Studija: „Independence“ pirkti verta ir už 160 mln. Eur

Publikuota: 2018-04-11
Atnaujinta 2018-04-11 12:39

Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalas „Independence“, jei Vyriausybė nuspręstų jį įsigyti, galėtų kainuoti iki 160 mln. Eur, tačiau toks pirkinys atneštų 20-60 mln. Eur naudos (į kaštus įskaičiavus pirkimo kainą) kasmet dėl mažesnių gamtinių dujų kainų rinkoje.

Tokią išvadą daro konsultacijų bendrovė „Poyry“, SkGD terminalo operatorės AB „Klaipėdos nafta“ (KN) užsakymu atlikusi nepriklausomą ekonominės kaštų ir naudos studiją, kurios išvados buvo pristatytos trečiadienį. Atliktoje studijoje siekiama atsakyti į du klausimus: ar SkGD terminalo eksploatacija po 2024 m. yra geriausias sprendimas Lietuvai ir, jei taip, koks ekonominis sprendimas yra geriausias, siekiant išlaikyti prieigą prie pasaulinės SkGD rinkos.

„SkGD terminalas sukuria konkurencinį spaudimą kitiems tiekimo šaltiniams, konkrečiai, rusiškoms dujoms“, – pristatydamas studiją (ją galite rasti ČIA (anglų k.)) sako Johnas Williamsas, „Poyry Management Consulting Ltd.“ konsultantas.

Tęsinys po grafiku

[infogram id="07e9b70b-6b1a-4c71-9ab1-475677be4e29" prefix="eux" format="interactive" title="Energetika: terminalo nauda Poyry"]

Lietuva KN rankomis „Independence“ nuomoja iš plūduriuojančių SkGD terminalų (FSRU) nuoma užsiimančios Norvegijos bendrovės „Hoegh LNG“. 2014 m. sudarytoje sutartyje numatyta galimybė po dešimties metų (2024 m.) terminalą išpirkti arba pratęsti nuomos sutartį (studijos autoriai vertino galimybes sutartį pratęsti dar dešimčiai arba dvidešimčiai metų, t.y. iki 2034 m. arba 2044 m.).

Lietuva taip pat gali 2024 m. nutraukti sutartį ir grąžinti terminalą „Hoegh LNG“, o tuo pačiu ir atsisakyti SkGD tiekimo į Lietuvą (ir Baltijos šalis). Tokiu atveju vienintelė dujų tiekimo alternatyva Rusijos „Gazprom“ būtų Lietuvos ir Lenkijos gamtinių dujų jungtimi GIPL atitekančios dujos – ją planuojama užbaigti 2021-22 m.

Tačiau, kaip pastebi studijos autoriai, visi svarstyti scenarijai, kuriuose įtrauktas dujas galintis tiekti „Independence“, yra ekonomiškai palankesni, nei terminalo atsisakymas.

„Nauda išlaikant FSRU nusveria kaštus susiformavus bet kuriai svarstytai rinkos struktūrai“, – tikina p. Williamsas ir prideda, kad dėl šios priežasties Lietuvai išlaikyti FSRU po 2024 m. yra naudinga. SkGD terminalas ir ateityje leis valdyti rizikas, susijusias su dujų tiekimu vamzdynais.

Žygimantas Vaičiūnas, energetikos ministras, pasidžiaugė, kad tolesnės diskusijos dėl SkGD terminalo likimo, galės būti remiamos ne emocijomis, o konkrečiais paskaičiavimais ir priminė, kad viena iš šiuo metu svarstomos Nacionalinės energetikos strategijos nuostatų yra poreikis priimti sprendimą dėl SkGD terminalo poreikio.

„Turėdami ekspertų analizės išvadas pereisime į kitą etapą, kurio tikslas – pateikti akcininkams gerai ekonomiškai pasvertą ir atsakingą pasiūlymą dėl techninio sprendimo, kuris geriausiai atitiktų ir šalies, ir akcininkų, ir pačios KN interesus“, – pranešime spaudai cituojamas Mindaugas Jusius, AB „Klaipėdos nafta“ generalinis direktorius.

Dujų kainos – arčiau Europos

Dujų kainų skirtumas tarp dviejų scenarijų – jei Klaipėdoje yra veikiantis SkGD terminalas ir jei Lietuvoje galimybės tokiu būdu patiekti dujas nėra – yra pagrindinė sritis, kurioje studijos autoriai įžvelgia „Independence“ naudą. Terminalas leidžia užtikrinti konkurenciją dujų rinkoje ir taip mažina žaliavos kainas, taip leisdamas Lietuvai sutaupyti 20-60 mln. Eur kasmet po 2024 m. Be to, mažos apimties SkGD veikla (dujų perkrovimas į mažesnius laivus ir antžeminį transportą) KN atneštų dar nuo 2,7 iki 5,5 mln. Eur per metus.

Tiekimo saugumo prasme terminalo nauda sumažės po to, kai bus įgyvendintas GIPL projektas.

„Trikdžiai, kurie gali ištikti Lietuvos dujų rinką sutrikus dujų tiekimui dujų vamzdynu, turėtų didelę įtaką dujų kainai, tačiau jų tikimybė yra nedidelė, todėl bendra jų įtaka mūsų studijoje yra palyginti nedidelė“, – tikina p. Williamsas.

2012 m. sprendimas vystyti galimybę importuoti SkGD buvo priimtas siekiant pagerinti tiekimo saugumo padėtį (įgyti galimybę tiekti dujas nutrūkus rusiškų dujų tiekimui) ir išvaduoti dujų rinką iš vieno gamtinių dujų tiekėjo – „Gazprom“ – monopolio. Sprendimą paskatino didelės, palyginti su Vakarų Europa bei Baltijos kaimynėmis Latvija bei Estija, gamtinių dujų kainos.

Trys studijoje svarstyti scenarijai buvo tokie: pirma, skaičiuota SkGD terminalo nauda, jei trijų Baltijos šalių rinkos bus sujungtos, bet bendra Baltijos šalių rinka sukurta nebus. Antra, jei bus sukurta bendra trijų Baltijos šalių gamtinių dujų rinka. Trečiasis scenarijus – jei prie Baltijos šalių dujų rinkos bus prijungta ir Suomija.

Tęsinys po grafiku

[infogram id="00c94ab2-2c61-4eb3-a80a-489da00cead9" prefix="bql" format="interactive" title="Energetika: Gamtinių dujų kaina"]

Anot studijos autorių, „šiuo metu gamtinių dujų kainos Lietuvoje yra gerokai artimesnės bazinėms Europos kainoms nei 2012 m. ir tai lėmė eilė veiksnių. Tarp jų – konkurencinis spaudimas „Gazprom“ kainodarai, kurį sukėlė SkGD tiekimo alternatyva, ilgalaikių dujų sutarčių pabaiga ir „Gazprom“ atsakas į Europos Komisijos antimonopolinį tyrimą“.

Pirkimas ar nuoma

Studijos autoriai pažymi, kad didžiausią vertę iš terminalo Lietuva gautų jį įsigydama.

„Analizė rodo, kad didžiausia grynoji ekonominė nauda visose rinkos struktūrose gaunama įsigijus FSRU. Nedaug mažesnė grynoji ekonominė nauda gaunama nuomojantis saugyklą dar 20 metų“, – rašoma studijoje.

Visgi, įsigijimas su savimi neša ir tam tikras rizikas. Tokio sprendimo ekonominė nauda, palyginti su 20 metų nuomos sutarties pratęsimu, ypač išauga į vertinto laikotarpio pabaigą, tačiau netikėtas dujų vartojimo sumažėjimas gali paskaičiuotas naudas pakoreguoti į neigiamą pusę. Visgi, terminalo įsigijimas leistų lanksčiau reaguoti į nenumatytus veiksnius, pavyzdžiui, terminalą parduoti.

„Svarstėme ir kitas aplinkybes. Mažos apimties SkGD terminalas neleistų sukurti tokio konkurencinio spaudimo. Svarstėme ir mažesnio terminalo galimybes – pasirodė, kad tai reikalautų didelių investicijų ir neleistų įsigyti tokio dydžio krovinių, kokiais prekiaujama pasaulinėje rinkoje“, – tikina Marinas Winteris, „Poyry“ konsultantas.

Blogas sandoris

SkGD terminalo projekto įgyvendinimas reiškė ir papildomus mokesčius, kuriuos Lietuvos gamtinių dujų vartotojai moka kaip tiekimo saugumo dedamąją prie dujų kainos.

Studijoje pastebima, kad svarstytuose scenarijuose numatoma palankesnė, nei dabar pasirašyta, paskirtojo tiekėjo dujų tiekimo sutartis. Paskirtasis tiekimas – tai būdas užtikrinti pakankamą minimalų dujų srautą į SkGD terminalą, kad jis galėtų nedelsdamas tiekti gamtines dujas vamzdinių dujų tiekimo sutrikimo atveju. Paskirtojo tiekėjo vaidmenį šiuo metu atlieka „Lietuvos energijos“ įmonių grupei priklausanti dujų tiekimo bendrovė „Litgas“.

„Paskirtojo tiekėjo kaštai sudaro reikšmingą dabartinės kaštų bazės dalį. Manome, kad dabartiniai kaštai galėtų būti sumažinti pasibaigus „Litgas“ ir „Statoil“ sutarčiai. Remdamiesi savo žiniomis apie premijas SkGD rinkoje, laikome, kad sandoriai tokiam pačiam kiekiui dujų per metus (3,6 TWh) reikalautų 0,85 Eur/MWh (0,3 USD/mmbtu) premijos prie rinkos kainos. Tai reiškia reikšmingą kaštų sumažinimą, palyginti su dabartiniu susitarimu“, – rašo studijos autoriai.

„Jei bus galimybė rinkoje užsitikrinti šio dujų kiekio tiekimą, jis turėtų būti pigesnis, nei iki šiol“, – pastebi p. Winteris.

Tiesa, į studijoje paskelbtą vertinimą reaguodami „Litgas“ atstovai nesutinka nei su prielaidomis, nei su galimybe prognozuoti gamtinių dujų kainą tokiam laikotarpiui.

„Paskirtojo tiekimo dujų kaina grindžiama numatomu 2018 metų kainų skirtumu (tikslinės rinkos ir paskirtojo tiekėjo importo) bei maksimaliomis SkGD terminalo technologinėmis sąnaudomis. Pastarosios sudaro iki pusės iš studijoje nurodytos 25 mln. Eur sumos. Maksimalios technologinės sąnaudos planuojamos todėl, kad vienintelis paskirtasis tiekėjas yra įpareigotas tiekti dujas per terminalą, kad šis išliktų veiksmingas, kai kiti tiekėjai neturi tokių įpareigojimų“, – teigiama „Litgas“ VŽ atsiųstame komentare.

Anot bendrovės, nurodoma itin optimistinė dujų kaina yra nepagrįsta, be to, kaina prognozuojama itin tolimai – mažiausiai 6 metų perspektyvai. Tokiam tolimam laikotarpiui prognozuoti SkGD kainas yra spekuliacija, nes, kaip buvo pastebėta, kainos gali drastiškai pasikeisti ir per metus, o prognozuojamas SGD pertekliaus scenarijus – neišsipildyti.

„Todėl, remiantis tokiomis mažai pagrįstomis, viltingomis ateities kainų prognozėmis ir neteisingais esamos kainos įvertinimais, pateikiama iškreipta paskirtojo tiekimo situacija ir jos perspektyvos“, – tikina bendrovė.

Dujų poreikis – stabilus

Konsultantai teigia, kad stabilus dujų poreikis numatomas dėl to, kad didžiąją dalį galimų išstumti gamtinių dujų Lietuvos rinkoje jau išstūmė biokuras.

„Šilumos sektoriuje dujų vartojimo mažėjimas dar šiek tiek didės, bet jame dujų vartojimo mažinimo galimybės jau yra faktiškai išsemtos“, - teigia ministras.

Jis pastebi, kad atsinaujinančiai energetikai balansuoti ir sisteminėms paslaugoms po Baltijos šalių sinchronizacijos su Vakarų Europa, taip pat prireiks papildomų elektros gamybos pajėgumų, kurie, tikėtina, būtų kūrenami gamtinėmis dujomis.

„Svarstėme ir mažo trąšų poreikio scenarijų, vieno didelio poreikio netekimo nesvarstėme. Studijos apimtyje nebuvo kiekvieno individualaus dujų vartotojo perspektyvų vertinimo“, - tikina p. Williamsas.

Žinote, ką norite žinoti?
Užsisakykite personalizuotą naujienlaiškį.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

„Amber Grid“ išmokės 5,2 mln. Eur, o  „Litgrid“ – 2,6 mln. Eur dividendų  3

Dėl šių siūlymų „Amber Grid“ ir „Litgrid“ akcininkai nusprendė antradienį, pranešta per „Nasdaq“ Vilniaus...

Pramonė
2019.04.23
Baltarusija stabdo degalų eksportą, Lietuva kol kas rami  8

Baltarusijos naftos produktų eksporto monopolininkei sustabdžius šviesiųjų naftos produktų eksportą į...

Pramonė
2019.04.23
Svarstoma, ar diegti išmanius elektros, dujų, šilumos, vandens skaitiklius 18

Netrukus turėtų paaiškėti, ar visame šalies komunaliniame sektoriuje galėtų būti diegiama išmanioji apskaita,...

Pramonė
2019.04.23
Trys kaimynės negali (ne)būti konkurentės Premium 3

Lietuva su Latvija niekaip nenubrėžia jūros sienos, latviai flirtuoja su baltarusiais, kad šie savo prekių...

Verslo aplinka
2019.04.23
Rusija uždraudė naftos ir jos produktų eksportą į Ukrainą 15

Rusija uždraudė į Ukrainą eksportuoti rusišką naftą ir jos produktus, o angliES eksportas galimas tik gavus...

Pramonė
2019.04.19
„NT Valdos“ aukcione už 4,25 mln. Eur pardavė kompleksą sostinėje 3

„Lietuvos energijos“ grupei priklausanti įmonė „NT Valdos“ už 4,25 mln. eurų (su PVM) pardavė vieną...

Statyba ir NT
2019.04.19
Konkurencijos taryba: „Gazprom“ turto išieškojimas yra sudėtingas 4

Rusijos dujų koncernui „Gazprom“ jau beveik 5 metus nesumokant Lietuvai 42 mln. Eur baudos, šaliai kol kas...

Pramonė
2019.04.19
„Achema“ Europos teismui skundžia naują SGD terminalo išlaikymo tvarką  8

Vieno didžiausių šalyje koncernų „Achemos grupė“ valdoma Jonavos trąšų gamintoja „Achema“ ir prekybos dujomis...

Pramonė
2019.04.19
Norintiems įsirengti saulės elektrines gyventojams – 4,5 mln. Eur paramos 21

Balandžio 18 d. energetikos ministras pasirašė įsakymą, kuriuo skiriama parama nedidelių, iki 10 kilovatų...

Pramonė
2019.04.19
„Elektrum Lietuva“: pigiausia elektra Baltijos šalyse kovą – Lietuvoje

Šilti orai kovo mėnesį lėmė smukusias elektros kainas Baltijos šalyse – jos susitraukė apie 15%. Lietuvoje...

Pramonė
2019.04.17
„Lietuvos energija“ planuoja valstybei išmokėti 13 mln. Eur dividendų

„Lietuvos energija“ valstybei siūlo už 2018 m. sumokėti 13 mln. Eur dividendų, pranšta per „Nasdaq“...

Pramonė
2019.04.17
Ignalinos AE uždarymo fondas pernai negavo 22% planuotų pajamų 3

Ignalinos atominės elektrinės uždarymo fondo pajamos 2018 m. buvo beveik 2 mln. eurų, o išlaidos – apie...

Pramonė
2019.04.17
LVAT: LEG privalo sumokėti Kainų komisijos skirtą baudą 

Valstybės valdomos energetikos grupės „Lietuvos energija“ bendrovei „Lietuvos energijos gamyba“ (LEG) teisme...

Pramonė
2019.04.16
STT: apyvartinių taršos leidimų prekyboje stinga skaidrumo 

Apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje veikiančių įstaigų veikloje stinga skaidrumo, nustatė...

Pramonė
2019.04.16
Vilnius ir Minskas tariasi, kaip keisis informacija apie galimas atomines avarijas 1

Susitarimą dėl bendradarbiavimo ir keitimosi informacija apie galimas atomines avarijas su Baltarusija...

Pramonė
2019.04.16
Astravo AE pirmojo reaktoriaus įjungimas atidėtas iki rudens 3

Baltarusija Astravo atominės elektrinės (AE) pirmojo reaktoriaus įjungimą atidėjo iki šių metų rudens, tokio...

Pramonė
2019.04.15
Dujinės jėgainės elektra už tą pačią kainą, tik be CO2 Premium 4

Amerikiečių elektrinė, kurios galimybes statyti Lietuvoje investuotojai turėtų ištirti per pusmetį, galėtų...

Pramonė
2019.04.15
„Enefit Green“: vėjuoti orai palaiko vėjo elektros gamybą

Atsinaujinančios energijos įmonė „Enefit Green“, priklausanti „Eesti Energia“ grupei, skelbia kovą vėjo...

Pramonė
2019.04.12
LEG išmokės 6,5 mln. Eur dividendų

Elektros gamybos bendrovė „Lietuvos energijos gamyba“ (LEG), praėjusiais metais uždirbusi 29,644 mln. Eur...

Pramonė
2019.04.12
Ž. Vaičiūnas: Lietuva jau pasiekė 2020 m. žaliosios energetikos tikslus  2

Lietuva jau yra pasiekusi 2020 m. tikslą – iš atsinaujinančių išteklių gaminama apie 30% šalyje suvartojamos...

Pramonė
2019.04.12

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau