Baltijos sesėms sutarti nelemta

Publikuota: 2018-06-06
Baltijos šalių elektros sistemos yra paskutinis nesavarankiškas Lietuvos (ir Latvijos bei Estijos) ekonominio gyvenimo aspektas, būtina atsiskirti nuo Maskvos valdomos sistemos, jei norime būti nepriklausomi ir savarankiški.  Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Baltijos šalių elektros sistemos yra paskutinis nesavarankiškas Lietuvos (ir Latvijos bei Estijos) ekonominio gyvenimo aspektas, būtina atsiskirti nuo Maskvos valdomos sistemos, jei norime būti nepriklausomi ir savarankiški. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Baltijos šalių ir Lenkijos susitarimas dėl dujotiekio jungties GIPL gali suteikti vilties, kad svarbiausiu klausimu – elektros sistemos sinchronizavimo su Vakarų Europa – birželio pabaigoje taip pat pavyks susitarti. Tačiau Baltijos šalių bendradarbiavimo energetikos srityje istorija rodo priešingai. O ir gerų ženklų kol kas nematyti.

Prieš tris savaites keturios šalys – trys Baltijos šalys ir Lenkija – pasirašė sutartį, kuria nustatyta, kaip tarpusavyje bus pasidalytos Lietuvos ir Lenkijos dujų jungties (GIPL) projekto sąnaudos, netrukus buvo pasirašytas ir galutinis investavimo susitarimas – Lietuvos ir Lenkijos pasižadėjimas projektą įgyvendinti. Dabar lenkų „Gaz System“ ir Lietuvos „Amber Grid“ gali skelbti konkursus, ieškoti rangos bendrovių ir pradėti statybas.

Infrastruktūros projektai – geras ženklas rangos rinkai – jai įpučia gyvybės. Įgyvendinti infrastruktūros projektai suteikia pokyčių Baltijos šalių energijos išteklių rinkai. Dėl istoriškai susiklosčiusių aplinkybių tie pokyčiai neišvengiamai būna teigiami, t. y. energijos išteklių kainos tampa konkurencingesnės.

Susitarimas dėl GIPL turi ir savotišką istorinę reikšmę. Tai yra vos antrasis energetikos projektas per ketvirtį amžiaus, dėl kurio įgyvendinimo trys Baltijos šalys sutarė. Pirmasis – Estijos ir Suomijos elektros jungtis „Estlink I“: šiame projekte 2004-aisiais taip pat dalyvavo Lietuvos bei Latvijos energetikos bendrovės.

Visgi sąrašas projektų, kai Vilnius, Ryga ir Talinas bendros kalbos taip ir nerado, yra gerokai didesnis. Visagino atominės elektrinės projektas taip ir nesulaukė Baltijos kaimynių paramos, nors buvo pasirašytas šių šalių memorandumas ir įkurta tarpvyriausybinė darbo grupė, turinti derinti projekto klausimus. Lietuva elektros jungtis su Lenkija ir Švedija taip pat statė be Latvijos ir Estijos pagalbos. Suskystintų gamtinių dujų terminalo (SkGD) istorija taip pat patenka į negebėjimo susitarti kraitį. Ši istorija yra dar aktualesnė, nes taškas joje padėtas praėjusių metų vasarą. Per dešimt metų, kol ambicijas statyti SkGD terminalus demonstravo kas tik netingėjo, Lietuvoje atsirado ir pradėjo veikti plūdrusis SkGD terminalas, Lietuvos bendrovės pradėjo juo naudotis, o latviai bei estai vis dar žodžiais demonstravo norą statyti savus terminalus.

Pagaliau buvo sukurtas planas sujungti Baltijos šalių dujų infrastruktūros objektus ir jiems drauge prašyti ES paramos, tačiau ir to pasiekti nepavyko. Sauliaus Skvernelio Vyriausybė šią istoriją užbaigė: prie diskusijų apie ES paramą „Independence“ nebus grįžtama, o Lietuva, tikėtina, sieks terminalą įsigyti pati, be ES lėšų.

Baltijos šalys siekia sinchronizuoti savo elektros sistemas su Vakarų Europa, tačiau ir čia negebėjimas sutarti švieste šviečia. Estija jau pamiršo sinchronizavimą su Skandinavijos šalimis, tačiau dabar kalba apie būtinybę statyti antrą „LitPol Link“ jungtį. Lietuva laikosi pozicijos, kad sinchronizacija turėtų vykti per jau pastatytą antžeminę jungtį su Lenkija, o tolesnių saugumą didinančių priemonių gali būti suplanuota kiek tik širdis geidžia. Bet jų statybos negali vėlinti sinchronizavimo darbų grafiko – o antros antžeminės jungties statybos tai lemtų.

VŽ nuomone, Baltijos šalių elektros sistemos yra paskutinis nesavarankiškas Lietuvos (ir Latvijos bei Estijos) ekonominio gyvenimo aspektas, būtina atsiskirti nuo Maskvos valdomos sistemos, jei norime būti nepriklausomi ir savarankiški. Premjeras Skvernelis iš Baltijos šalių ministrų susitikimo grįžo ir pranešė įprastą žinią: „Susitarti nepavyko, laukiame studijos rezultatų.“ Studijų, „lemsiančių politinį apsisprendimą“ dėl sinchronizavimo, jau buvo bent kelios. Bet laiko lieka vis mažiau ir iki birželio pabaigos šalys turi susitarti, kad prie projekto lėšomis prisidėtų ES.

Po dešimtmečius trukusių nesutarimų SkGD terminalo nesėkmę dar galima suprasti ir atleisti. Tačiau iš jos nepasimokyti – šiukštu. Negebėjimas susitarti sinchronizacijos klausimu reikštų, kad ši Vyriausybė geba susikalbėti tik su Lenkija – ir niekuo kitu.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
VŠT užbaigė 2,5 mln. Eur investiciją į termofikacinę elektrinę

AB Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) užbaigė 2,5 mln. Eur vertės šilumos gamybos įrenginių modernizavimo...

Pramonė
2019.02.19
Pardavimų valanda bendrovėje „Lietuvos energijos tiekimas“: sėkmė užkoduota pardavėjo nuostatuose Premium 6

Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad parduoti dujas verslo klientams, kai pagal klientų krepšelį užimi 98...

Pardavimai
2019.02.18
Alytaus transformatorių pastotę už 21,6 mln. eurų plės „Žilinskis ir Co“  2

Elektros tinklų sinchronizavimo su Europa projektui svarbaus Alytaus transformatorių pastotės išplėtimo...

Pramonė
2019.02.15
 Ž. Vaičiūnas: Lietuva nori palankesnės kainodaros, kuriant bendrą dujų rinką

Suomijai, Estijai ir Latvijai pasirašius susitarimą dėl bendros dujų rinkos, Lietuvai nėra per vėlu...

Pramonė
2019.02.15
 IAE būsimo atliekyno statybos konkursą stabdo priežiūros inžinieriaus atranka

Stringant nebeveikiančios ir uždarymo projektus įgyvendinančios Ignalinos atominės elektrinės (IAE) atliekyno...

Pramonė
2019.02.15
„Geotermos“ likimas: tarptautinių organizacijų ir valstybės investicijos virsta metalo laužu Premium 8

Nutraukus Klaipėdos geoterminės jėgainės „Geoterma“ darbą, buvo nutraukti ir du iš trijų ES lėšomis...

Pramonė
2019.02.15
„Litgrid“ grupės pajamos pernai augo 19% 1

Elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pernai gavo 190,6 mln. Eur konsoliduotų pajamų – 19% daugiau...

Pramonė
2019.02.14
„Amber Grid“ pajamos pernai mažėjo 15,6%

Gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber Grid“ pernai gavo 54,3 mln. Eur pajamų – tai 15,6% mažiau...

Pramonė
2019.02.14
Kainų komisija ir Energetikos inspekcija bus sujungtos 1

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) ir Valstybinė energetikos inspekcija (VEI) nuo šių...

Verslo aplinka
2019.02.14
Sostinės gyventojams atnaujintas šilumos tiekimas, nutrūkęs pažeidus trasą

Vilniaus šilumos tinklai ketvirtadienio rytą atstatė šilumos tiekimą 25 sostinės pastatams – jis buvo...

Pramonė
2019.02.13
Naftos kaina sulaukė pastiprinančių naujienų 1

Nafta trečiadienį brango atsiradus žinių, kad ją išgaunančios valstybės prisuka kranelius, o naftos atsargų...

Rinkos
2019.02.13
EK nori prižiūrėti Vokietijos ir Rusijos susitarimus dėl „Nord Stream 2“ Premium

Europos Sąjungos (ES) Trečiojo energetikos paketo dujų direktyvos pakeitimai gavo paskutinį ES šalių...

Pramonė
2019.02.13
4 elektros gamintojos privalės apskaityti sąnaudas

Rezervinės elektros galios rinkoje konkurencija yra menka, baigusi rinkos tyrimą nustatė Kainų komisija. Šias...

Pramonė
2019.02.12
Pagal žaliąją energiją Lietuva toliau lenkia ES vidurkį

Pagal žaliosios energijos naudojimą Lietuva 2017-aisiais lenkė 28-ių Europos Sąjungos (ES) šalių vidurkį,...

Pramonė
2019.02.12
LEG gavo 9,3 mln. Eur „Alstom“ išmokėtą kompensaciją  7

Finansų ministerija pirmadienį bendrovei „Lietuvos energijos gamyba“ (LEG) pervedė apie 9,28 mln. Eur...

Pramonė
2019.02.12
„Rail Baltica“ energijos sistemos studiją už 0,32 mln. Eur rengs „Ineco-Ardanuy“ 1

Europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ projekto energijos sistemos studiją už 322.000 Eur (be PVM)...

Logistika
2019.02.11
„Orlen Lietuva“ išradėjams turi sumokėti dar 2,2 mln. Eur 2

Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdoma bendrovė „Orlen Lietuva“ (buvusi „Mažeikių nafta“) išradėjams turi...

Pramonė
2019.02.11
Dėl „Nord Stream 2“ reguliuosiančios direktyvos – kompromisas

ES šalių ambasadoriai penktadienį pritarė Europos Sąjungos (ES) Trečiojo energetikos paketo Dujų direktyvos...

Pramonė
2019.02.08
Baltarusija statydama Astravo AE pažeidė Espo konvenciją 13

Neeiliniame Espo konvencijos šalių susitikime, kuris baigėsi ketvirtadienį, buvo patvirtinti sprendimai dėl...

Pramonė
2019.02.07
Elektros suvartojimas Lietuvoje viršijo ekonomikos augimą 2

2018 m. galutinis elektros energijos suvartojimas Lietuvoje pasiekė 11,176 TWh, o tai yra 0,416 TWh arba 3,9%...

Pramonė
2019.02.07

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau