R. Masiulis: neturėjau žinių apie galimą korupciją „Lietuvos energijos“ projektuose

Publikuota: 2018-06-20
Atnaujinta 2018-06-20 11:20
Susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Buvęs energetikos ministras Rokas Masiulis nekomentuoja premjero anksčiau išsakytos kritikos „Lietuvos energijos“ vystomų kogeneracinių jėgainių Vilniuje ir Kaune atžvilgiu. Dabartinis susisiekimo ministras teigia, kad jam nebuvo žinoma apie jokias galimas korupcijos apraiškas šiuose projektuose. 

„Premjero žodžių komentuoti negaliu, galiu pasakyti savo nuomonę (...) Projektai buvo pradėti, kai tapau energetikos ministru, už projektus buvo atsakinga Finansų ministerija, o ne Energetikos ministerija (...) Tuo metu, kai aš juos mačiau, kad jie būtų korupciniai, aš tokios informacijos neturėjau. Be abejo, jeigu tokią informaciją būčiau turėjęs, būčiau kreipęsis į atitinkamas institucijas“, – trečiadienį Seimo Antikorupcijos komisijos posėdyje kalbėjo p. Masiulis. 

Ministras pridūrė, kad „jis tų projektų nesekė“, todėl jam sunku komentuoti, bet galbūt kiti žmonės „gaudavo tą informaciją“.  

Buvęs energetikos ministras teigė, kad Vyriausybė apkritai buvo informuojama apie „Lietuvos energijos“ projektus. 

„Tie projektai buvo svarstomi, į Vyriausybę buvo atnešama informacija apie jų techninius parametrus, buvo pateikiama informacija apie šiukšlių kiekius, kiek galima būtų deginti. Visi tie sprendimai iš „Lietuvos energijos“ buvo pateikiami, ir tas, kas Vyriausybėje buvo priiminėjama, buvo priiminėjama pagal tą turimą informaciją“, – aiškino p. Masiulis.

Jo žiniomis, „Lietuvos energijos“ projektais buvo siekiama sutvarkyti situaciją šilumos ūkyje, ypač Vilniuje, norėta, kad ateitų „sąžiningi investuotojai“. 

„Vienas svarbus aspektas, kurį reikėtų vertinti, kad tuo metu, kai tie projektai buvo pradėti, buvo labai didelis rūpestis dėl nesąžiningos kai kurių privačių šilumos bendrovių veiklos. Kiek suprantu, šių projektų logika buvo tokia, kad pirmiausia Vilniuje, kur gyventojai moka per daug už šilumą, privatus šilumos operatorius, tikėtina, nesielgia sąžiningai“, – teigė p. Masiulis. 

Jis aiškino, jog vadovaudamas Energetikos ministerijai, neigiamai vertino situaciją šilumos sektoriuje, ypač Vilniuje, kur tuo metu veikė šilumos ūkį nuomojusi Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdoma „Vilniaus energija“. 

„Taip pat turėjau informacijos, kad Kainų kontrolės komisijos darbuotojai fiziškai buvo neįleidžiami į „Vilniaus energiją“, kas, mano nuomone, netoleruotinas dalykas. (...) Kai pasikeitė „Dalkia“ (dabar  „Veolia“ – BNS) vadovybė, aš daug vilčių dėjau, kad pavyks įrodyti jai, kad pačiai „Dalkia“ nenaudinga jos partnerių veikla Lietuvoje – reikia pripažinti, kad šias įmones valdė „Icor“ grupės darbuotojai de facto, mano nuomone, o ne „Dalkia“ atstovai (...) Bet reakcija buvo visiškai priešinga ir tą paskaitė kaip spaudimą“, – sakė ministras. 

Jis pridūrė, kad ir kitų investuotojų veikla Lietuvos šilumos ūkyje tuo metu pasitikėjimo nekėlė, dėl to Energetikos ministerija siekė, kad atsirastų investuotojų, į Lietuvą žiūrinčių kaip į „ilgalaikę investiciją“ su racionalia grąža. Kaip vieną tokių p. Masiulis įvardijo Vokietijos „Danpower“. 

„Kai atsirado „Danpower“, (...) jų argumentacija buvo, kad būtent jie yra tie investuotojai, kurie parodys, kad užsienio investuotojai gali veikti sąžiningai, dorai. Buvau prašęs savo darbuotojų, kad jie nuvažiuotų į kitas šalis, šiuo atveju į Estiją, kur „Danpower“ turėjo investicijų (...) Grįžę specialistai pasakė, kad Estijoje nedidelis projektas, bet to miesto meras buvo patenkintas, nepastebėta korupcinių elementų, perteklinio pelno siekimo. Su „Danpower“ kontaktą palaikėme“, – aiškino ministras. 

Ministras vis dėlto teigė esąs nustebęs, kad teismas šiemet priėmė Energetikos ministerijai nepalankią nutartį byloje su „Danpower“, kuriai 2013 metais buvo išduoti, o vėliau, jau jam dirbant energetikos ministru, panaikinti leidimai vystyti projektą Vilniuje. 

„Prisipažinsiu, buvau nustebęs dėl Vilniaus bylos. Dar labiau nustebau, kad prieš kažkiek laiko „Foksitos“ byla buvo pralošta. Nes mes tuo metu skaitėme, kad pati stipriausia byla yra „Foksitos“ byla, toliau Kauno, o po to Vilniaus („Danpower“ ginčai su Energetikos ministerija dėl projektų Kaune ir Vilniuje – BNS) (...) Dėl to, manau, tas svarstymas dėl taikos susitarimo su „Danpower“ buvo pasiektas, nes panašu, kad teisės aktai nebuvo tobuli ir nėra dabar tobuli (...) Nes kai mes davėme į teismą, viskas eina pagal teisės raidę, o dabar teismas, suprasčiau, naudoja kitokius kriterijus“, – aiškino p. Masiulis. 

Opozicinių konservatorių atstovas Jurgis Razma klausė, kaip p. Masiulis vertina ankstesnius premjero Sauliaus Skvernelio žodžius, esą „Lietuvos energijos“ projektai Vilniuje ir Kaune gali būti „nuodijantys“. 

„Dabar premjeras ne tik korupciniais pavadino tuos projektus, bet dar ir nuodijančiais. Kaip buvo žiūrima, kai aprobavo tuos projektus, ar yra pakankamos priemonės dėl filtrų, dėl apsisaugojimo nuo nuodijimo?“, – posėdyje klausė p. Razma. 

„Tuo metu pagal turimą informaciją kalba apie nuodijimą nėjo“, – sakė p. Masiulis.  

Valdančiųjų socialdarbiečių atstovas komisijoje, buvęs premjeras Algirdas Butkevičius, kurio Vyriausybė užkirto kelią „Danpower“ plėstis Vilniuje ir Kaune bei „Lietuvos energijos“ jėgaines pripažino valstybei svarbiais projektais, teigė, kad jau dabar suplanuoti jų įrenginiai yra vieni moderniausių pasaulyje. 

„Kada išgirdau informaciją, kad bus keičiami filtrai – tai iš tam tikros pasakos istorijos pasakyta. Šitoms dviem kogeneracinėms elektrinėms numatyti filtrai patys moderniausi, kokie yra pagaminti visame pasaulyje. Kopenhagoje analogiška kogeneracinė elektrinė stovi miesto centre, bet Lietuvoje filtrai bus dar modernesni“, – argumentavo p. Butkevičius. 

Premjeras S. Skvernelis gegužę pavadino „Lietuvos energijos“ projektus korupciniais. Jo teigimu, dvi „abejotinos reikšmės“ ir „gyventojus nuodijančios“ šiukšlių deginimo gamyklos kai kuriems buvusiems Vyriausybės patarėjams, „Lietuvos energijos“ ir specialiųjų tarnybų darbuotojams buvo svarbiau nei Vokietijos energetikos bendrovės „Danpower“ projektas, todėl šią įmonę jie nutarė eliminuoti. 

Vis dėlto praėjusią savaitę p. Skvernelis pakvietė „Lietuvos energijos“ vadovą Darių Maikštėną – jis po susitikimo paskelbė, kad grupė sieks sumažinti Vilniaus jėgainėje deginamų komunalinių atliekų kiekį bei jos oro taršą, o daugiau atliekų deginti Kaune. Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas tuomet sakė, kad Vilniuje bus deginama daugiau biokuro, tačiau šilumos kaina dėl to nedidės.  

Premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas tąkart pabrėžė, kad tarp Vyriausybės ir „Lietuvos energijos“ nėra jokio konflikto. Ponas Maikštėnas taip pat teigė, jog tarp ministrų kabineto ir grupės ginčo nėra. 

Planuojama, kad 345 mln. Eur vertės Vilniaus jėgainė pradės veikti 2019-ųjų pabaigoje, o 150 mln. Eur vertės Kauno jėgainė, statoma kartu su Suomijos kapitalo „Fortum Lietuva“, – 2020 metais.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
B. Gatesas ir Europos Komisija 100 mln. Eur rems švarias technologijas 4

Europos Komisija ir Billo Gateso fondas „Breakthrough Energy“ pasirašė susitarimo memorandumą dėl jungtinio...

Energetika
2018.10.20
Krovininis reisas Černobylis–Astravas Premium 7

33 000 MW. Toks buvo paskutinis Černobylio ketvirtojo reaktoriaus galios rodiklis, užfiksuotas valdymo...

Verslo klasė
2018.10.20
„Klaipėdos naftos“ bunkeriavimo laivas atvyks vėliau

Didžiausias pasaulyje suskystintų gamtinių dujų (SkGD) bunkveriavimo laivas „Kairos“ išplaukė iš laivų...

Energetika
2018.10.19
„Klaipėdos naftos“ vadovas: įtampos daug, tačiau žiūrime į tai kaip į cikliškumą 5

Naftos produktų bei suskystintų dujų terminalų operatorės „Klaipėdos naftos“ vadovas pastaruoju metu smukusią...

Rinkos
2018.10.19
„NordBalt“ išėjo ir sugrįžo, kainų tendencijos liko Premium

Į rikiuotę anksčiau, nei planuota, grįžusi Lietuvos ir Švedijos elektros jungtis „NordBalt“ atvėrė kelią į...

Energetika
2018.10.19
Traukiasi ESO Paslaugų tarnybos direktorius 16

Iš AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) valdybos nario ir Paslaugų tarnybos direktoriaus pareigų...

Vadyba
2018.10.18
„Lietuvos energija“ ieško 500 inovacijų idėjų

UAB „Lietuvos energija“ inovacijų pritraukimo praktikas iš įmonių grupės bendrovių buria po viena vėliava ir...

Energetika
2018.10.18
Seimo dauguma nusiteikusi atmesti prezidentės veto dėl atliekų deginimo 2

Seimas nusprendė svarstyti prezidentės Dalios Grybauskaitės veto įstatymo pataisoms, numatančioms atliekų...

Verslo aplinka
2018.10.18
Didėja viršutinės elektros skirstymo kainų ribos

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) nustatė didesnes nei šiemet elektros energijos...

Energetika
2018.10.17
Seimo ekonomistai ir energetikai lankėsi SkGD terminale 1

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas su Seimo Ekonomikos komiteto ir Energetikos komisijos nariais...

Energetika
2018.10.17
Valstybės valdomų įmonių pusmečio rezultatai: labiausiai augo transporto įmonės 3

63-jų valstybės valdomų įmonių (VVĮ) pardavimo pajamos per 2018 m. I pusmetį, lyginant su 2017 m.

Finansai
2018.10.17
Latvija nenori lietuviams mokėti priteistų milijonų Premium 2

Latvijai, tikėtina, nepavyks panaikinti „E energijai“ palankaus tarptautinio arbitražo sprendimo dėl 3,7 mln.

Energetika
2018.10.17
„Danpower Baltic“ turi naują vadovę 11

Atsinaujinančios energetikos UAB „Danpower Baltic“ generaline direktore paskirta Aušra Ignotaitė.

Vadyba
2018.10.17
„Klaipėdos nafta“ į aplinkos apsaugą investuos 8 mln. Eur

AB „Klaipėdos nafta“ (KN) aplinkos apsaugos institucijoms bei Klaipėdos miesto bendruomenėms pateikė...

Energetika
2018.10.16
Atnaujintas „Litgrid“ ir „Achemos“ ginčas dėl skolos 2

Teismas atnaujino elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ ir Jonavos trąšų gamintojos „Achema“ ginčą dėl...

Pramonė
2018.10.15
Prognozuojama elektros rinkos kaina – penktadaliu didesnė 1

Kitais metais Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) prognozuojama elektros energijos...

Energetika
2018.10.15
Energetikos ministerija su „Danpower“ aptars investicijas į elektromobilių įkrovos stoteles 1

Energetikos ministras ir Vokietijos bendrovės „Danpower“ atstovai antradienį aptars elektromobilių įkrovos...

Energetika
2018.10.15
Vokietijai ir Austrijai vėjo ir saulės nepakaks, dairosi į „žaliąsias“ dujas Premium 1

Vokietijos ir Austrijos energetikos atstovai atkreipia dėmesį į šalyse kylančius iššūkius siekiant visą...

Energetika
2018.10.15
Europoje auga šilumos siurblių paklausa

Šilumos siurblių Europos rinkoje pardavimai didėja ketverius metus iš eilės, o iš viso Europos šalyse jau...

Energetika
2018.10.13
Perspėja: brangių energetinių išteklių laikai sugrįžo 3

Paryžiuje įsikūrusi Tarptautinė energetikos asociacija (TEA) teigia, kad yra susirūpinusi dėl dramatiškai...

Rinkos
2018.10.13

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau