„Danpower Baltic“ vadovas: nebuvo lengva atsisakyti Vilniaus projekto

„Jeigu paklaustumėte, ar esu patenkintas (sutartimi – BNS): taip ir ne. Gerai, kad šiandien galime užbaigti ginčus dėl supirkimo tarifų (angl. feed-in) Kaune ir Vilniuje. Bet mūsų tikslas buvo statyti dvi jėgaines Vilniuje ir Kaune, remiantis tarifais, kurie buvo teisėtai užtikrinti abiem projektams 2013 metais (...) Mums nebuvo pernelyg lengva atsisakyti visų savo teisių į Vilniaus projektą (...) Galiausiai tai yra kompromisas, kuris pasirodė priimtinas ir mums, ir ministerijai“, – interviu BNS antradienį Vilniuje sakė sutartį pasirašęs p. Vogelis.

Pasak jo, „Danpower“ yra energetikos kompanija, todėl nori susitelkti būtent verslą, o ne teisinius ginčus. Taip pat bendrovei esą buvo svarbu atkurti gerus santykius su Lietuvos vyriausybe. 

Pono Vogelio teigimu, matyti, kad Lietuvoje investicinė aplinka gerėja, tačiau vis dar yra problemų.

„Per pastaruosius metus, 2015–2016 metais, tapome skeptiški dėl galimų tolesnių investicijų Lietuvoje. Dabar matome, kad padėtis keičiasi, taip yra ir dėl naujos Vyriausybės veiksmų. (...) Vis dėlto nesakyčiau, kad viskas yra gerai. Ką matau, – ir tai nėra ministro Vaičiūno ar jo kolegų kaltė, – bet anksčiau buvo padaryta sprendimų, akivaizdžiai palankių tam tikroms valstybės kompanijoms ir nepalankių valstybinėms bendrovėms ne iš Lietuvos“, – sakė p. Vogelis. 

Anot jo, „Danpower“ atidžiai vertina situaciją Lietuvoje ir neapsiriboja viena šalimi, vertindama investavimo galimybes.

„Bendrovės pavadinimas yra „Danpower Baltic“, mes neapsiribojame vien Lietuva. Vertiname investavimo galimybes ir kitose Baltijos šalyse, taip pat Lenkijoje“, – sakė bendrovės atstovas. 

Vis dėlto jis sakė, kad antradienį pasirašyta sutartis yra geras signalas galimiems kitiems investuotojams iš Vokietijos. 

„Šiandienos sprendimas, net jei ir sakiau jums, kad nesame juo 100% patenkinti, vis dėlto leido priimti abiem pusėms palankų sprendimą – tai prisidės prie Lietuvos vertinimo ir gali sudaryti galimybę ateiti daugiau investicijų iš Vokietijos. Turime gerų, kvalifikuotų žmonių Lietuvoje, o ir mentalitetas yra iš esmės toks pat“, – argumentavo p. Vogelis. 

Jis tiesiogiai nekomentavo, ar bendrovė ketina parduoti jėgaines Lietuvoje. Pasak jo, bendrovė nuolat jaučia potencialių investuotojų susidomėjimą, tad klausimas lieka atviras. 

„Gyvename pinigų gausos laikais. Ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje matome daugybę investuotojų, pensijų fondų, kitų įstaigų, kurie ieško galimybės investuoti pinigus. Beveik kas mėnesį su mumis susisiekia įvairios kompanijos ar institucijos (...) Šiandienai viskas lieka atvira“, – komentavo p. Vogelis.

Pono Vogelio teigimu, pastarųjų metų „Danpower“ ginčai su Lietuvos valdžia sulaukė didelio dėmesio ir Vokietijoje, bet jis nekonkretizavo, kokiu mastu politikai buvo įtraukti į procesus Lietuvoje. 

„Žinoma, iki pat kanclerės Angelos Merkel, visi buvo informuoti. Viena vertus, santykiai tarp Lietuvos ir Vokietijos yra labai geri ir niekas nenori jiems pakenkti. Mes prašėme šiek tiek laiko, tikėdamiesi susitarti taikiai (...) Visą laiką jautėme ir turėjome Vokietijos ambasados  paramą“, – sakė p. Vogelis. 

Vokietijos politikų dėmesį „Danpower“ problemoms Lietuvoje jis iš dalies paaiškino faktu, kad bendrovės akcininkė yra viena didžiausių Vokietijoje savivaldybės kompanijų.

Vokietijos „Danpower“ 100% akcijų valdo Vokietijos Hanoverio savivaldybės įmonė „Stadtwerke Hannover“. Lietuvoje veikiančią bendrą įmonę „Danpower Baltic“ lygiomis dalimis valdo „Danpower“ kartu su „Kesko Senukai“ grupės prezidento Artūro Rakausko, tinklo įkūrėjo Augustino Rakausko bei „Žabolio ir partnerių“ valdoma įmone „Geco investicijos“.

Sutartis vertinama nevienareikšmiškai

Po kelerius metus trukusių Energetikos ministerijos ir Vokietijos energetikos bendrovės „Danpower“ ginčų antradienį pagaliau pasirašyta taikos sutartis kai kurių Lietuvos ekspertų ir politikų vertinama nevienareikšmiškai.

Buvęs premjeras Algirdas Butkevičius BNS sakė, jog Energetikos ministerijai išvis nereikėjo derėtis su „Danpower“. „Aš tai vertinu neigiamai, todėl kad mano kaip buvusio premjero pozicija buvo, jog šis sektorius kuo labiau ir stipriau valdytų pati valstybė kartu savivaldybėmis. (...) Aš manau, kad visiškai nereikėjo derėtis ir tartis“, – teigė p. Butkevičius.

Anot jo, Lietuvai būtų pavykę laimėti prieš „Danpower“ tarptautiniuose arbitražuose.  „Čia labai priklauso, kaip teisininkai atstovauja, bet aš manau, kad pavyktų“, – tvirtino p. Butkevičius

Pono Butkevičiaus vadovaujama Vyriausybė buvo priėmusi „Danpower“ investicijoms nepalankius sprendimus, taip sumažinant konkurenciją būsimoms „Lietuvos energijos“ kogeneracinėms jėgainėms Vilniuje ir Kaune. 

Buvęs energetikos ministras, Vilniaus tarybos narys Arvydas Sekmokas, dėl konflikto su „Lietuvos energija“, išperkant nebeveikiančią Vilniaus trečiąją termofikacijos elektrinę, pernai pasitraukęs iš Vilniaus šilumos tinklų stebėtojų tarybos pirmininko pareigų, BNS teigė, kad taikos sutartis naudinga ir Lietuvai, ir „Danpower“.

„Manau, kad tai abiem šalims naudingas sprendimas. Lietuva jau turi tarptautinių arbitražo bylų su „Veolia“. Taip pat turėjo bylų su „Gazprom“. Tai nesukuria palankesnės aplinkos investicijoms“, – kalbėjo p. Sekmokas. 

Anot jo, Energetikos ministerija su „Danpower“ galėjo sėkmingai derėtis dėl taikos sutarties, nes abejų šalių pozicijos per daug nesiskyrė. Be to, jo nuomone, tarptautiniai arbitražai būtų nesėkmingai baigėsi Lietuvai. „Aš manau, kad tie arbitražai vargu, ar būtų sėkmingi Lietuvai ir būtų tam tikras pralaimėjimas šilumos ūkio plėtroje“, – tikino p. Sekmokas. 

Užsienio investuotojams atstovaujančio Investuotojų forumo vadovė Rūta Skyrienė BNS sakė, kad taikos sutartis simbolizuoja teigiamą ginčų baigtį.

„Taikos sutarties pavadinimas vien jau yra teigiamas. Teoriškai tai, žinoma, taikos sutartis rodo, kad buvo rastas bendras sprendimas. Tai turėtų būti lyg ir teigiamas dalykas“, – tvirtino p. Skyrienė.

Rašyti komentarą