos atlikti streso testus savo AE. Baltarusija įsipareigojo atlikti Astravo AE streso testus.