„Danpower Baltic“ vadovas: nebuvo lengva atsisakyti Vilniaus projekto

Publikuota: 2018-05-08
Burkhardas Vogelis, „Danpower GmbH“ finansų direktorius. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Burkhardas Vogelis, „Danpower GmbH“ finansų direktorius. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Energetikos ministerijai ir Vokietijos energetikos bendrovei „Danpower“ pasirašius taikos sutartį  dėl vokiečių bendrovės elektrinių veiklos Vilniuje ir Kaune, jos finansų direktorius ir „Danpower Baltic“ valdybos pirmininkas Burkhardas Vogelis teigia, kad tai yra kompromisinis sprendimas. Anot jo, susitarimas rodo, kad investicinis klimatas Lietuvoje keičiasi į gerąją pusę, tačiau jis apgailestavo, kad „Danpower“ teko atsisakyti jėgainės projekto Vilniuje. 

„Jeigu paklaustumėte, ar esu patenkintas (sutartimi – BNS): taip ir ne. Gerai, kad šiandien galime užbaigti ginčus dėl supirkimo tarifų (angl. feed-in) Kaune ir Vilniuje. Bet mūsų tikslas buvo statyti dvi jėgaines Vilniuje ir Kaune, remiantis tarifais, kurie buvo teisėtai užtikrinti abiem projektams 2013 metais (...) Mums nebuvo pernelyg lengva atsisakyti visų savo teisių į Vilniaus projektą (...) Galiausiai tai yra kompromisas, kuris pasirodė priimtinas ir mums, ir ministerijai“, – interviu BNS antradienį Vilniuje sakė sutartį pasirašęs p. Vogelis.

Pasak jo, „Danpower“ yra energetikos kompanija, todėl nori susitelkti būtent verslą, o ne teisinius ginčus. Taip pat bendrovei esą buvo svarbu atkurti gerus santykius su Lietuvos vyriausybe. 

Pono Vogelio teigimu, matyti, kad Lietuvoje investicinė aplinka gerėja, tačiau vis dar yra problemų.

„Per pastaruosius metus, 2015–2016 metais, tapome skeptiški dėl galimų tolesnių investicijų Lietuvoje. Dabar matome, kad padėtis keičiasi, taip yra ir dėl naujos Vyriausybės veiksmų. (...) Vis dėlto nesakyčiau, kad viskas yra gerai. Ką matau, – ir tai nėra ministro Vaičiūno ar jo kolegų kaltė, – bet anksčiau buvo padaryta sprendimų, akivaizdžiai palankių tam tikroms valstybės kompanijoms ir nepalankių valstybinėms bendrovėms ne iš Lietuvos“, – sakė p. Vogelis. 

Anot jo, „Danpower“ atidžiai vertina situaciją Lietuvoje ir neapsiriboja viena šalimi, vertindama investavimo galimybes.

„Bendrovės pavadinimas yra „Danpower Baltic“, mes neapsiribojame vien Lietuva. Vertiname investavimo galimybes ir kitose Baltijos šalyse, taip pat Lenkijoje“, – sakė bendrovės atstovas. 

Vis dėlto jis sakė, kad antradienį pasirašyta sutartis yra geras signalas galimiems kitiems investuotojams iš Vokietijos. 

„Šiandienos sprendimas, net jei ir sakiau jums, kad nesame juo 100% patenkinti, vis dėlto leido priimti abiem pusėms palankų sprendimą – tai prisidės prie Lietuvos vertinimo ir gali sudaryti galimybę ateiti daugiau investicijų iš Vokietijos. Turime gerų, kvalifikuotų žmonių Lietuvoje, o ir mentalitetas yra iš esmės toks pat“, – argumentavo p. Vogelis. 

Jis tiesiogiai nekomentavo, ar bendrovė ketina parduoti jėgaines Lietuvoje. Pasak jo, bendrovė nuolat jaučia potencialių investuotojų susidomėjimą, tad klausimas lieka atviras. 

„Gyvename pinigų gausos laikais. Ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje matome daugybę investuotojų, pensijų fondų, kitų įstaigų, kurie ieško galimybės investuoti pinigus. Beveik kas mėnesį su mumis susisiekia įvairios kompanijos ar institucijos (...) Šiandienai viskas lieka atvira“, – komentavo p. Vogelis.

Pono Vogelio teigimu, pastarųjų metų „Danpower“ ginčai su Lietuvos valdžia sulaukė didelio dėmesio ir Vokietijoje, bet jis nekonkretizavo, kokiu mastu politikai buvo įtraukti į procesus Lietuvoje. 

„Žinoma, iki pat kanclerės Angelos Merkel, visi buvo informuoti. Viena vertus, santykiai tarp Lietuvos ir Vokietijos yra labai geri ir niekas nenori jiems pakenkti. Mes prašėme šiek tiek laiko, tikėdamiesi susitarti taikiai (...) Visą laiką jautėme ir turėjome Vokietijos ambasados  paramą“, – sakė p. Vogelis. 

Vokietijos politikų dėmesį „Danpower“ problemoms Lietuvoje jis iš dalies paaiškino faktu, kad bendrovės akcininkė yra viena didžiausių Vokietijoje savivaldybės kompanijų.

Vokietijos „Danpower“ 100% akcijų valdo Vokietijos Hanoverio savivaldybės įmonė „Stadtwerke Hannover“. Lietuvoje veikiančią bendrą įmonę „Danpower Baltic“ lygiomis dalimis valdo „Danpower“ kartu su „Kesko Senukai“ grupės prezidento Artūro Rakausko, tinklo įkūrėjo Augustino Rakausko bei „Žabolio ir partnerių“ valdoma įmone „Geco investicijos“.

Sutartis vertinama nevienareikšmiškai

Po kelerius metus trukusių Energetikos ministerijos ir Vokietijos energetikos bendrovės „Danpower“ ginčų antradienį pagaliau pasirašyta taikos sutartis kai kurių Lietuvos ekspertų ir politikų vertinama nevienareikšmiškai.

Buvęs premjeras Algirdas Butkevičius BNS sakė, jog Energetikos ministerijai išvis nereikėjo derėtis su „Danpower“. „Aš tai vertinu neigiamai, todėl kad mano kaip buvusio premjero pozicija buvo, jog šis sektorius kuo labiau ir stipriau valdytų pati valstybė kartu savivaldybėmis. (...) Aš manau, kad visiškai nereikėjo derėtis ir tartis“, – teigė p. Butkevičius.

Anot jo, Lietuvai būtų pavykę laimėti prieš „Danpower“ tarptautiniuose arbitražuose.  „Čia labai priklauso, kaip teisininkai atstovauja, bet aš manau, kad pavyktų“, – tvirtino p. Butkevičius

Pono Butkevičiaus vadovaujama Vyriausybė buvo priėmusi „Danpower“ investicijoms nepalankius sprendimus, taip sumažinant konkurenciją būsimoms „Lietuvos energijos“ kogeneracinėms jėgainėms Vilniuje ir Kaune. 

Buvęs energetikos ministras, Vilniaus tarybos narys Arvydas Sekmokas, dėl konflikto su „Lietuvos energija“, išperkant nebeveikiančią Vilniaus trečiąją termofikacijos elektrinę, pernai pasitraukęs iš Vilniaus šilumos tinklų stebėtojų tarybos pirmininko pareigų, BNS teigė, kad taikos sutartis naudinga ir Lietuvai, ir „Danpower“.

„Manau, kad tai abiem šalims naudingas sprendimas. Lietuva jau turi tarptautinių arbitražo bylų su „Veolia“. Taip pat turėjo bylų su „Gazprom“. Tai nesukuria palankesnės aplinkos investicijoms“, – kalbėjo p. Sekmokas. 

Anot jo, Energetikos ministerija su „Danpower“ galėjo sėkmingai derėtis dėl taikos sutarties, nes abejų šalių pozicijos per daug nesiskyrė. Be to, jo nuomone, tarptautiniai arbitražai būtų nesėkmingai baigėsi Lietuvai. „Aš manau, kad tie arbitražai vargu, ar būtų sėkmingi Lietuvai ir būtų tam tikras pralaimėjimas šilumos ūkio plėtroje“, – tikino p. Sekmokas. 

Užsienio investuotojams atstovaujančio Investuotojų forumo vadovė Rūta Skyrienė BNS sakė, kad taikos sutartis simbolizuoja teigiamą ginčų baigtį.

„Taikos sutarties pavadinimas vien jau yra teigiamas. Teoriškai tai, žinoma, taikos sutartis rodo, kad buvo rastas bendras sprendimas. Tai turėtų būti lyg ir teigiamas dalykas“, – tvirtino p. Skyrienė.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
VŠT užbaigė 2,5 mln. Eur investiciją į termofikacinę elektrinę 1

AB Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) užbaigė 2,5 mln. Eur vertės šilumos gamybos įrenginių modernizavimo...

Pramonė
2019.02.19
Pardavimų valanda bendrovėje „Lietuvos energijos tiekimas“: sėkmė užkoduota pardavėjo nuostatuose Premium 6

Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad parduoti dujas verslo klientams, kai pagal klientų krepšelį užimi 98...

Pardavimai
2019.02.18
Alytaus transformatorių pastotę už 21,6 mln. eurų plės „Žilinskis ir Co“  2

Elektros tinklų sinchronizavimo su Europa projektui svarbaus Alytaus transformatorių pastotės išplėtimo...

Pramonė
2019.02.15
 Ž. Vaičiūnas: Lietuva nori palankesnės kainodaros, kuriant bendrą dujų rinką

Suomijai, Estijai ir Latvijai pasirašius susitarimą dėl bendros dujų rinkos, Lietuvai nėra per vėlu...

Pramonė
2019.02.15
 IAE būsimo atliekyno statybos konkursą stabdo priežiūros inžinieriaus atranka

Stringant nebeveikiančios ir uždarymo projektus įgyvendinančios Ignalinos atominės elektrinės (IAE) atliekyno...

Pramonė
2019.02.15
„Geotermos“ likimas: tarptautinių organizacijų ir valstybės investicijos virsta metalo laužu Premium 8

Nutraukus Klaipėdos geoterminės jėgainės „Geoterma“ darbą, buvo nutraukti ir du iš trijų ES lėšomis...

Pramonė
2019.02.15
„Litgrid“ grupės pajamos pernai augo 19% 1

Elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pernai gavo 190,6 mln. Eur konsoliduotų pajamų – 19% daugiau...

Pramonė
2019.02.14
„Amber Grid“ pajamos pernai mažėjo 15,6%

Gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber Grid“ pernai gavo 54,3 mln. Eur pajamų – tai 15,6% mažiau...

Pramonė
2019.02.14
Kainų komisija ir Energetikos inspekcija bus sujungtos 1

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) ir Valstybinė energetikos inspekcija (VEI) nuo šių...

Verslo aplinka
2019.02.14
Sostinės gyventojams atnaujintas šilumos tiekimas, nutrūkęs pažeidus trasą

Vilniaus šilumos tinklai ketvirtadienio rytą atstatė šilumos tiekimą 25 sostinės pastatams – jis buvo...

Pramonė
2019.02.13
Naftos kaina sulaukė pastiprinančių naujienų 1

Nafta trečiadienį brango atsiradus žinių, kad ją išgaunančios valstybės prisuka kranelius, o naftos atsargų...

Rinkos
2019.02.13
EK nori prižiūrėti Vokietijos ir Rusijos susitarimus dėl „Nord Stream 2“ Premium

Europos Sąjungos (ES) Trečiojo energetikos paketo dujų direktyvos pakeitimai gavo paskutinį ES šalių...

Pramonė
2019.02.13
4 elektros gamintojos privalės apskaityti sąnaudas

Rezervinės elektros galios rinkoje konkurencija yra menka, baigusi rinkos tyrimą nustatė Kainų komisija. Šias...

Pramonė
2019.02.12
Pagal žaliąją energiją Lietuva toliau lenkia ES vidurkį

Pagal žaliosios energijos naudojimą Lietuva 2017-aisiais lenkė 28-ių Europos Sąjungos (ES) šalių vidurkį,...

Pramonė
2019.02.12
LEG gavo 9,3 mln. Eur „Alstom“ išmokėtą kompensaciją  7

Finansų ministerija pirmadienį bendrovei „Lietuvos energijos gamyba“ (LEG) pervedė apie 9,28 mln. Eur...

Pramonė
2019.02.12
„Rail Baltica“ energijos sistemos studiją už 0,32 mln. Eur rengs „Ineco-Ardanuy“ 1

Europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ projekto energijos sistemos studiją už 322.000 Eur (be PVM)...

Logistika
2019.02.11
„Orlen Lietuva“ išradėjams turi sumokėti dar 2,2 mln. Eur 2

Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdoma bendrovė „Orlen Lietuva“ (buvusi „Mažeikių nafta“) išradėjams turi...

Pramonė
2019.02.11
Dėl „Nord Stream 2“ reguliuosiančios direktyvos – kompromisas

ES šalių ambasadoriai penktadienį pritarė Europos Sąjungos (ES) Trečiojo energetikos paketo Dujų direktyvos...

Pramonė
2019.02.08
Baltarusija statydama Astravo AE pažeidė Espo konvenciją 13

Neeiliniame Espo konvencijos šalių susitikime, kuris baigėsi ketvirtadienį, buvo patvirtinti sprendimai dėl...

Pramonė
2019.02.07
Elektros suvartojimas Lietuvoje viršijo ekonomikos augimą 2

2018 m. galutinis elektros energijos suvartojimas Lietuvoje pasiekė 11,176 TWh, o tai yra 0,416 TWh arba 3,9%...

Pramonė
2019.02.07

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau