„Danpower Baltic“ vadovas: nebuvo lengva atsisakyti Vilniaus projekto

Publikuota: 2018-05-08
Burkhardas Vogelis, „Danpower GmbH“ finansų direktorius. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Burkhardas Vogelis, „Danpower GmbH“ finansų direktorius. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Energetikos ministerijai ir Vokietijos energetikos bendrovei „Danpower“ pasirašius taikos sutartį  dėl vokiečių bendrovės elektrinių veiklos Vilniuje ir Kaune, jos finansų direktorius ir „Danpower Baltic“ valdybos pirmininkas Burkhardas Vogelis teigia, kad tai yra kompromisinis sprendimas. Anot jo, susitarimas rodo, kad investicinis klimatas Lietuvoje keičiasi į gerąją pusę, tačiau jis apgailestavo, kad „Danpower“ teko atsisakyti jėgainės projekto Vilniuje. 

„Jeigu paklaustumėte, ar esu patenkintas (sutartimi – BNS): taip ir ne. Gerai, kad šiandien galime užbaigti ginčus dėl supirkimo tarifų (angl. feed-in) Kaune ir Vilniuje. Bet mūsų tikslas buvo statyti dvi jėgaines Vilniuje ir Kaune, remiantis tarifais, kurie buvo teisėtai užtikrinti abiem projektams 2013 metais (...) Mums nebuvo pernelyg lengva atsisakyti visų savo teisių į Vilniaus projektą (...) Galiausiai tai yra kompromisas, kuris pasirodė priimtinas ir mums, ir ministerijai“, – interviu BNS antradienį Vilniuje sakė sutartį pasirašęs p. Vogelis.

Pasak jo, „Danpower“ yra energetikos kompanija, todėl nori susitelkti būtent verslą, o ne teisinius ginčus. Taip pat bendrovei esą buvo svarbu atkurti gerus santykius su Lietuvos vyriausybe. 

Pono Vogelio teigimu, matyti, kad Lietuvoje investicinė aplinka gerėja, tačiau vis dar yra problemų.

„Per pastaruosius metus, 2015–2016 metais, tapome skeptiški dėl galimų tolesnių investicijų Lietuvoje. Dabar matome, kad padėtis keičiasi, taip yra ir dėl naujos Vyriausybės veiksmų. (...) Vis dėlto nesakyčiau, kad viskas yra gerai. Ką matau, – ir tai nėra ministro Vaičiūno ar jo kolegų kaltė, – bet anksčiau buvo padaryta sprendimų, akivaizdžiai palankių tam tikroms valstybės kompanijoms ir nepalankių valstybinėms bendrovėms ne iš Lietuvos“, – sakė p. Vogelis. 

Anot jo, „Danpower“ atidžiai vertina situaciją Lietuvoje ir neapsiriboja viena šalimi, vertindama investavimo galimybes.

„Bendrovės pavadinimas yra „Danpower Baltic“, mes neapsiribojame vien Lietuva. Vertiname investavimo galimybes ir kitose Baltijos šalyse, taip pat Lenkijoje“, – sakė bendrovės atstovas. 

Vis dėlto jis sakė, kad antradienį pasirašyta sutartis yra geras signalas galimiems kitiems investuotojams iš Vokietijos. 

„Šiandienos sprendimas, net jei ir sakiau jums, kad nesame juo 100% patenkinti, vis dėlto leido priimti abiem pusėms palankų sprendimą – tai prisidės prie Lietuvos vertinimo ir gali sudaryti galimybę ateiti daugiau investicijų iš Vokietijos. Turime gerų, kvalifikuotų žmonių Lietuvoje, o ir mentalitetas yra iš esmės toks pat“, – argumentavo p. Vogelis. 

Jis tiesiogiai nekomentavo, ar bendrovė ketina parduoti jėgaines Lietuvoje. Pasak jo, bendrovė nuolat jaučia potencialių investuotojų susidomėjimą, tad klausimas lieka atviras. 

„Gyvename pinigų gausos laikais. Ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje matome daugybę investuotojų, pensijų fondų, kitų įstaigų, kurie ieško galimybės investuoti pinigus. Beveik kas mėnesį su mumis susisiekia įvairios kompanijos ar institucijos (...) Šiandienai viskas lieka atvira“, – komentavo p. Vogelis.

Pono Vogelio teigimu, pastarųjų metų „Danpower“ ginčai su Lietuvos valdžia sulaukė didelio dėmesio ir Vokietijoje, bet jis nekonkretizavo, kokiu mastu politikai buvo įtraukti į procesus Lietuvoje. 

„Žinoma, iki pat kanclerės Angelos Merkel, visi buvo informuoti. Viena vertus, santykiai tarp Lietuvos ir Vokietijos yra labai geri ir niekas nenori jiems pakenkti. Mes prašėme šiek tiek laiko, tikėdamiesi susitarti taikiai (...) Visą laiką jautėme ir turėjome Vokietijos ambasados  paramą“, – sakė p. Vogelis. 

Vokietijos politikų dėmesį „Danpower“ problemoms Lietuvoje jis iš dalies paaiškino faktu, kad bendrovės akcininkė yra viena didžiausių Vokietijoje savivaldybės kompanijų.

Vokietijos „Danpower“ 100% akcijų valdo Vokietijos Hanoverio savivaldybės įmonė „Stadtwerke Hannover“. Lietuvoje veikiančią bendrą įmonę „Danpower Baltic“ lygiomis dalimis valdo „Danpower“ kartu su „Kesko Senukai“ grupės prezidento Artūro Rakausko, tinklo įkūrėjo Augustino Rakausko bei „Žabolio ir partnerių“ valdoma įmone „Geco investicijos“.

Sutartis vertinama nevienareikšmiškai

Po kelerius metus trukusių Energetikos ministerijos ir Vokietijos energetikos bendrovės „Danpower“ ginčų antradienį pagaliau pasirašyta taikos sutartis kai kurių Lietuvos ekspertų ir politikų vertinama nevienareikšmiškai.

Buvęs premjeras Algirdas Butkevičius BNS sakė, jog Energetikos ministerijai išvis nereikėjo derėtis su „Danpower“. „Aš tai vertinu neigiamai, todėl kad mano kaip buvusio premjero pozicija buvo, jog šis sektorius kuo labiau ir stipriau valdytų pati valstybė kartu savivaldybėmis. (...) Aš manau, kad visiškai nereikėjo derėtis ir tartis“, – teigė p. Butkevičius.

Anot jo, Lietuvai būtų pavykę laimėti prieš „Danpower“ tarptautiniuose arbitražuose.  „Čia labai priklauso, kaip teisininkai atstovauja, bet aš manau, kad pavyktų“, – tvirtino p. Butkevičius

Pono Butkevičiaus vadovaujama Vyriausybė buvo priėmusi „Danpower“ investicijoms nepalankius sprendimus, taip sumažinant konkurenciją būsimoms „Lietuvos energijos“ kogeneracinėms jėgainėms Vilniuje ir Kaune. 

Buvęs energetikos ministras, Vilniaus tarybos narys Arvydas Sekmokas, dėl konflikto su „Lietuvos energija“, išperkant nebeveikiančią Vilniaus trečiąją termofikacijos elektrinę, pernai pasitraukęs iš Vilniaus šilumos tinklų stebėtojų tarybos pirmininko pareigų, BNS teigė, kad taikos sutartis naudinga ir Lietuvai, ir „Danpower“.

„Manau, kad tai abiem šalims naudingas sprendimas. Lietuva jau turi tarptautinių arbitražo bylų su „Veolia“. Taip pat turėjo bylų su „Gazprom“. Tai nesukuria palankesnės aplinkos investicijoms“, – kalbėjo p. Sekmokas. 

Anot jo, Energetikos ministerija su „Danpower“ galėjo sėkmingai derėtis dėl taikos sutarties, nes abejų šalių pozicijos per daug nesiskyrė. Be to, jo nuomone, tarptautiniai arbitražai būtų nesėkmingai baigėsi Lietuvai. „Aš manau, kad tie arbitražai vargu, ar būtų sėkmingi Lietuvai ir būtų tam tikras pralaimėjimas šilumos ūkio plėtroje“, – tikino p. Sekmokas. 

Užsienio investuotojams atstovaujančio Investuotojų forumo vadovė Rūta Skyrienė BNS sakė, kad taikos sutartis simbolizuoja teigiamą ginčų baigtį.

„Taikos sutarties pavadinimas vien jau yra teigiamas. Teoriškai tai, žinoma, taikos sutartis rodo, kad buvo rastas bendras sprendimas. Tai turėtų būti lyg ir teigiamas dalykas“, – tvirtino p. Skyrienė.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Eros pabaiga: estai sutiko sinchronizuotis su Europa Premium

Politikų derybos dėl prisijungimo prie Vakarų Europos, trukusios beveik dešimtmetį, baigsis visiems proceso...

Pramonė
05:45
Estai pasirašė sinchronizacijos susitarimą

Estijos perdavimo sistemos operatorė „Elering“ ketvirtadienį pasirašė susitarimą dėl šalies elektros...

Pramonė
2019.05.23
Kijeve dirbs Lietuvos energetikos atašė

Ukrainoje netrukus darbą turėtų pradėti Lietuvos energetikos atašė. Tam trečiadienį pritarė Vyriausybė.

Pramonė
2019.05.23
Karaliaučius bando savo elektros sistemą Premium 2

Karaliaučiuje trečiadienį prasidėjo elektros perdavimo sistemos izoliuoto darbo bandymas. Lietuvos elektros...

Pramonė
2019.05.22
„Statkorpo“ apyvartą į viršų iškėlė „EnePRO“ pasitraukimas Premium

Elektromontavimo ir statybos AB „Statkorpas“ praėjusių metų pardavimo pajamas augino daugiau nei 80%. Kita...

Statyba ir NT
2019.05.22
„Litgrid“ pasirašė sinchronizavimui svarbią prisijungimo sutartį

Lietuvos elektros perdavimo tinklo operatorė „Litgrid“ antradienį pasirašė Baltijos šalių sinchronizavimo su...

Pramonė
2019.05.21
„Orlen“ atstovas: „Orlen“ ir „Lotos“ susijungimas sustiprins Lenkijos ekonomiką

Antros pagal dydį Lenkijos naftos įmonės „Lotos“ perėmimas, kurį planuoja įgyvendinti didžiausias šalies...

Pramonė
2019.05.21
„Litgrid“ akcininkai pritarė sinchronizavimo sutarties pasirašymui 1

Lietuvos elektros perdavimo tinklo operatorės „Litgrid“ akcininkai pirmadienį pritarė Baltijos šalių...

Pramonė
2019.05.20
Baltijos šalys ir JAV sutarė dėl formato „3+1“ energetikoje 11

Baltijos šalys ir Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) stiprins bendradarbiavimą energetikoje. Planuojama, kad...

Pramonė
2019.05.20
„Vitol“ valdybos pirmininkas I. Tayloras – apie sandorius su diktatoriais Premium

Ianas Tayloras – vienas turtingiausių Didžiosios Britanijos verslininkų, Karališkosios operos valdybos...

Verslo klasė
2019.05.19
„Lietuvos energijos“ pajamos šiemet augo penktadaliu iki 429 mln. Eur 2

 energetikos grupės „Lietuvos energija“ konsoliduotosios pajamos per pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 429,3...

Pramonė
2019.05.17
Lietuvoje savaitgalį – dalinis elektros sistemos bandymas 1

Lietuvos elektros tinkle šeštadienį ir sekmadienį bus atliekamas dalinis sistemos bandymas. Perdavimo tinklo...

Pramonė
2019.05.17
Jungiantis su Europos tinklais Lietuva už 75 mln. Eur statys 3 kompensatorius 1

Baltijos šalims ruošiantis įgyvendinti elektros tinklų sinchronizavimo su žemynine Europa projektą, dažnio...

Pramonė
2019.05.17
Dujų kaina gyventojams nuo liepos nesikeis

Gamtinių dujų kaina gyventojams ir kitiems buitiniams vartotojams nuo liepos...

Pramonė
2019.05.17
Ekspertai siūlo SkGD terminalą naudoti elektros ir šilumos gamybai 4

Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą galima būtų panaudoti plačiau, pavyzdžiui, gaminti...

Pramonė
2019.05.16
Nešvari rusiška nafta ieško kelių į Lietuvą Premium 4

„Orlen Lietuva“ išsiuntė atgal du nešvarią rusišką naftą gabenusius tanklaivius. Chloro junginiais užteršta...

Pramonė
2019.05.16
Druskininkų SGD stotelę įrengs „MT Group“

Nuolatinę suskystintų gamtinių dujų (SGD) stotelę Druskininkuose už beveik 3 mln. Eur įrengs konkursą...

Pramonė
2019.05.15
„Klaipėdos nafta“ tikisi nuo liepos sumažinti SGD terminalo išlaikymo kaštus

Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo operatorė „Klaipėdos nafta“ tikisi artimiausiu metu...

Pramonė
2019.05.15
Vyriausybė pritarė sinchronizavimo sąlygoms

Vyriausybė trečiadienį pritarė elektros tinklų sinchronizavimo su žemynine Europa dokumentui – prisijungimo...

Pramonė
2019.05.15
ES Teisingumo Teismas: Lietuvos VIAP schema turėjo valstybės pagalbos požymių

Lietuvoje 2014 m. galiojusi viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) schema turėjo valstybės...

Pramonė
2019.05.15

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau