Baltijos sesėms sutarti nelemta

Publikuota: 2018-06-06
Baltijos šalių elektros sistemos yra paskutinis nesavarankiškas Lietuvos (ir Latvijos bei Estijos) ekonominio gyvenimo aspektas, būtina atsiskirti nuo Maskvos valdomos sistemos, jei norime būti nepriklausomi ir savarankiški.  Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Baltijos šalių elektros sistemos yra paskutinis nesavarankiškas Lietuvos (ir Latvijos bei Estijos) ekonominio gyvenimo aspektas, būtina atsiskirti nuo Maskvos valdomos sistemos, jei norime būti nepriklausomi ir savarankiški. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Baltijos šalių ir Lenkijos susitarimas dėl dujotiekio jungties GIPL gali suteikti vilties, kad svarbiausiu klausimu – elektros sistemos sinchronizavimo su Vakarų Europa – birželio pabaigoje taip pat pavyks susitarti. Tačiau Baltijos šalių bendradarbiavimo energetikos srityje istorija rodo priešingai. O ir gerų ženklų kol kas nematyti.

Prieš tris savaites keturios šalys – trys Baltijos šalys ir Lenkija – pasirašė sutartį, kuria nustatyta, kaip tarpusavyje bus pasidalytos Lietuvos ir Lenkijos dujų jungties (GIPL) projekto sąnaudos, netrukus buvo pasirašytas ir galutinis investavimo susitarimas – Lietuvos ir Lenkijos pasižadėjimas projektą įgyvendinti. Dabar lenkų „Gaz System“ ir Lietuvos „Amber Grid“ gali skelbti konkursus, ieškoti rangos bendrovių ir pradėti statybas.

Infrastruktūros projektai – geras ženklas rangos rinkai – jai įpučia gyvybės. Įgyvendinti infrastruktūros projektai suteikia pokyčių Baltijos šalių energijos išteklių rinkai. Dėl istoriškai susiklosčiusių aplinkybių tie pokyčiai neišvengiamai būna teigiami, t. y. energijos išteklių kainos tampa konkurencingesnės.

Susitarimas dėl GIPL turi ir savotišką istorinę reikšmę. Tai yra vos antrasis energetikos projektas per ketvirtį amžiaus, dėl kurio įgyvendinimo trys Baltijos šalys sutarė. Pirmasis – Estijos ir Suomijos elektros jungtis „Estlink I“: šiame projekte 2004-aisiais taip pat dalyvavo Lietuvos bei Latvijos energetikos bendrovės.

Visgi sąrašas projektų, kai Vilnius, Ryga ir Talinas bendros kalbos taip ir nerado, yra gerokai didesnis. Visagino atominės elektrinės projektas taip ir nesulaukė Baltijos kaimynių paramos, nors buvo pasirašytas šių šalių memorandumas ir įkurta tarpvyriausybinė darbo grupė, turinti derinti projekto klausimus. Lietuva elektros jungtis su Lenkija ir Švedija taip pat statė be Latvijos ir Estijos pagalbos. Suskystintų gamtinių dujų terminalo (SkGD) istorija taip pat patenka į negebėjimo susitarti kraitį. Ši istorija yra dar aktualesnė, nes taškas joje padėtas praėjusių metų vasarą. Per dešimt metų, kol ambicijas statyti SkGD terminalus demonstravo kas tik netingėjo, Lietuvoje atsirado ir pradėjo veikti plūdrusis SkGD terminalas, Lietuvos bendrovės pradėjo juo naudotis, o latviai bei estai vis dar žodžiais demonstravo norą statyti savus terminalus.

Pagaliau buvo sukurtas planas sujungti Baltijos šalių dujų infrastruktūros objektus ir jiems drauge prašyti ES paramos, tačiau ir to pasiekti nepavyko. Sauliaus Skvernelio Vyriausybė šią istoriją užbaigė: prie diskusijų apie ES paramą „Independence“ nebus grįžtama, o Lietuva, tikėtina, sieks terminalą įsigyti pati, be ES lėšų.

Baltijos šalys siekia sinchronizuoti savo elektros sistemas su Vakarų Europa, tačiau ir čia negebėjimas sutarti švieste šviečia. Estija jau pamiršo sinchronizavimą su Skandinavijos šalimis, tačiau dabar kalba apie būtinybę statyti antrą „LitPol Link“ jungtį. Lietuva laikosi pozicijos, kad sinchronizacija turėtų vykti per jau pastatytą antžeminę jungtį su Lenkija, o tolesnių saugumą didinančių priemonių gali būti suplanuota kiek tik širdis geidžia. Bet jų statybos negali vėlinti sinchronizavimo darbų grafiko – o antros antžeminės jungties statybos tai lemtų.

VŽ nuomone, Baltijos šalių elektros sistemos yra paskutinis nesavarankiškas Lietuvos (ir Latvijos bei Estijos) ekonominio gyvenimo aspektas, būtina atsiskirti nuo Maskvos valdomos sistemos, jei norime būti nepriklausomi ir savarankiški. Premjeras Skvernelis iš Baltijos šalių ministrų susitikimo grįžo ir pranešė įprastą žinią: „Susitarti nepavyko, laukiame studijos rezultatų.“ Studijų, „lemsiančių politinį apsisprendimą“ dėl sinchronizavimo, jau buvo bent kelios. Bet laiko lieka vis mažiau ir iki birželio pabaigos šalys turi susitarti, kad prie projekto lėšomis prisidėtų ES.

Po dešimtmečius trukusių nesutarimų SkGD terminalo nesėkmę dar galima suprasti ir atleisti. Tačiau iš jos nepasimokyti – šiukštu. Negebėjimas susitarti sinchronizacijos klausimu reikštų, kad ši Vyriausybė geba susikalbėti tik su Lenkija – ir niekuo kitu.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Pradėjo skaičiuoti statysiamas elektrines 5

Energetikos ministerija kreipėsi į esamus ir potencialius rinkos dalyvius, prašydama informuoti apie...

Energetika
2018.11.12
Teismas turės vertinti, ar ESO diskriminavo „Vilniaus energiją“

Teismas turės įvertinti, ar buvusi elektros skirstymo bendrovė LESTO (dabar „Energijos skirstymo...

Energetika
2018.11.12
„Šiaulių energija“ mažina šilumos kainą

AB „Šiaulių energija“ nutarė nuo gruodžio 1 d. sumažinti šilumos kainą. Tai bus padaryta įmonės pelno...

Energetika
2018.11.12
„Klaipėdos naftos“ vadovo skaidrumą vertins valdyba 9

Paaiškėjus, kad valstybės valdomos bendrovės „Klaipėdos nafta“ (KN) viešuosius pirkimus laimi informacinių...

Energetika
2018.11.12
Naftą brangina Saudo Arabijos pranešimas 1

Naftos kainos savaitę pradėjo kilimu Saudo Arabijai pranešus, kad jau nuo gruodžio mažins naftos eksportą.

Rinkos
2018.11.12
Baimindamiesi JAV sankcijų, Rusijos naftininkai prašo mokėti eurais 26

Didžiosios Rusijos energetikos bendrovės spaudžia naftos pirkėjus Vakaruose atsiskaityti eurais ir...

Energetika
2018.11.09
„Achema“ baiminasi neįgyvendinsiamų ministerijos pažadų 11

Penktadienį Gintautas Kanapeckas, naujasis „Achemos grupės“ generalinis direktorius, ir kiti įmonių grupės...

Energetika
2018.11.09
„Klaipėdos nafta“ didins įstatinį kapitalą 4

Valstybės valdomos bendrovės „Klaipėdos nafta“ akcininkai ketvirtadienį nutarė padidinti įmonės įstatinį...

Energetika
2018.11.08
„Akmenės cemento“ alternatyva – nuotekų dumblo deginimas Premium

Cemento gamintoja „Akmenės cementas“ kitąmet dalį sukūrenamų anglių pakeis džiovintu nuotekų dumblu, o...

Pramonė
2018.11.08
Lenkija vietoje „Gazprom“ renkasi SkGD iš JAV 15

Lenkijos valstybinė gamtinių dujų bendrovė PGNiG pasirašė 24 metų trukmės dujų tiekimo sutartį su JAV dujų...

Energetika
2018.11.08
„Klaipėdos energija“ ruošiasi į LEZ tiekti garą

„AB „Klaipėdos energija“ nuo šių metų vasaros ėmė įgyvendinti Lypkių rajoninės katilinės rekonstrukcijos...

Energetika
2018.11.08
„Vilniaus šilumos tinklai“ persikelia į naują biurą, parduos dar vieną pastatą 2

Vilniaus savivaldybės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ (VŠT) kitąmet planuoja persikelti į naują biurą ir...

Statyba ir NT
2018.11.08
„Latvijas Gaze“ skaičiuoja apgraužtą rinkos dalį

Latvijos dujų tiekimo ir prekybos bendrovė „Latvijas Gaze“ skaičiuoja 8% mažiau parduotų dujų – tokį...

Energetika
2018.11.08
Išaugusi elektros kaina „Lietuvos energijos“ pelną sutraukė 42% 1

UAB „Lietuvos energija“ per pirmuosius tris šių metų ketvirčius gavo 14% daugiau pajamų, tačiau 42% mažiau...

Energetika
2018.11.07
Nafta brango po gandų apie naują Rusijos ir Saudo Arabijos susitarimą 4

Nafta trečiadienį brangsta pasirodžius gandams, kad Rusija ir Saudo Arabija galimai tariasi dėl naftos...

Rinkos
2018.11.07
„Enefit Green“ užbaigs „Nelja Energia“ įsigijimą 1

Estijos konkurencijos institucija suteikė leidimą „Eesti Energia“ antrinei atsinaujinančios energetikos...

Energetika
2018.11.07
URM: iki Astravo AE įjungimo turi būti pašalinti visi jos trūkumai 4

Lietuva naudojasi iki šiol bene beprecedenčiu energetiniu saugumu savo istorijoje, bet turi tęsti...

Energetika
2018.11.07
„Lietuvos energija“ užbaigė 21,76 mln. Eur vertės vėjo jėgainių sandorį 1

 Lietuvos energija“ ir UAB „Stemma group“ užbaigė akcijų pirkimo – pardavimo sandorį dėl 100% UAB „Vėjo...

Energetika
2018.11.07
„Nord Stream 2“ ir atviras laiškas A. Merkel  – pakeiskite kryptį! 7

Tiesiai šviesiai – įsivardinkim dujotiekio „Nord Stream 2“ perspektyvą bei pasekmes Lietuvai, Baltijos jūros...

Verslo aplinka
2018.11.06
Konstituciniam Teismui skundžiami kogeneracinių jėgainių ribojimai 3

Seimo opozicija, kaip ir žadėjo, Konstituciniam Teismui (KT) apskundė valdančiųjų sprendimą priimti įstatymą...

Verslo aplinka
2018.11.06

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau