Studija: „Independence“ pirkti verta ir už 160 mln. Eur

Publikuota: 2018-04-11
Atnaujinta 2018-04-11 12:39

Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalas „Independence“, jei Vyriausybė nuspręstų jį įsigyti, galėtų kainuoti iki 160 mln. Eur, tačiau toks pirkinys atneštų 20-60 mln. Eur naudos (į kaštus įskaičiavus pirkimo kainą) kasmet dėl mažesnių gamtinių dujų kainų rinkoje.

Tokią išvadą daro konsultacijų bendrovė „Poyry“, SkGD terminalo operatorės AB „Klaipėdos nafta“ (KN) užsakymu atlikusi nepriklausomą ekonominės kaštų ir naudos studiją, kurios išvados buvo pristatytos trečiadienį. Atliktoje studijoje siekiama atsakyti į du klausimus: ar SkGD terminalo eksploatacija po 2024 m. yra geriausias sprendimas Lietuvai ir, jei taip, koks ekonominis sprendimas yra geriausias, siekiant išlaikyti prieigą prie pasaulinės SkGD rinkos.

„SkGD terminalas sukuria konkurencinį spaudimą kitiems tiekimo šaltiniams, konkrečiai, rusiškoms dujoms“, – pristatydamas studiją (ją galite rasti ČIA (anglų k.)) sako Johnas Williamsas, „Poyry Management Consulting Ltd.“ konsultantas.

Tęsinys po grafiku

[infogram id="07e9b70b-6b1a-4c71-9ab1-475677be4e29" prefix="eux" format="interactive" title="Energetika: terminalo nauda Poyry"]

Lietuva KN rankomis „Independence“ nuomoja iš plūduriuojančių SkGD terminalų (FSRU) nuoma užsiimančios Norvegijos bendrovės „Hoegh LNG“. 2014 m. sudarytoje sutartyje numatyta galimybė po dešimties metų (2024 m.) terminalą išpirkti arba pratęsti nuomos sutartį (studijos autoriai vertino galimybes sutartį pratęsti dar dešimčiai arba dvidešimčiai metų, t.y. iki 2034 m. arba 2044 m.).

Lietuva taip pat gali 2024 m. nutraukti sutartį ir grąžinti terminalą „Hoegh LNG“, o tuo pačiu ir atsisakyti SkGD tiekimo į Lietuvą (ir Baltijos šalis). Tokiu atveju vienintelė dujų tiekimo alternatyva Rusijos „Gazprom“ būtų Lietuvos ir Lenkijos gamtinių dujų jungtimi GIPL atitekančios dujos – ją planuojama užbaigti 2021-22 m.

Tačiau, kaip pastebi studijos autoriai, visi svarstyti scenarijai, kuriuose įtrauktas dujas galintis tiekti „Independence“, yra ekonomiškai palankesni, nei terminalo atsisakymas.

„Nauda išlaikant FSRU nusveria kaštus susiformavus bet kuriai svarstytai rinkos struktūrai“, – tikina p. Williamsas ir prideda, kad dėl šios priežasties Lietuvai išlaikyti FSRU po 2024 m. yra naudinga. SkGD terminalas ir ateityje leis valdyti rizikas, susijusias su dujų tiekimu vamzdynais.

Žygimantas Vaičiūnas, energetikos ministras, pasidžiaugė, kad tolesnės diskusijos dėl SkGD terminalo likimo, galės būti remiamos ne emocijomis, o konkrečiais paskaičiavimais ir priminė, kad viena iš šiuo metu svarstomos Nacionalinės energetikos strategijos nuostatų yra poreikis priimti sprendimą dėl SkGD terminalo poreikio.

„Turėdami ekspertų analizės išvadas pereisime į kitą etapą, kurio tikslas – pateikti akcininkams gerai ekonomiškai pasvertą ir atsakingą pasiūlymą dėl techninio sprendimo, kuris geriausiai atitiktų ir šalies, ir akcininkų, ir pačios KN interesus“, – pranešime spaudai cituojamas Mindaugas Jusius, AB „Klaipėdos nafta“ generalinis direktorius.

Dujų kainos – arčiau Europos

Dujų kainų skirtumas tarp dviejų scenarijų – jei Klaipėdoje yra veikiantis SkGD terminalas ir jei Lietuvoje galimybės tokiu būdu patiekti dujas nėra – yra pagrindinė sritis, kurioje studijos autoriai įžvelgia „Independence“ naudą. Terminalas leidžia užtikrinti konkurenciją dujų rinkoje ir taip mažina žaliavos kainas, taip leisdamas Lietuvai sutaupyti 20-60 mln. Eur kasmet po 2024 m. Be to, mažos apimties SkGD veikla (dujų perkrovimas į mažesnius laivus ir antžeminį transportą) KN atneštų dar nuo 2,7 iki 5,5 mln. Eur per metus.

Tiekimo saugumo prasme terminalo nauda sumažės po to, kai bus įgyvendintas GIPL projektas.

„Trikdžiai, kurie gali ištikti Lietuvos dujų rinką sutrikus dujų tiekimui dujų vamzdynu, turėtų didelę įtaką dujų kainai, tačiau jų tikimybė yra nedidelė, todėl bendra jų įtaka mūsų studijoje yra palyginti nedidelė“, – tikina p. Williamsas.

2012 m. sprendimas vystyti galimybę importuoti SkGD buvo priimtas siekiant pagerinti tiekimo saugumo padėtį (įgyti galimybę tiekti dujas nutrūkus rusiškų dujų tiekimui) ir išvaduoti dujų rinką iš vieno gamtinių dujų tiekėjo – „Gazprom“ – monopolio. Sprendimą paskatino didelės, palyginti su Vakarų Europa bei Baltijos kaimynėmis Latvija bei Estija, gamtinių dujų kainos.

Trys studijoje svarstyti scenarijai buvo tokie: pirma, skaičiuota SkGD terminalo nauda, jei trijų Baltijos šalių rinkos bus sujungtos, bet bendra Baltijos šalių rinka sukurta nebus. Antra, jei bus sukurta bendra trijų Baltijos šalių gamtinių dujų rinka. Trečiasis scenarijus – jei prie Baltijos šalių dujų rinkos bus prijungta ir Suomija.

Tęsinys po grafiku

[infogram id="00c94ab2-2c61-4eb3-a80a-489da00cead9" prefix="bql" format="interactive" title="Energetika: Gamtinių dujų kaina"]

Anot studijos autorių, „šiuo metu gamtinių dujų kainos Lietuvoje yra gerokai artimesnės bazinėms Europos kainoms nei 2012 m. ir tai lėmė eilė veiksnių. Tarp jų – konkurencinis spaudimas „Gazprom“ kainodarai, kurį sukėlė SkGD tiekimo alternatyva, ilgalaikių dujų sutarčių pabaiga ir „Gazprom“ atsakas į Europos Komisijos antimonopolinį tyrimą“.

Pirkimas ar nuoma

Studijos autoriai pažymi, kad didžiausią vertę iš terminalo Lietuva gautų jį įsigydama.

„Analizė rodo, kad didžiausia grynoji ekonominė nauda visose rinkos struktūrose gaunama įsigijus FSRU. Nedaug mažesnė grynoji ekonominė nauda gaunama nuomojantis saugyklą dar 20 metų“, – rašoma studijoje.

Visgi, įsigijimas su savimi neša ir tam tikras rizikas. Tokio sprendimo ekonominė nauda, palyginti su 20 metų nuomos sutarties pratęsimu, ypač išauga į vertinto laikotarpio pabaigą, tačiau netikėtas dujų vartojimo sumažėjimas gali paskaičiuotas naudas pakoreguoti į neigiamą pusę. Visgi, terminalo įsigijimas leistų lanksčiau reaguoti į nenumatytus veiksnius, pavyzdžiui, terminalą parduoti.

„Svarstėme ir kitas aplinkybes. Mažos apimties SkGD terminalas neleistų sukurti tokio konkurencinio spaudimo. Svarstėme ir mažesnio terminalo galimybes – pasirodė, kad tai reikalautų didelių investicijų ir neleistų įsigyti tokio dydžio krovinių, kokiais prekiaujama pasaulinėje rinkoje“, – tikina Marinas Winteris, „Poyry“ konsultantas.

Blogas sandoris

SkGD terminalo projekto įgyvendinimas reiškė ir papildomus mokesčius, kuriuos Lietuvos gamtinių dujų vartotojai moka kaip tiekimo saugumo dedamąją prie dujų kainos.

Studijoje pastebima, kad svarstytuose scenarijuose numatoma palankesnė, nei dabar pasirašyta, paskirtojo tiekėjo dujų tiekimo sutartis. Paskirtasis tiekimas – tai būdas užtikrinti pakankamą minimalų dujų srautą į SkGD terminalą, kad jis galėtų nedelsdamas tiekti gamtines dujas vamzdinių dujų tiekimo sutrikimo atveju. Paskirtojo tiekėjo vaidmenį šiuo metu atlieka „Lietuvos energijos“ įmonių grupei priklausanti dujų tiekimo bendrovė „Litgas“.

„Paskirtojo tiekėjo kaštai sudaro reikšmingą dabartinės kaštų bazės dalį. Manome, kad dabartiniai kaštai galėtų būti sumažinti pasibaigus „Litgas“ ir „Statoil“ sutarčiai. Remdamiesi savo žiniomis apie premijas SkGD rinkoje, laikome, kad sandoriai tokiam pačiam kiekiui dujų per metus (3,6 TWh) reikalautų 0,85 Eur/MWh (0,3 USD/mmbtu) premijos prie rinkos kainos. Tai reiškia reikšmingą kaštų sumažinimą, palyginti su dabartiniu susitarimu“, – rašo studijos autoriai.

„Jei bus galimybė rinkoje užsitikrinti šio dujų kiekio tiekimą, jis turėtų būti pigesnis, nei iki šiol“, – pastebi p. Winteris.

Tiesa, į studijoje paskelbtą vertinimą reaguodami „Litgas“ atstovai nesutinka nei su prielaidomis, nei su galimybe prognozuoti gamtinių dujų kainą tokiam laikotarpiui.

„Paskirtojo tiekimo dujų kaina grindžiama numatomu 2018 metų kainų skirtumu (tikslinės rinkos ir paskirtojo tiekėjo importo) bei maksimaliomis SkGD terminalo technologinėmis sąnaudomis. Pastarosios sudaro iki pusės iš studijoje nurodytos 25 mln. Eur sumos. Maksimalios technologinės sąnaudos planuojamos todėl, kad vienintelis paskirtasis tiekėjas yra įpareigotas tiekti dujas per terminalą, kad šis išliktų veiksmingas, kai kiti tiekėjai neturi tokių įpareigojimų“, – teigiama „Litgas“ VŽ atsiųstame komentare.

Anot bendrovės, nurodoma itin optimistinė dujų kaina yra nepagrįsta, be to, kaina prognozuojama itin tolimai – mažiausiai 6 metų perspektyvai. Tokiam tolimam laikotarpiui prognozuoti SkGD kainas yra spekuliacija, nes, kaip buvo pastebėta, kainos gali drastiškai pasikeisti ir per metus, o prognozuojamas SGD pertekliaus scenarijus – neišsipildyti.

„Todėl, remiantis tokiomis mažai pagrįstomis, viltingomis ateities kainų prognozėmis ir neteisingais esamos kainos įvertinimais, pateikiama iškreipta paskirtojo tiekimo situacija ir jos perspektyvos“, – tikina bendrovė.

Dujų poreikis – stabilus

Konsultantai teigia, kad stabilus dujų poreikis numatomas dėl to, kad didžiąją dalį galimų išstumti gamtinių dujų Lietuvos rinkoje jau išstūmė biokuras.

„Šilumos sektoriuje dujų vartojimo mažėjimas dar šiek tiek didės, bet jame dujų vartojimo mažinimo galimybės jau yra faktiškai išsemtos“, - teigia ministras.

Jis pastebi, kad atsinaujinančiai energetikai balansuoti ir sisteminėms paslaugoms po Baltijos šalių sinchronizacijos su Vakarų Europa, taip pat prireiks papildomų elektros gamybos pajėgumų, kurie, tikėtina, būtų kūrenami gamtinėmis dujomis.

„Svarstėme ir mažo trąšų poreikio scenarijų, vieno didelio poreikio netekimo nesvarstėme. Studijos apimtyje nebuvo kiekvieno individualaus dujų vartotojo perspektyvų vertinimo“, - tikina p. Williamsas.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„Litgrid“ įkurs sistemos valdymo ir duomenų saugos centrą

Elektros perdavimos sistemos operatorė AB „Litgrid“ iki 2019 m. pabaigos įkurs naują sistemos valdymo ir...

Energetika
2018.04.20
„Fortum“ Suomijoje įrengs didžiausią saulės energijos sistemą Šiaurės šalyse

Suomijos energetikos bendrovė „Fortum” laimėjo prekybos ir paslaugų įmonių grupės „S Group“ rengtą konkursą...

Energetika
2018.04.19
Remdama atsinaujinančią energetiką, Lietuva eina link Europos 4

Lietuvai siekiant didinti atsinaujinančių energetikos išteklių dalį elektros gamyboje, Lietuvoje inicijuojama...

Energetika
2018.04.19
ES skyrė lėšų Baltijos šalių sinchronizacijos su Vakarais studijai

Trečiadienį, neformalaus Energetikos tarybos susitikimo metu Sofijoje pasirašyta sinchronizacijos projektui...

Energetika
2018.04.19
Paskutinis Visagino AE atodūsis: likviduojama „VAE SPB“ 2

UAB „Lietuvos energija“ priėmė sprendimą likviduoti grupei priklausančią ir komercinės veiklos nebevykdančią...

Energetika
2018.04.18
Metai elektros biržoje prasidėjo kainų augimu 2

Pirmąjį metų ketvirtį Lietuvoje užfiksuotas 22% siekęs elektros energijos kainos šuolis buvo mažesnis nei...

Energetika
2018.04.18
Elektrikų pavasaris: milžiniški projektai ir „EnePRO“ pasitraukimas Premium

Į Lietuvą atplūsta nauja elektrifikacijos banga – bus modernizuojama didelė dalis elektros tinklų, statomi...

Energetika
2018.04.18
„Eesti Energia“ pradeda prekiauti elektra Švedijos rinkoje

Estijos valstybės valdoma energtikos bendrovė „Eesti Energia“ įžengė į Švedijos rinką – joje per savo antrinę...

Energetika
2018.04.18
„Lietuvos dujų tiekimo“ pajamas augino atverta Latvijos rinka

Gamtinių dujų tiekimo ir prekybos bendrovė „Lietuvos dujų tiekimas“ pajamas augino 23% bei po nuostolingų...

Energetika
2018.04.16
„Horeca sprendimai“: iš maisto atliekų – granulės biodujų jėgainėms

Maisto produktų atliekas iš viešojo maitinimo įstaigų, kavinių, restoranų, darželių, mokyklų, ligoninių ir...

Pramonė
2018.04.16
„Nord Stream 2“ gavo suomių palaiminimą 4

Suomija ketvirtadienį suteikė paskutinius leidimus „Gazprom“ valdomai bendrovei „Nord Stream 2“ tiesti...

Energetika
2018.04.13
„EnePRO“ pabaiga: „Lietuvos energija“ atsisako rangos 10

Energetikos įmonių grupės „Lietuvos energija“ valdyba priėmė sprendimą per artimiausius mėnesius nuosekliai...

Energetika
2018.04.13
Už pasinaudojimą tinklais leis sumokėti elektra 5

Nuo gegužės 1 d. elektrą savo poreikiams gaminantys vartotojai atsiskaityti už pasinaudojimą elektros...

Energetika
2018.04.12
Lietuvos savivaldybės baigia šildymo sezoną

Atšilus orams, Lietuvos savivaldybės skelbia šildymo sezono pabaigą. Tokius įsakymus vakar ir...

2018.04.12
Diskusijos dėl terminalo ateities tik pradedamos Premium 2

Nepriklausomų ekspertų parengtos ir trečiadienį pristatytos SkGD terminalo kaštų ir naudos analizės po 2024...

Energetika
2018.04.12
Studija: „Independence“ pirkti verta ir už 160 mln. Eur 20

Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalas „Independence“, jei Vyriausybė nuspręstų jį įsigyti, galėtų...

Energetika
2018.04.11
Startuoja sinchronizacijai būtinas infrastruktūros projektas 2

„Litgrid“ pasirašė 23,9 mln. Eur vertės sutartį dėl dviejų transformatorių pastočių Šiaurės Rytų Lietuvoje...

Energetika
2018.04.10
Estijos ministrė: sinchronizacijos kontūrai dar neaiškūs Premium

Kadri Simson, Estijos ekonomikos ir infrastruktūros ministrė, tikina, kad Baltijos šalims ir Lenkijai...

Energetika
2018.04.10
„Kauno energija“ nori perskaičiuoti bazinę šilumos kainą

AB „Kauno energija“ tikisi, kad bazinė šilumos kaina Kaune ateinančiam šildymo sezonui sumažės daugiau nei...

Energetika
2018.04.09
EP nesiveržia finansuoti IAE uždarymo 4

Lietuvoje viešinti Europos Parlamento (EP) biudžeto priežiūros komiteto pirmininkė tikina, kad EP šiuo metu...

Energetika
2018.04.06

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau