Metai elektros biržoje prasidėjo kainų augimu

Per pirmuosius tris šių metų mėnesius visose Baltijos šalyse stebėtos panašios elektros energijos kainų tendencijos. Palyginti su tuo pačiu 2017 metų laikotarpiu, kainos visose trijose šalyse išaugo daugiau nei 20%. Lietuvoje vidutinė kaina išaugo 22% ir pasiekė 42,40 Eur/MWh. Latvijoje – 25% iki 42,38 Eur/MWh, o Estijoje – 27% iki 41,93 Eur/MWh, skaičiuoja „Elektrum Lietuva“.

Tiesa, Baltijos šalių elektros kainų dinamika neišsiskyrė iš konteksto – elektros kaina pirmąjį metų ketvirtį aukštesnė buvo visame regione. „Bloomberg“ duomenimis, nuo 27,16 Eur/MWh vidutinė „NordPool“ elektros biržos kaina pirmąjį 2017 m. ketvirtį šiemet pašoko 44,5% iki 39,2 Eur/MWh.

[infogram id="9c43d517-9813-4ffb-882c-ba548436f0fb" prefix="MOB" format="interactive" title="Energetika: elektros kainos Q1 2018"]

„Kovą elektros energijos kaina augo ir Skandinavijos šalyse. Čia vidutinei kainai padidėjus 12% iki 43,64 Eur/MWh, kainų skirtumas tarp Baltijos ir Skandinavijos šalių susitraukė iki 4,32-4,45 Eur/MWh“, – išplatintame pranešime cituojamas Martynas Giga, „Elektrum Lietuva“ direktorius.

VŽ kalbinti elektros prekybos bendrovių vadovai vieningai pastebi, kad kainų augimą „Nord Pool“ biržoje lėmė sausį ir vasarį Europą stingdęs šaltis bei mažesnis nei įprastas kritulių kiekis, nepapildęs hidroelektrinių rezervuarų Skandinavijoje.

Hidroelektrinių rezervuarai Skandinavijoje mėnesio pradžioje, „Wattsight“ duomenimis, tebuvo užpildyti 25,2%, o kalnuose ir rezervuaruose sniego, ledo ir vandens pavidalu buvo susikaupę 8,3 TWh mažiau energijos, nei įprasta – neigiama tendencija vyravo visą kovą. Sausį ir vasarį elektros energijos kainas augino šaltų orų sukeltas elektros energijos poreikis.

Žydrūnas Stankevičius, UAB „Enerty“ vadovas, pastebi, kad pirmąjį ketvirtį į regiono elektros rinką pateko ir gerokai mažiau vėjo jėgainių Danijoje pagamintos elektros – „vėjo tiesiog nebuvo“, pažymi vadovas.

Hidroelektrinės Skandinavijoje – vienas iš pigios regiono elektros ramsčių, tačiau ateinantis ketvirtis jam nežada didesnių pokyčių.

„Kritulių deficitas susidarė dar rudenį, kuomet Skandinavijoje trūko lietaus ir greitai atėjo šalčiai. Pavasarinio potvynio taip pat nematyti, – teigia p. Stankevičius. – Atsižvelgiant į tai, taip pat – į ateities sandorių kainas ir kitus dalykus, matome, kad į praėjusių metų kainų lygį negrįšime. Todėl ir visų metų kainos vidurkis, ko gero, bus didesnis“.