Baltijos sesėms sutarti nelemta

Publikuota: 2018-06-06
Baltijos šalių elektros sistemos yra paskutinis nesavarankiškas Lietuvos (ir Latvijos bei Estijos) ekonominio gyvenimo aspektas, būtina atsiskirti nuo Maskvos valdomos sistemos, jei norime būti nepriklausomi ir savarankiški.  Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Baltijos šalių elektros sistemos yra paskutinis nesavarankiškas Lietuvos (ir Latvijos bei Estijos) ekonominio gyvenimo aspektas, būtina atsiskirti nuo Maskvos valdomos sistemos, jei norime būti nepriklausomi ir savarankiški. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Baltijos šalių ir Lenkijos susitarimas dėl dujotiekio jungties GIPL gali suteikti vilties, kad svarbiausiu klausimu – elektros sistemos sinchronizavimo su Vakarų Europa – birželio pabaigoje taip pat pavyks susitarti. Tačiau Baltijos šalių bendradarbiavimo energetikos srityje istorija rodo priešingai. O ir gerų ženklų kol kas nematyti.

Prieš tris savaites keturios šalys – trys Baltijos šalys ir Lenkija – pasirašė sutartį, kuria nustatyta, kaip tarpusavyje bus pasidalytos Lietuvos ir Lenkijos dujų jungties (GIPL) projekto sąnaudos, netrukus buvo pasirašytas ir galutinis investavimo susitarimas – Lietuvos ir Lenkijos pasižadėjimas projektą įgyvendinti. Dabar lenkų „Gaz System“ ir Lietuvos „Amber Grid“ gali skelbti konkursus, ieškoti rangos bendrovių ir pradėti statybas.

Infrastruktūros projektai – geras ženklas rangos rinkai – jai įpučia gyvybės. Įgyvendinti infrastruktūros projektai suteikia pokyčių Baltijos šalių energijos išteklių rinkai. Dėl istoriškai susiklosčiusių aplinkybių tie pokyčiai neišvengiamai būna teigiami, t. y. energijos išteklių kainos tampa konkurencingesnės.

Susitarimas dėl GIPL turi ir savotišką istorinę reikšmę. Tai yra vos antrasis energetikos projektas per ketvirtį amžiaus, dėl kurio įgyvendinimo trys Baltijos šalys sutarė. Pirmasis – Estijos ir Suomijos elektros jungtis „Estlink I“: šiame projekte 2004-aisiais taip pat dalyvavo Lietuvos bei Latvijos energetikos bendrovės.

Visgi sąrašas projektų, kai Vilnius, Ryga ir Talinas bendros kalbos taip ir nerado, yra gerokai didesnis. Visagino atominės elektrinės projektas taip ir nesulaukė Baltijos kaimynių paramos, nors buvo pasirašytas šių šalių memorandumas ir įkurta tarpvyriausybinė darbo grupė, turinti derinti projekto klausimus. Lietuva elektros jungtis su Lenkija ir Švedija taip pat statė be Latvijos ir Estijos pagalbos. Suskystintų gamtinių dujų terminalo (SkGD) istorija taip pat patenka į negebėjimo susitarti kraitį. Ši istorija yra dar aktualesnė, nes taškas joje padėtas praėjusių metų vasarą. Per dešimt metų, kol ambicijas statyti SkGD terminalus demonstravo kas tik netingėjo, Lietuvoje atsirado ir pradėjo veikti plūdrusis SkGD terminalas, Lietuvos bendrovės pradėjo juo naudotis, o latviai bei estai vis dar žodžiais demonstravo norą statyti savus terminalus.

Pagaliau buvo sukurtas planas sujungti Baltijos šalių dujų infrastruktūros objektus ir jiems drauge prašyti ES paramos, tačiau ir to pasiekti nepavyko. Sauliaus Skvernelio Vyriausybė šią istoriją užbaigė: prie diskusijų apie ES paramą „Independence“ nebus grįžtama, o Lietuva, tikėtina, sieks terminalą įsigyti pati, be ES lėšų.

Baltijos šalys siekia sinchronizuoti savo elektros sistemas su Vakarų Europa, tačiau ir čia negebėjimas sutarti švieste šviečia. Estija jau pamiršo sinchronizavimą su Skandinavijos šalimis, tačiau dabar kalba apie būtinybę statyti antrą „LitPol Link“ jungtį. Lietuva laikosi pozicijos, kad sinchronizacija turėtų vykti per jau pastatytą antžeminę jungtį su Lenkija, o tolesnių saugumą didinančių priemonių gali būti suplanuota kiek tik širdis geidžia. Bet jų statybos negali vėlinti sinchronizavimo darbų grafiko – o antros antžeminės jungties statybos tai lemtų.

VŽ nuomone, Baltijos šalių elektros sistemos yra paskutinis nesavarankiškas Lietuvos (ir Latvijos bei Estijos) ekonominio gyvenimo aspektas, būtina atsiskirti nuo Maskvos valdomos sistemos, jei norime būti nepriklausomi ir savarankiški. Premjeras Skvernelis iš Baltijos šalių ministrų susitikimo grįžo ir pranešė įprastą žinią: „Susitarti nepavyko, laukiame studijos rezultatų.“ Studijų, „lemsiančių politinį apsisprendimą“ dėl sinchronizavimo, jau buvo bent kelios. Bet laiko lieka vis mažiau ir iki birželio pabaigos šalys turi susitarti, kad prie projekto lėšomis prisidėtų ES.

Po dešimtmečius trukusių nesutarimų SkGD terminalo nesėkmę dar galima suprasti ir atleisti. Tačiau iš jos nepasimokyti – šiukštu. Negebėjimas susitarti sinchronizacijos klausimu reikštų, kad ši Vyriausybė geba susikalbėti tik su Lenkija – ir niekuo kitu.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Pateiktas oficialus prašymas sinchronizuotis su Vakarų Europa 4

Penktadienį Lenkija Europos elektros perdavimo sistemų operatoriams pateikė Baltijos šalių prašymą...

Energetika
2018.09.21
SkGD laivyboje vietą dar turės išsikovoti Premium 3

Suskystintos gamtinės dujos laivyboje turi perspektyvų, tačiau jos priklauso nuo jaunos technologijos...

Energetika
2018.09.21
ESO sukirto rankomis su „Lietuvos dujų tiekimu“ dėl verslo dalies pardavimo 3

AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) sudarė verslo dalies pirkimo – pardavimo sandorį, kuriuo nuo 2018...

Energetika
2018.09.21
Antrasis „Klaipėdos naftos“ SkGD laivas išvyko į Europą Premium 1

„Klaipėdos naftos“ (KN) su partnere iš Vokietijos užsakytas mažos apimties SkGD dujovežis „Kairos“ palieka...

Energetika
2018.09.21
Seimas pasipriešino nepavojingų atliekų degintojų apmokestinimui

Nepavojingų atliekų deginimas aplinkos taršos mokesčiu kol kas nebus apmokestinamas.  

„Kauno energija“ grąžins vartotojams 14,6 mln. Eur

Taip įmonė padarys po Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) sprendimo. Dėl to per...

Energetika
2018.09.20
„Geros dujos“ turės grąžinti vartotojams beveik 100.000 Eur  

Dujas verslui tiekianti Vilniaus bendrovė „Geros dujos“ turės vartotojams grąžinti beveik 100 tūkst. eurų...

Energetika
2018.09.20
15 mln. Eur „Kauno energija“ vartotojams grąžins per 4 metus   4

Centralizuotai šilumą Kaune tiekiančios bendrovės „Kauno energija“ nepagrįstai gautas 14,6 mln. Eur pajamas...

Energetika
2018.09.20
Seime liepsnoja diskusijos dėl kogeneracinių jėgainių ateities 3

Atliekų deginimo gamyklų negalima statyti arčiau nei už 20 km atstumu nuo gyvenamųjų vietovių. Vyriausybė...

Verslo aplinka
2018.09.20
Teismas turės nagrinėti „Skinest“ skundą dėl Vyriausybės sprendimų

Teismas turės nagrinėti Estijos geležinkelių paslaugų grupė „Skinest Rail“ bei jos savininko Olego Osinovskio...

Energetika
2018.09.20
Trumpas sankcijų „Nord Stream 2“ nebesvarsto

Vašingtonas nebeplanuoja įvesti sankcijų bendrovėms, vystančioms „Gazprom“ dujotiekio projektą „Nord Stream...

Energetika
2018.09.19
Baltijos šalių operatoriai kreipėsi į Lenkiją dėl sinchronizavimo

Baltijos šalims planuojant sinchronizuoti elektros tinklus su žemynine Europa, šių šalių perdavimo sistemų...

Energetika
2018.09.19
Teismui nutarus nagrinėti „Danpower“ ir VEI ginčą, įmonė svarsto atsiimti skundą 1

Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT) trečiadienį nusprendus iš esmės nagrinėti bylą dėl...

Energetika
2018.09.19
„E energija“ imasi didžiulio vėjo parko – ir be subsidijų Premium 2

„E energija“ turi naują vadovą ir naują strategiją – užsiims žaliosios energetikos projektais, kurie...

Energetika
2018.09.19
Trijų jūrų infrastruktūros sąraše – sinchronizacija, „Via Baltica“, „Rail Baltica“, GIPL

Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikime Rumunijoje Baltijos, Juodosios ir Adrijos jūrų regiono lyderiai...

Verslo aplinka
2018.09.18
Vilniaus nuotekų dumblu tręš energetinius medžius 6

Didžiausia Lietuvos vandentvarkos įmonė „Vilniaus vandenys“ drauge su partneriais pradeda žiedinės ekonomikos...

Energetika
2018.09.18
„Akvatera“ investuoja 4,3 mln. Eur į gamyklos atnaujinimą

Lietuvių naminių gyvūnų pašarų gamykla „Akvatera“ modernizacijai skiria 4,3 mln. Eur. Už 3,5 mln. Eur jau...

Agroverslas
2018.09.18
El Ninjo reiškinys: poveikis Pietų rinkoms atsilieps labiau nei mūsų klimatui Premium

Pasaulio meteorologijos organizacija (PMO) skelbia 70% tikimybę, kad paskutinį šių metų ketvirtį Ramiajame...

Verslo aplinka
2018.09.17
Ignalinos AE uždarymui siūlo tiek, kiek norėtų Lietuva

Europos Parlamento (EP) Pramonės, tyrimų ir energetikos komiteto paskirtoji pranešėja Rebecca Harms pateikė...

Energetika
2018.09.17
Lietuva neskųs EK sprendimo dėl „Gazprom“

Lietuva neskųs Europos Komisijos (EK) sprendimo dėl pavasarį paskelbto Rusijos dujų koncerno „Gazprom“...

Energetika
2018.09.17

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau