Lietuva vėluoja taupyti energiją, auditoriai įspėja apie sankcijas

Publikuota: 2018-06-19
Atnaujinta 2018-06-19 12:34
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Valstybės kontrolės antradienį paskelbtoje audito ataskaitoje dėl energijos vartojimo efektyvumo įspėjama, kad Lietuva atsilieka įgyvendindama priemones, leisiančias sutaupyti 11,67 TWh galutinės energijos 2020 m.

Lietuva, siekdama didinti konkurencingumą bei įgyvendindama ES reikalavimus ir prisidėdama prie bendro ES tikslo iki 2020 m. sumažinti energijos vartojimą 20%, 2014–2020 m. laikotarpiu numatė sutaupyti 11,67 TWh galutinės energijos. Tai atitinka metinį elektros energijos suvartojimą šalyje.

Vyriausybė yra numačiusi energijos vartojimo efektyvumo didinimo politikos priemones, ir, praėjus pusei įsipareigojimų įgyvendinimo laikotarpio, sutaupyta 3,9 TWh, t. y. 33,7%. Auditorių skaičiavimais, Vyriausybei nesiimant papildomų veiksmų, tikslas nebus pasiektas. Tokiu atveju Lietuvai gresia sankcijos – viena iš jų – 0,6 mln. Eur vienkartinė bauda. Ypač svarbu tai, kad ateityje taupymo reikalavimai tik didės, teigia Valstybės kontrolė.

„Energijos vartojimo efektyvumo didinimas – vienas iš svarbiausių ES ir Lietuvos nacionalinių tikslų, kuriuo siekiama turėti tą patį gyvenimo sąlygų lygį, pagaminti prekę ar paslaugą sunaudojant mažiau energijos. Lietuvoje energijos vartojimas vienam bendrojo vidaus produkto vienetui sukurti, remiantis Eurostatu, yra 1,88 karto didesnis negu ES vidurkis“, – pranešime cituojamas Julius Lukošius, Ekonomikos audito departamento direktorius.

ES direktyvą perkėlė tik 2016 m.

Audito metu nustatyta, kad taupymo priemonių įgyvendinimas vėluoja pirmiausiai dėl dvejus metus užtrukusios būtinos teisinės aplinkos sukūrimo, o šių priemonių įgyvendinimas iki šiol nėra tinkamai koordinuojamas.

Keturios iš septynių energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių nebuvo pradėtos vykdyti iki 2016 m. pabaigos. Trys naujos priemonės, turinčios generuoti 48% sutaupymų, buvo patvirtintos ir pradėtos vykdyti likus mažiau nei pusei įgyvendinimo laikotarpio (2017 m. pabaigoje). Pažymėtina, jog, prasidėjus audito procedūroms, pastebimas ryškus priemonių įgyvendinimo postūmis, tačiau būtino spurto dar nėra, todėl išlieka tikslo nepasiekimo rizika.

„Tenka pripažinti, kad iki 2017 m. efektyvumo tikslų įgyvendinimo tempas nebuvo pakankamas ir dalis svarbių priemonių, kurios lems proveržį šioje srityje, Energetikos ministerijos patvirtintos tik pernai ir šiemet“, – teigiama Energetikos ministerijos išplatintame pranešime.

Neatnaujino nei vieno viešo pastato

Auditoriai pastebi, kad, vykdant viešųjų pastatų atnaujinimo programą, 2014–2017 m. nebuvo atnaujinta nė vieno pastato. Vėluojant vykdyti programą neužtikrinama, kad kiekvienais metais būtų atnaujinama mažiausiai 3% šių pastatų.

Šiuo metu Europos aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos Aplinkosaugos audito darbo grupė (angl. EUROSAI WGEA) taip pat atlieka auditą – vertina, ar šalys yra pasirengusios įgyvendinti ir laikytis viešojo sektoriaus pastatų energinio naudingumo reikalavimų, įtvirtintų energijos vartojimo ir pastatų energetinio efektyvumo direktyvose. Auditą planuojama baigti ir rezultatus pristatyti iki spalio.

Daugiabučių renovacijai prireiks dar lėšų

Valstybės kontrolės duomenimis, įgyvendinant daugiabučių namų atnaujinimo programą, turinčią generuoti 2,67 TWh energijos sutaupymų (arba beveik 23% visų sutaupymų), iki 2016-12-31 jau buvo sutaupyta 2,1 TWh (arba beveik 18% visų sutaupymų), t. y. daugiausia iš visų energiją taupančių priemonių.

Jos įgyvendinimui 2014–2017 m. jau investuota 513 mln. Eur. Daugiabučių namų atnaujinimo fonduose 2017 m. pabaigoje buvo likę 87,8 mln. Eur, todėl, įgyvendinant Vyriausybės programoje numatytą tikslą atnaujinti po 500 daugiabučių kasmet, tikėtina, kad šių lėšų nepakaks. Todėl valdant riziką, būtina numatyti atitinkamą lėšų poreikį.

Nevertino dviejų priemonių

Energetikos ministerija, reaguodama į paskelbtą auditorių ataskaitą, pastebi, kad ataskaitoje nebuvo vertinamos Energetikos ministerijos 2017 m. patvirtintos dvi priemonės, kurios pagerins Lietuvos energijos efektyvumo rodiklius.

Pirma priemonė – tai Energetikos ministerijos pasirašyti  susitarimai su valstybei priklausančiomis energetikomis įmonėmis, kuriais įmonės įsipareigojo iki 2020 m. sutaupyti 1,9 TWh energijos, neuždedant papildomos naštos ant vartotojų pečių.

Taip pat yra pasirašyti susitarimai su energijos tiekėjais dėl vartotojų informavimo apie energijos efektyvumo priemones ir jų naudą.

Antra priemonė – viešųjų pastatų atnaujinimas. Siekiant spartesnio energijos sutaupymo viešųjų pastatų srityje, Vyriausybė gegužės mėnesį pritarė Energetikos ministerijos siūlymams įpareigoti visas ministerijas, kurioms priklauso šimtai neefektyvių pastatų, tokius pastatas atnaujinti arba jų visiškai atsisakyti.

Anot ministerijos, iki šiol valstybės institucijos nebuvo motyvuotos atnaujinti joms priklausančius neefektyvių pastatų, kadangi tai nesukeldavo joms jokių finansinių pasekmių. Pagal naują tvarką, jeigu nebus priimami jokie sprendimai dėl energetiškai neefektyvių pastatų, institucijai bus skiriamas mažesnis finansavimas iš biudžeto su energija susijusioms išlaidoms padengti. Šiuo metu procesas jau įsibėgėja ir yra pasirašytos devynios sutartys dėl viešųjų pastatų atnaujinimo.

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

„Fortum Heat Lietuvos“ pelnas pernai augo 23% iki 6,6 mln. Eur 2

Suomijos koncerno „Fortum“ valdoma šilumos gamintoja „Fortum Heat Lietuva“ pernai uždirbo 6,693 mln. Eur...

Pramonė
13:27
Rusija konservuoja AE statybą Kaliningrade 5

„Rosenergoatom“ skelbia, kad 2019 m. Baltijos atominės elektrinės statybos konservavimo darbams skirs beveik...

Pramonė
2019.07.20
Ekspertas abejoja Vilniuje sulaikyto Rusijos verslininko kalte 5

Rusijos analitikas, buvęs energetikos viceministras Vladimiras Milovas sako, kad jam kelia abejonių Rusijos...

Pramonė
2019.07.20
Finansavimas sinchronizavimui turi būti pakankamas

Baltijos šalims sinchronizuojant elektros tinklus su žemynine Europa, Lietuva, Latvija ir Estija gali ir...

Pramonė
2019.07.19
„Lietuvos energija“ dairosi biuro, kurį gali pasiūlyti rinka 5

„Lietuvos energija“ keičia ankstesnę strategiją nuomotis specialiai jai pastatytą biurų pastatą ir rinksis iš...

„Orlen Lietuvos“ pelnas šiemet išaugo 24% iki 41 mln. Eur 2

Didžiausio Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdoma Lietuvos bendrovė „Orlen Lietuva“ per šešis šių metų...

Pramonė
2019.07.19
Vilniuje sulaikytas Rusijos verslininkas prašo politinio prieglobsčio 9

Policijos pareigūnai Vilniuje sulaikė Rusijos verslininką Romaną Ružečko, įtariamą prisidėjus prie užterštos...

Pramonė
2019.07.19
Vėjo jėgainės jūroje galėtų būti netoli Šventosios, rodo studija 3

Lietuvai priklausančioje Baltijos jūros teritorijoje galima įrengti apie 3,35 gigavato (GW) vėjo turbinų, o...

Pramonė
2019.07.18
Į Klaipėdą atplaukia naujas nedidelis SGD krovinys iš Vysocko

Į Klaipėdos uostą ketvirtadienį turėtų atplaukti naujas krovinys iš Rusijos Vysocko uosto. Tikėtina, kad...

Pramonė
2019.07.18
Manoma, kad „Orlen Lietuva“ įsivežė užterštos rusiškos naftos 

Naftos perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“, tikėtina, atsigabeno chloru užterštos rusiškos naftos krovinį.

Pramonė
2019.07.18
SGD terminalo išlaikymo našta mažės nuo gruodžio, žada premjeras  1

Premjeras Saulius Skvernelis tikisi, kad nuo gruodžio 1 d. pavyks sumažinti suskystintų gamtinių...

Pramonė
2019.07.17
Į ES sankcijas Turkija ketina atsakyti siųsdama prie Kipro ketvirtą laivą 1

Turkija ketina siųsti ketvirtą laivą į vandenis šalia Kipro ieškoti dujų ir naftos, nepaisant to, kad ES...

Verslo aplinka
2019.07.17
G. Nausėda svarsto dialogą su Baltarusija, bet žada laikytis griežtai dėl Astravo AE  5

Prezidentas Gitanas Nausėda sako esantis pasirengęs gerinti santykius su Baltarusija, bet žada laikytis...

Pramonė
2019.07.17
Į Klaipėdą atplaukia didelis dujovežis su „Total“ SGD kroviniu

Į Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą sekmadienio naktį pirmą kartą turėtų atplaukti didelis...

Pramonė
2019.07.16
Ž. Vaičiūnas: SGD terminalo mokestis iki šių metų pabaigos bus sumažintas 1

Valstybės valdomos įmonės „Klaipėdos naftos“ akcininkei „Achemos grupei“ toliau konfliktuojant su Energetikos...

Pramonė
2019.07.16
„Achemos grupė“ dėl „Independence“ atskyrimo kreipėsi į G. Nausėdą ir S. Skvernelį 17

Koncernas „Achemos grupė“ raštu kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą, premjerą Saulių Skvernelį, Seimo...

Pramonė
2019.07.16
Lietuva ketina kaupti lėšas giluminiam radioaktyvių atliekų atliekynui 3

Lietuva, siekdama tinkamai sutvarkyti uždaromoje Ignalinos atominėje elektrinėje sukauptas panaudotas...

Pramonė
2019.07.15
„Klaipėdos nafta“ atmeta „Achemos grupės“ pretenziją dėk SGD terminalo 3

Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo operatorė AB „Klaipėdos nafta“ (KN), papildomai įvertinusi...

Pramonė
2019.07.12
Lietuva pradeda stojimą į Tarptautinę energetikos agentūrą

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas Paryžiuje susitiko su Tarptautinės energetikos agentūros (TEA)...

Pramonė
2019.07.12
„Klaipėdos naftai“ laikinai vadovaus D. Šilenskis 1

AB „Klaipėdos nafta“ laikinuoju vadovu paskytė Darių Šilenskį, bendrovės Naftos verslo vadovą.

Vadyba
2019.07.12

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau