R. Masiulis: neturėjau žinių apie galimą korupciją „Lietuvos energijos“ projektuose

Publikuota: 2018-06-20
Atnaujinta 2018-06-20 11:20
Susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Buvęs energetikos ministras Rokas Masiulis nekomentuoja premjero anksčiau išsakytos kritikos „Lietuvos energijos“ vystomų kogeneracinių jėgainių Vilniuje ir Kaune atžvilgiu. Dabartinis susisiekimo ministras teigia, kad jam nebuvo žinoma apie jokias galimas korupcijos apraiškas šiuose projektuose. 

„Premjero žodžių komentuoti negaliu, galiu pasakyti savo nuomonę (...) Projektai buvo pradėti, kai tapau energetikos ministru, už projektus buvo atsakinga Finansų ministerija, o ne Energetikos ministerija (...) Tuo metu, kai aš juos mačiau, kad jie būtų korupciniai, aš tokios informacijos neturėjau. Be abejo, jeigu tokią informaciją būčiau turėjęs, būčiau kreipęsis į atitinkamas institucijas“, – trečiadienį Seimo Antikorupcijos komisijos posėdyje kalbėjo p. Masiulis. 

Ministras pridūrė, kad „jis tų projektų nesekė“, todėl jam sunku komentuoti, bet galbūt kiti žmonės „gaudavo tą informaciją“.  

Buvęs energetikos ministras teigė, kad Vyriausybė apkritai buvo informuojama apie „Lietuvos energijos“ projektus. 

„Tie projektai buvo svarstomi, į Vyriausybę buvo atnešama informacija apie jų techninius parametrus, buvo pateikiama informacija apie šiukšlių kiekius, kiek galima būtų deginti. Visi tie sprendimai iš „Lietuvos energijos“ buvo pateikiami, ir tas, kas Vyriausybėje buvo priiminėjama, buvo priiminėjama pagal tą turimą informaciją“, – aiškino p. Masiulis.

Jo žiniomis, „Lietuvos energijos“ projektais buvo siekiama sutvarkyti situaciją šilumos ūkyje, ypač Vilniuje, norėta, kad ateitų „sąžiningi investuotojai“. 

„Vienas svarbus aspektas, kurį reikėtų vertinti, kad tuo metu, kai tie projektai buvo pradėti, buvo labai didelis rūpestis dėl nesąžiningos kai kurių privačių šilumos bendrovių veiklos. Kiek suprantu, šių projektų logika buvo tokia, kad pirmiausia Vilniuje, kur gyventojai moka per daug už šilumą, privatus šilumos operatorius, tikėtina, nesielgia sąžiningai“, – teigė p. Masiulis. 

Jis aiškino, jog vadovaudamas Energetikos ministerijai, neigiamai vertino situaciją šilumos sektoriuje, ypač Vilniuje, kur tuo metu veikė šilumos ūkį nuomojusi Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdoma „Vilniaus energija“. 

„Taip pat turėjau informacijos, kad Kainų kontrolės komisijos darbuotojai fiziškai buvo neįleidžiami į „Vilniaus energiją“, kas, mano nuomone, netoleruotinas dalykas. (...) Kai pasikeitė „Dalkia“ (dabar  „Veolia“ – BNS) vadovybė, aš daug vilčių dėjau, kad pavyks įrodyti jai, kad pačiai „Dalkia“ nenaudinga jos partnerių veikla Lietuvoje – reikia pripažinti, kad šias įmones valdė „Icor“ grupės darbuotojai de facto, mano nuomone, o ne „Dalkia“ atstovai (...) Bet reakcija buvo visiškai priešinga ir tą paskaitė kaip spaudimą“, – sakė ministras. 

Jis pridūrė, kad ir kitų investuotojų veikla Lietuvos šilumos ūkyje tuo metu pasitikėjimo nekėlė, dėl to Energetikos ministerija siekė, kad atsirastų investuotojų, į Lietuvą žiūrinčių kaip į „ilgalaikę investiciją“ su racionalia grąža. Kaip vieną tokių p. Masiulis įvardijo Vokietijos „Danpower“. 

„Kai atsirado „Danpower“, (...) jų argumentacija buvo, kad būtent jie yra tie investuotojai, kurie parodys, kad užsienio investuotojai gali veikti sąžiningai, dorai. Buvau prašęs savo darbuotojų, kad jie nuvažiuotų į kitas šalis, šiuo atveju į Estiją, kur „Danpower“ turėjo investicijų (...) Grįžę specialistai pasakė, kad Estijoje nedidelis projektas, bet to miesto meras buvo patenkintas, nepastebėta korupcinių elementų, perteklinio pelno siekimo. Su „Danpower“ kontaktą palaikėme“, – aiškino ministras. 

Ministras vis dėlto teigė esąs nustebęs, kad teismas šiemet priėmė Energetikos ministerijai nepalankią nutartį byloje su „Danpower“, kuriai 2013 metais buvo išduoti, o vėliau, jau jam dirbant energetikos ministru, panaikinti leidimai vystyti projektą Vilniuje. 

„Prisipažinsiu, buvau nustebęs dėl Vilniaus bylos. Dar labiau nustebau, kad prieš kažkiek laiko „Foksitos“ byla buvo pralošta. Nes mes tuo metu skaitėme, kad pati stipriausia byla yra „Foksitos“ byla, toliau Kauno, o po to Vilniaus („Danpower“ ginčai su Energetikos ministerija dėl projektų Kaune ir Vilniuje – BNS) (...) Dėl to, manau, tas svarstymas dėl taikos susitarimo su „Danpower“ buvo pasiektas, nes panašu, kad teisės aktai nebuvo tobuli ir nėra dabar tobuli (...) Nes kai mes davėme į teismą, viskas eina pagal teisės raidę, o dabar teismas, suprasčiau, naudoja kitokius kriterijus“, – aiškino p. Masiulis. 

Opozicinių konservatorių atstovas Jurgis Razma klausė, kaip p. Masiulis vertina ankstesnius premjero Sauliaus Skvernelio žodžius, esą „Lietuvos energijos“ projektai Vilniuje ir Kaune gali būti „nuodijantys“. 

„Dabar premjeras ne tik korupciniais pavadino tuos projektus, bet dar ir nuodijančiais. Kaip buvo žiūrima, kai aprobavo tuos projektus, ar yra pakankamos priemonės dėl filtrų, dėl apsisaugojimo nuo nuodijimo?“, – posėdyje klausė p. Razma. 

„Tuo metu pagal turimą informaciją kalba apie nuodijimą nėjo“, – sakė p. Masiulis.  

Valdančiųjų socialdarbiečių atstovas komisijoje, buvęs premjeras Algirdas Butkevičius, kurio Vyriausybė užkirto kelią „Danpower“ plėstis Vilniuje ir Kaune bei „Lietuvos energijos“ jėgaines pripažino valstybei svarbiais projektais, teigė, kad jau dabar suplanuoti jų įrenginiai yra vieni moderniausių pasaulyje. 

„Kada išgirdau informaciją, kad bus keičiami filtrai – tai iš tam tikros pasakos istorijos pasakyta. Šitoms dviem kogeneracinėms elektrinėms numatyti filtrai patys moderniausi, kokie yra pagaminti visame pasaulyje. Kopenhagoje analogiška kogeneracinė elektrinė stovi miesto centre, bet Lietuvoje filtrai bus dar modernesni“, – argumentavo p. Butkevičius. 

Premjeras S. Skvernelis gegužę pavadino „Lietuvos energijos“ projektus korupciniais. Jo teigimu, dvi „abejotinos reikšmės“ ir „gyventojus nuodijančios“ šiukšlių deginimo gamyklos kai kuriems buvusiems Vyriausybės patarėjams, „Lietuvos energijos“ ir specialiųjų tarnybų darbuotojams buvo svarbiau nei Vokietijos energetikos bendrovės „Danpower“ projektas, todėl šią įmonę jie nutarė eliminuoti. 

Vis dėlto praėjusią savaitę p. Skvernelis pakvietė „Lietuvos energijos“ vadovą Darių Maikštėną – jis po susitikimo paskelbė, kad grupė sieks sumažinti Vilniaus jėgainėje deginamų komunalinių atliekų kiekį bei jos oro taršą, o daugiau atliekų deginti Kaune. Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas tuomet sakė, kad Vilniuje bus deginama daugiau biokuro, tačiau šilumos kaina dėl to nedidės.  

Premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas tąkart pabrėžė, kad tarp Vyriausybės ir „Lietuvos energijos“ nėra jokio konflikto. Ponas Maikštėnas taip pat teigė, jog tarp ministrų kabineto ir grupės ginčo nėra. 

Planuojama, kad 345 mln. Eur vertės Vilniaus jėgainė pradės veikti 2019-ųjų pabaigoje, o 150 mln. Eur vertės Kauno jėgainė, statoma kartu su Suomijos kapitalo „Fortum Lietuva“, – 2020 metais.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„Amber Grid“ pusmetis – prastesnis nei pernai

„Amber Grid“ pirmąjį pusmetį gavo 16% mažiau pajamų ir uždirbo 40,4% mažiau pelno.

Energetika
2018.08.16
„Litgrid“ pusmečio pelnas sumažėjo daugiau nei trečdaliu 3

AB „Litgrid“ grynasis pelnas pirmąjį metų pusmetį siekė 3,2 mln. Eur ir buvo 38,5% mažesnis, nei pernai.

Energetika
2018.08.16
„Achemai“ už terminalą siūlo mokėti perpus mažiau 5

Energetikos ministerija ketvirtadienį pateikė SkGD terminalo ir susijusių veiklų optimizavimo pasiūlymų...

Energetika
2018.08.16
Grigiškės ilgiau liks be elektros  

Ketvirtadienį dėl „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) atliekamų darbų netoli Vilniaus esančiose...

Energetika
2018.08.16
Konkurencijos taryba nutraukė tyrimą dėl „Orlen Lietuva“ veiksmų

Lietuviškų degalinių sąjungos (LDS) bandymas skųsti naftos perdirbėjo veiksmus buvo dar kartą atmestas.

Transportas
2018.08.16
Kompensacijas „žaliosioms“ jėgainėms išgraibstė kaip karštas bandeles Premium 6

Gyventojai aktyviai siekia kompensacijų už individualiuose namuose įrengtas saulės, vėjo, biokuro,...

Energetika
2018.08.16
Elektra liks brangi bent jau iki 2019 m. pavasario Premium 1

Liepą pasiekusi kainų piką elektros kaina „Nord Pool“ biržoje neryžtingai pasuko žemyn. Toliau jai kristi...

Energetika
2018.08.16
Pradedamas „NordBalt“ jungties remontas 3

Elektros jungtis tarp Lietuvos ir Švedijos „NordBalt“ ketvirtadienį ryte išjungiama beveik pustrečio mėnesio...

Energetika
2018.08.16
„Amber Grid“ valdybą palieka Ruolia 1

Dujų perdavimo bendrovės „Amber Grid“ valdybą palieka įmonės komercijos direktorius Vytautas Ruolia. Į...

Vadyba
2018.08.14
„Orlen Lietuva“ geležinkeliais gabens krovinius Lenkijos kryptimi 9

„PKN Orlen“ generalinis direktorius Danielis Obajtekas ir „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius...

Transportas
2018.08.14
„Modus grupė“ į saulės jėgaines Ukrainoje investuoja 30 mln. Eur

„Modus grupė“ investuoja 30 mln. Eur į 35 megavatų galios saulės jėgainių parką Ukrainoje, Žitomiro srityje.

Energetika
2018.08.14
Siūlo ketvirtąjį terminalo išlaikymo modelį Premium

Suskystintų gamtinių dujų terminalo (SkGD) sąnaudų paskirstymo modelis sulauks ketvirtosios versijos, kuri,...

Energetika
2018.08.14
Europinis elektromobilių įkrovimo tinklas „Ionity“ atėjo į Lietuvą 34

Lietuvoje įregistruota įmonė, kuri bus vietinis Europoje kuriamo didelės galios elektromobilių įkrovimo...

Transportas
2018.08.14
„Nord Stream 2“ taikosi aplenkti Daniją 9

„Nord Stream 2“ Danijos reguliuotojui pateikė prašymą naujam Baltijos jūros dugnu tiesiamo dujotiekio...

Energetika
2018.08.13
Prekybos karai daugiau amerikietiškų dujų į Europą neatveš Premium 1

Kinijai įvedus prekybos tarifus amerikietiškoms suskystintoms gamtinėms dujoms (SkGD), daugiau galimybių...

Energetika
2018.08.13
Rusijai nepavyko užginčyti Trečiojo energetikos paketo 20

Rusijai nepavyko užginčyti Europos Sąjungos Trečiojo energetikos paketo (3EP) nuostatų Pasaulio prekybos...

Energetika
2018.08.13
„Gazprom“ dangoraižis Sankt Peterburge kainuos daugiau nei 100 mlrd. RUB 24

Finansavimas „Lakhta centro“ – Sankt Peterburge ant Suomijos įlankos kranto statomo 462 m aukščio „Gazprom“...

Energetika
2018.08.12
Baltarusija kuria planus, kaip vartoti daugiau elektros 46

Baltarusijos valdžia patvirtino priemonių planą elektros vartojimui šalyje didinti. Taip tikimasi išspręsti...

Energetika
2018.08.12
Be elektros liko 1.200 šiauliečių

Lietuvoje be elektros liko apie 1.200 Šaulių gyventojų.

Energetika
2018.08.11
„Litgas“ dujų perteklius parduotas vienu kąsniu 3

„GET Baltic“ aukcione pardavinėtas paskirtosios dujų tiekėjos UAB „Litgas“ gamtinių dujų perteklius – 110 GWh...

Energetika
2018.08.10

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau