Dar žingsnis link buitinių elektros vartotojų paleidimo į rinką

Publikuota: 2018-05-22
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Energetikos ministerija konsultacijoms su visuomene pateikė ekspertų atliktą analizę dėl mažmeninės elektros energijos tiekimo rinkos namų ūkiams liberalizavimo.

Iki liepos 1 d. Energetikos ministerija laukia rinkos dalyvių pastabų ministerijos užsakytai ir „PwC“ atliktai Liberalizavimo galimybių studijai.

Ekspertų analizėje vertintos galimybės ir numatyti būtini žingsniai elektros rinkos liberalizacijai nuo 2020 m. Optimalus ir tinkamiausias liberalizacijos įgyvendinimo planas bus pasirinktas po išsamių diskusijų su suinteresuotomis pusėmis.

Dauguma šalių regione, kurio elektros rinkoje dalyvauja ir Lietuva, yra liberalizavusios elektros rinką buitiniams vartotojams – tai Estija, Latvija, Danija, Suomija, Švedija ir Norvegija.

Elektros rinkos liberalizacija buitiniams vartotojams numatyta ir strateginiuose Europos Sąjungos ir regioniniuose dokumentuose, Baltijos šalių regiono energetikos plėtros plane (BEMIP). Taip siekiama sudaryti sąlygas visiems vartotojams pasirinkti norimą elektros energijos tiekėją ir užtikrinti mažesnes elektros energijos kainas.

Pasirinkimo laisvė

Liberalizavus elektros energijos tiekimo rinką buitiniai vartotojai galėtų laisvai rinktis elektros energijos tiekėjus. Ekspertų teigimu, tai skatins skaidrią elektros energijos tiekėjų konkurenciją, dėl ko gėrės vartotojų aptarnavimas bei paslaugų kokybė, o vartotojai gali pasirinkti geriausiai jų poreikius atitinkančių tiekėjų pasiūlymus.

Lietuvos elektros tiekimo buitiniams vartotojams rinka liberalizuota tik iš dalies. Vartotojai turi teisę pasirinkti nepriklausomą elektros energijos tiekėją, tačiau elektros tiekėjai tikina, kad su reguliuojama ESO kaina negali konkuruoti ir todėl tokios paslaugos neteikia.

Todėl šiuo metu buitiniai vartotojai elektrą perka iš ESO, o kainą ne dažniau kaip kas pusę metų nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK).

Link liberalizavimo

Atliktoje studijoje įvertinti teisiniai liberalizavimo aspektai, išanalizuota užsienio valstybių praktika, įvertintos šio proceso naudos vartotojui, nustatytos galimos rizikos ir būdai joms suvaldyti.

Liberalizavus mažmeninę elektros rinką, tikimasi, bus sukurta platforma naujų paslaugų, įskaitant lankstesnių kainodaros pasiūlymų, elektros paklausos apjungimo (agregavimo), elektros energijos mainų paslaugų, atsiradimui.

Analizėje nurodoma, kad sėkmingam Liberalizavimo procesui įgyvendinti būtini du elementai – išmanieji elektros apskaitos prietaisai ir centralizuota duomenų apie elektros energijos suvartojimą bazė.

Lietuvoje išmaniuosius skaitiklius planuojama pradėti diegti masiškai nuo 2019 metų. Apie centralizuotos duomenų bazės kūrimą puse lūpų kalba ir skaitiklius diegsianti ESO.

Centralizuotoje duomenų bazėje būtų kaupiama visa informacija apie elektros energijos suvartojimą. Ši, iš išmaniųjų ir įprastų skaitiklių gaunama informacija leis vartotojui analizuoti savo elektros energijos vartojimą valandų tikslumu. Išmaniųjų skaitiklių generuojama informacija priklausytų vartotojui ir tik jis galėtų pasirinkti, su kuriais elektros energijos tiekėjais sutinka ja pasidalinti, tikina ministerija.

Numatoma paprasta ir nesudėtinga elektros tiekėjo keitimo tvarka vartotojui – jam tereikėtų pasirašyti sutartį su nauju tiekėju. Tą padaryti būtų galima raštu arba prisijungus prie aukščiau minėtos centralizuotos duomenų bazės ar valdžios vartų, naudojant mobilųjį ar elektroninį parašą. Likusiomis proceso detalėmis pasirūpintų naujas tiekėjas. Tiekėjo keitimo proceso trukmė būtų ne ilgesnė nei trys savaitės.

Planuojama, kad vartotojai, turintys išmanųjį elektros skaitiklį, galėtų nemokamai keisti tiekėją neribotai, o neturintys tokio skaitiklio – elektros tiekėją nemokamai galėtų keisti vieną kartą per metus.

Nauda tiems, kas arčiau rinkos

Liberalizavus elektros tiekimo rinką, didžiausią naudą gautų tie vartotojai, kurie pasirinktų tiesiogiai su didmeninės elektros rinkos kaina susietus planus. Naudodami išmaniuosius skaitiklius bei išmaniuosius buitinius prietaisus, kurie leidžia atidėti arba nustatyti veikimo laiką, vartotojai galėtų perkelti intensyvų elektros vartojimą į paros laiką, kai šios energijos kaina būna mažiausia.

Tendencija, kai reikšminga elektros energijos vartojimo dalis perkeliama į nakties metą, sumažintų elektros energijos kainą ir dienos metu. Todėl naudą gautų ir tie vartotojai, kurie neturi galimybių keisti savo elektros energijos vartojimo laiko ar įpročių.

Taip pat didžiausią naudą gautų tie vartotojai, kurie naudoja elektrą šildymui, karštam vandeniui ruošti ar naudojasi elektromobiliu. Daugėjant elektromobilių, vis daugiau vartotojų elektros energijos kainos klausimas būtų ypač aktualus.

Ministerija pažymi, kad viena iš svarbiausių liberalizavimo įgyvendinimo sąlygų – užtikrinti, kad šis procesas nesukeltų elektros energijos kainų augimo ir neturėtų neigiamo poveikio vartotojams.

Siekiant apsaugoti socialiai pažeidžiamų ir neaktyvių vartotojų interesus, numatyta, kad tokiems vartotojams būtų suteikiama 1000 kilovatvalandžių elektros energijos per metus už VKEKK nustatytą elektros energijos kainą. Tai reiškia, kad šiems vartotojams po rinkos liberalizavimo niekas nesikeistų.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
EP pritarė – IAE uždarymui reikėtų skirti 780 mln. Eur 1

Ketvirtadienį plenariniame posėdyje Europos Parlamentas (EP) pritarė pranešimui dėl Ignalinos programos...

Energetika
2019.01.17
OMV vadovas: Europos dujų infrastruktūrą turėtų prižiūrėti europiečiai Premium 1

Austrijos dujų bendrovė OMV yra viena iš „Nord Stream 2“ projektą finansuojančių įmonių. Jos vadovas Raineris...

Energetika
2019.01.17
Vyriausybė pritarė Ignalinos AE darbų programai

Vyriausybė pritarė Ignalinos atominės elektrinės (IAE) eksploatavimo nutraukimo 2019 m. darbų programai.

Energetika
2019.01.16
„Ventus-Nafta“ prašo leidimo įsigyti „Timėjo“ degalinę

Lenkijos koncerno „Orlen“ valdomas degalinių tinklas „Ventus-nafta“ prašo Konkurencijos tarybos leidimo...

Rinkos
2019.01.16
Japonai branduolinę energetiką palieka Rusijai ir Kinijai Premium 2

Japonijos koncernas „Hitachi“, tikėtina, įšaldys savo dalyvavimą branduolinės elektrinės Velse, Jungtinėje...

Energetika
2019.01.16
Biokuro biržos apyvarta pernai didėjo 37% 1

„Baltpool“ biokuro biržoje 2018 m. sudaryta 14% daugiau santorių, kuriais įsigyta 4% daugiau kuro. Biržos...

Energetika
2019.01.16
„Maxima“ investuoja į saulės jėgaines 2

Prekybos tinklas „Maxima“, siekdamas mažinti veiklos sąnaudas bei poveikį aplinkai, didina investicijų į...

Energetika
2019.01.16
Ž. Vaičiūnas: Astravo AE gali lemti branduolinės energetikos reputaciją

Netoli Lietuvos sienos baigiama statyti Baltarusijos Astravo atominė elektrinė (AE) gali suduoti smūgį...

Energetika
2019.01.15
LEG rengiasi Kruonio HAE plėtros vertinimui

Bendrovė „Lietuvos energijos gamyba“ (LEG) ruošiasi Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (HAE) naujo...

Energetika
2019.01.14
Naftos pramonės milžinės persijungia į elektros gamybą Premium

Degalinėje Alberto Aguileros gatvėje Madride galite žvilgtelėti į ateitį: čia klientai gali atsiimti „Amazon“...

Energetika
2019.01.12
Teismas atmetė „Vilniaus energijos“ skundą dėl 0,4 mln. Eur 1

Teismas atmetė buvusios Vilniaus šilumos ūkio valdytojos „Vilniaus energijos“ skundą dėl Kainų komisijos 2016...

Energetika
2019.01.11
Ukraina naftos produktų importą iš Lietuvos padidino trečdaliu 5

Ukraina naftos produktų iš Lietuvos 2018 m. importavo už 570,5 mln. USD, rodo Ukrainos valstybinės fiskalinės...

Energetika
2019.01.11
Karaliaučiaus gubernatorius: dujų tranzitas per Lietuvą šiemet augs

Nepaisant netoli Kaliningrado pradėjusio veikti suskystinių gamtinių dujų (SkGD) terminalo, „Gazprom“...

Energetika
2019.01.11
„BOD Group“ įkūrė antrinę saulės energetikos įmonę „Solparks“

Aukštųjų technologijų grupė „BOD Group“ įkūrė antrinę saulės energetikos įmonę „Solparks“.

Energetika
2019.01.11
Įrengti uostą Karaliaučiaus SkGD terminalui kainavo 510 mln. Eur Premium 10

Įrengti Karaliaučiaus SkGD terminalą kainavo 510 mln. Eur – daugiau nei keturis kartus brangiau nei...

Energetika
2019.01.11
A. Lukašenka: Baltarusija galėtų nafta apsirūpinti per Baltijos šalių uostus 34

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka vėl prakalbo apie alternatyvą rusiškai naftai – galimybę...

Energetika
2019.01.10
Ž. Vaičiūnas: Lietuva pasirengusi bandymams Kaliningrade 1

Baltijos šalys yra techniškai pasiruošusios, kad neįvyktų vadinamoji totalinė elektros tinklų avarija,...

Energetika
2019.01.10
„Axis Technologies“ įrengs biokuro katilinę Suvalkuose

Bendrovė „Axis Technologies“ pastatys biokuro katilinę Lietuvos pasienyje, Suvalkuose. Tai – pirmasis įmonės...

Energetika
2019.01.10
Dividendų mažiau mokės EPSO-G, Klaipėdos uostas ir Klaipėdos nafta

Vyriausybė trečiadienį be platesnių diskusijų, kaip valstybinis verslas galėtų duoti didesnę naudą mokesčių...

Finansai
2019.01.10
Ž. Vaičiūnas: sinchronizacija prie elektros tarifo galėtų pridėti 0,2 euro cento 11

Energetikos ministras tikisi, kad Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimas su žemynine Europa...

Energetika
2019.01.09

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau