R. Masiulis: neturėjau žinių apie galimą korupciją „Lietuvos energijos“ projektuose

Publikuota: 2018-06-20
Atnaujinta 2018-06-20 11:20
Susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Buvęs energetikos ministras Rokas Masiulis nekomentuoja premjero anksčiau išsakytos kritikos „Lietuvos energijos“ vystomų kogeneracinių jėgainių Vilniuje ir Kaune atžvilgiu. Dabartinis susisiekimo ministras teigia, kad jam nebuvo žinoma apie jokias galimas korupcijos apraiškas šiuose projektuose. 

„Premjero žodžių komentuoti negaliu, galiu pasakyti savo nuomonę (...) Projektai buvo pradėti, kai tapau energetikos ministru, už projektus buvo atsakinga Finansų ministerija, o ne Energetikos ministerija (...) Tuo metu, kai aš juos mačiau, kad jie būtų korupciniai, aš tokios informacijos neturėjau. Be abejo, jeigu tokią informaciją būčiau turėjęs, būčiau kreipęsis į atitinkamas institucijas“, – trečiadienį Seimo Antikorupcijos komisijos posėdyje kalbėjo p. Masiulis. 

Ministras pridūrė, kad „jis tų projektų nesekė“, todėl jam sunku komentuoti, bet galbūt kiti žmonės „gaudavo tą informaciją“.  

Buvęs energetikos ministras teigė, kad Vyriausybė apkritai buvo informuojama apie „Lietuvos energijos“ projektus. 

„Tie projektai buvo svarstomi, į Vyriausybę buvo atnešama informacija apie jų techninius parametrus, buvo pateikiama informacija apie šiukšlių kiekius, kiek galima būtų deginti. Visi tie sprendimai iš „Lietuvos energijos“ buvo pateikiami, ir tas, kas Vyriausybėje buvo priiminėjama, buvo priiminėjama pagal tą turimą informaciją“, – aiškino p. Masiulis.

Jo žiniomis, „Lietuvos energijos“ projektais buvo siekiama sutvarkyti situaciją šilumos ūkyje, ypač Vilniuje, norėta, kad ateitų „sąžiningi investuotojai“. 

„Vienas svarbus aspektas, kurį reikėtų vertinti, kad tuo metu, kai tie projektai buvo pradėti, buvo labai didelis rūpestis dėl nesąžiningos kai kurių privačių šilumos bendrovių veiklos. Kiek suprantu, šių projektų logika buvo tokia, kad pirmiausia Vilniuje, kur gyventojai moka per daug už šilumą, privatus šilumos operatorius, tikėtina, nesielgia sąžiningai“, – teigė p. Masiulis. 

Jis aiškino, jog vadovaudamas Energetikos ministerijai, neigiamai vertino situaciją šilumos sektoriuje, ypač Vilniuje, kur tuo metu veikė šilumos ūkį nuomojusi Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdoma „Vilniaus energija“. 

„Taip pat turėjau informacijos, kad Kainų kontrolės komisijos darbuotojai fiziškai buvo neįleidžiami į „Vilniaus energiją“, kas, mano nuomone, netoleruotinas dalykas. (...) Kai pasikeitė „Dalkia“ (dabar  „Veolia“ – BNS) vadovybė, aš daug vilčių dėjau, kad pavyks įrodyti jai, kad pačiai „Dalkia“ nenaudinga jos partnerių veikla Lietuvoje – reikia pripažinti, kad šias įmones valdė „Icor“ grupės darbuotojai de facto, mano nuomone, o ne „Dalkia“ atstovai (...) Bet reakcija buvo visiškai priešinga ir tą paskaitė kaip spaudimą“, – sakė ministras. 

Jis pridūrė, kad ir kitų investuotojų veikla Lietuvos šilumos ūkyje tuo metu pasitikėjimo nekėlė, dėl to Energetikos ministerija siekė, kad atsirastų investuotojų, į Lietuvą žiūrinčių kaip į „ilgalaikę investiciją“ su racionalia grąža. Kaip vieną tokių p. Masiulis įvardijo Vokietijos „Danpower“. 

„Kai atsirado „Danpower“, (...) jų argumentacija buvo, kad būtent jie yra tie investuotojai, kurie parodys, kad užsienio investuotojai gali veikti sąžiningai, dorai. Buvau prašęs savo darbuotojų, kad jie nuvažiuotų į kitas šalis, šiuo atveju į Estiją, kur „Danpower“ turėjo investicijų (...) Grįžę specialistai pasakė, kad Estijoje nedidelis projektas, bet to miesto meras buvo patenkintas, nepastebėta korupcinių elementų, perteklinio pelno siekimo. Su „Danpower“ kontaktą palaikėme“, – aiškino ministras. 

Ministras vis dėlto teigė esąs nustebęs, kad teismas šiemet priėmė Energetikos ministerijai nepalankią nutartį byloje su „Danpower“, kuriai 2013 metais buvo išduoti, o vėliau, jau jam dirbant energetikos ministru, panaikinti leidimai vystyti projektą Vilniuje. 

„Prisipažinsiu, buvau nustebęs dėl Vilniaus bylos. Dar labiau nustebau, kad prieš kažkiek laiko „Foksitos“ byla buvo pralošta. Nes mes tuo metu skaitėme, kad pati stipriausia byla yra „Foksitos“ byla, toliau Kauno, o po to Vilniaus („Danpower“ ginčai su Energetikos ministerija dėl projektų Kaune ir Vilniuje – BNS) (...) Dėl to, manau, tas svarstymas dėl taikos susitarimo su „Danpower“ buvo pasiektas, nes panašu, kad teisės aktai nebuvo tobuli ir nėra dabar tobuli (...) Nes kai mes davėme į teismą, viskas eina pagal teisės raidę, o dabar teismas, suprasčiau, naudoja kitokius kriterijus“, – aiškino p. Masiulis. 

Opozicinių konservatorių atstovas Jurgis Razma klausė, kaip p. Masiulis vertina ankstesnius premjero Sauliaus Skvernelio žodžius, esą „Lietuvos energijos“ projektai Vilniuje ir Kaune gali būti „nuodijantys“. 

„Dabar premjeras ne tik korupciniais pavadino tuos projektus, bet dar ir nuodijančiais. Kaip buvo žiūrima, kai aprobavo tuos projektus, ar yra pakankamos priemonės dėl filtrų, dėl apsisaugojimo nuo nuodijimo?“, – posėdyje klausė p. Razma. 

„Tuo metu pagal turimą informaciją kalba apie nuodijimą nėjo“, – sakė p. Masiulis.  

Valdančiųjų socialdarbiečių atstovas komisijoje, buvęs premjeras Algirdas Butkevičius, kurio Vyriausybė užkirto kelią „Danpower“ plėstis Vilniuje ir Kaune bei „Lietuvos energijos“ jėgaines pripažino valstybei svarbiais projektais, teigė, kad jau dabar suplanuoti jų įrenginiai yra vieni moderniausių pasaulyje. 

„Kada išgirdau informaciją, kad bus keičiami filtrai – tai iš tam tikros pasakos istorijos pasakyta. Šitoms dviem kogeneracinėms elektrinėms numatyti filtrai patys moderniausi, kokie yra pagaminti visame pasaulyje. Kopenhagoje analogiška kogeneracinė elektrinė stovi miesto centre, bet Lietuvoje filtrai bus dar modernesni“, – argumentavo p. Butkevičius. 

Premjeras S. Skvernelis gegužę pavadino „Lietuvos energijos“ projektus korupciniais. Jo teigimu, dvi „abejotinos reikšmės“ ir „gyventojus nuodijančios“ šiukšlių deginimo gamyklos kai kuriems buvusiems Vyriausybės patarėjams, „Lietuvos energijos“ ir specialiųjų tarnybų darbuotojams buvo svarbiau nei Vokietijos energetikos bendrovės „Danpower“ projektas, todėl šią įmonę jie nutarė eliminuoti. 

Vis dėlto praėjusią savaitę p. Skvernelis pakvietė „Lietuvos energijos“ vadovą Darių Maikštėną – jis po susitikimo paskelbė, kad grupė sieks sumažinti Vilniaus jėgainėje deginamų komunalinių atliekų kiekį bei jos oro taršą, o daugiau atliekų deginti Kaune. Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas tuomet sakė, kad Vilniuje bus deginama daugiau biokuro, tačiau šilumos kaina dėl to nedidės.  

Premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas tąkart pabrėžė, kad tarp Vyriausybės ir „Lietuvos energijos“ nėra jokio konflikto. Ponas Maikštėnas taip pat teigė, jog tarp ministrų kabineto ir grupės ginčo nėra. 

Planuojama, kad 345 mln. Eur vertės Vilniaus jėgainė pradės veikti 2019-ųjų pabaigoje, o 150 mln. Eur vertės Kauno jėgainė, statoma kartu su Suomijos kapitalo „Fortum Lietuva“, – 2020 metais.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Nyderlandų aukščiausiasis teismas: „Jukos“ bankrotas buvo neteisėtas 2

Aukščiausiasis Nyderlandų teismas nepripažino „Jukos“ bankroto, kurį 2006 m. paskelbė Maskvos arbitražo...

Energetika
2019.01.18
ESO strategijoje planuoja 2,6 mlrd. Eur investicijų 6

AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) atnaujino savo veiklos strategiją iki 2030 m., atsižvelgdamas į...

Energetika
2019.01.18
Klaipėdos uoste išsiliejo naftos produktai

Penktadienį Klaipėdos jūrų uosto akvatorijoje išsiliejo naftos produktų, tikslus jų kiekis nustatinėjamas,...

Transportas
2019.01.18
LET pasirašė dujų pirkimo sutartį su „Gazprom“ 2

Bendrovė „Lietuvos energijos tiekimas“ (LET) su Rusijos koncernu „Gazprom“ pasirašė sutartį dėl dujų pirkimo...

Energetika
2019.01.18
„Lietuvos energija“ steigia komercinę organizaciją 5

UAB „Lietuvos energijos“ grupė paskelbė vadovų atranką trijose grupės įmonėse, tarp jų ir naujai formuojamoje...

Energetika
2019.01.18
Įstatymas leistų, bet valdžia tikina radikalaus žingsnio neruošianti Premium

Vyriausybė ramina, kad nepasinaudos nuo šių metų pradžios įsigaliojusia įstatymine galimybe stabdyti jau...

Verslo aplinka
2019.01.18
EP pritarė – IAE uždarymui reikėtų skirti 780 mln. Eur 3

Ketvirtadienį plenariniame posėdyje Europos Parlamentas (EP) pritarė pranešimui dėl Ignalinos programos...

Energetika
2019.01.17
OMV vadovas: Europos dujų infrastruktūrą turėtų prižiūrėti europiečiai Premium 1

Austrijos dujų bendrovė OMV yra viena iš „Nord Stream 2“ projektą finansuojančių įmonių. Jos vadovas Raineris...

Energetika
2019.01.17
Vyriausybė pritarė Ignalinos AE darbų programai

Vyriausybė pritarė Ignalinos atominės elektrinės (IAE) eksploatavimo nutraukimo 2019 m. darbų programai.

Energetika
2019.01.16
„Ventus-Nafta“ prašo leidimo įsigyti „Timėjo“ degalinę

Lenkijos koncerno „Orlen“ valdomas degalinių tinklas „Ventus-nafta“ prašo Konkurencijos tarybos leidimo...

Rinkos
2019.01.16
Japonai branduolinę energetiką palieka Rusijai ir Kinijai Premium 2

Japonijos koncernas „Hitachi“, tikėtina, įšaldys savo dalyvavimą branduolinės elektrinės Velse, Jungtinėje...

Energetika
2019.01.16
Biokuro biržos apyvarta pernai didėjo 37% 1

„Baltpool“ biokuro biržoje 2018 m. sudaryta 14% daugiau santorių, kuriais įsigyta 4% daugiau kuro. Biržos...

Energetika
2019.01.16
„Maxima“ investuoja į saulės jėgaines 3

Prekybos tinklas „Maxima“, siekdamas mažinti veiklos sąnaudas bei poveikį aplinkai, didina investicijų į...

Energetika
2019.01.16
Ž. Vaičiūnas: Astravo AE gali lemti branduolinės energetikos reputaciją

Netoli Lietuvos sienos baigiama statyti Baltarusijos Astravo atominė elektrinė (AE) gali suduoti smūgį...

Energetika
2019.01.15
LEG rengiasi Kruonio HAE plėtros vertinimui

Bendrovė „Lietuvos energijos gamyba“ (LEG) ruošiasi Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (HAE) naujo...

Energetika
2019.01.14
Naftos pramonės milžinės persijungia į elektros gamybą Premium

Degalinėje Alberto Aguileros gatvėje Madride galite žvilgtelėti į ateitį: čia klientai gali atsiimti „Amazon“...

Energetika
2019.01.12
Teismas atmetė „Vilniaus energijos“ skundą dėl 0,4 mln. Eur 1

Teismas atmetė buvusios Vilniaus šilumos ūkio valdytojos „Vilniaus energijos“ skundą dėl Kainų komisijos 2016...

Energetika
2019.01.11
Ukraina naftos produktų importą iš Lietuvos padidino trečdaliu 5

Ukraina naftos produktų iš Lietuvos 2018 m. importavo už 570,5 mln. USD, rodo Ukrainos valstybinės fiskalinės...

Energetika
2019.01.11
Karaliaučiaus gubernatorius: dujų tranzitas per Lietuvą šiemet augs

Nepaisant netoli Kaliningrado pradėjusio veikti suskystinių gamtinių dujų (SkGD) terminalo, „Gazprom“...

Energetika
2019.01.11
„BOD Group“ įkūrė antrinę saulės energetikos įmonę „Solparks“

Aukštųjų technologijų grupė „BOD Group“ įkūrė antrinę saulės energetikos įmonę „Solparks“.

Energetika
2019.01.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau