„Litgas“: 2017 m. pasaulio rinkose SkGD buvo 20% brangesnės

Prognozės, jog didesnė SkGD pasiūla gali padėti išlaikyti gamtinių dujų kainas, neišsipildė, tikina SkGD prekybos ir tiekimo bendrovės „Litgas“ analitikai. Ir SkGD momentinių krovinių rinkoje, ir biržose vidutinis kainų lygis pernai buvo didesnis nei 2016 m.

„Litgas“ duomenimis, 2017 m. pasaulyje dujų skystinimo pajėgumai augo beveik 10%, tačiau laukiamo SkGD pertekliaus rinkoje tai neatnešė – SkGD importas pernai didėjo 11%, o paskutinį ketvirtį buvo netgi juntamas didelis momentinių SkGD krovinių trūkumas.

Visa tai lėmė, jog momentinių SkGD krovinių kainos pernai buvo vidutiniškai 20% didesnės nei 2016 m. Ypač smarkiai SkGD brango metų pabaigoje Azijoje ir Europoje.

Pietinėse Europos šalyse ir Pietų Amerikoje importuojamų SkGD krovinių metinis kainų vidutinis lygis pernai buvo aukštesnis nei 2016 m. ir buvo apie 19-20 Eur/MWh.

2017 m. dujų kaina Nyderlandų TTF biržoje praėjusiais metais kito 15-20 Eur/MWh ribose, o 2016 m. intervalas buvo 12-18 Eur/MWh. Pastebima, kad vidutinis kainų lygis biržose pernai paaugo labiau (22%) nei dujotiekiais tiekiamų dujų (14%), kadangi ilgalaikėse dujų tiekimo sutartyse kainos indeksacijai naudojamas dažniausiai 6 mėnesių naftos kainos vidurkis, padedantis išvengti didesnių svyravimų, būdingų biržoms.

SkGD importas sparčiausiai didėjo Azijoje ir Europoje

Preliminariais duomenimis, 2017 m. SkGD importas sudarė apie 293,1 mln. tonų SkGD, 11% arba 29,4 mln. t SkGD daugiau nei 2016 m. 2018 m. tikimasi beveik 8% SkGD importo augimo – iki 316 mln. t.

„Pagrindinis augimo šaltinis – Azija, o tiksliau – Kinija. SkGD importas augo praktiškai visose Azijos šalyse, importuojančiose SkGD, išskyrus Japoniją. Tai vyko tiek dėl struktūrinių priežasčių, tiek dėl branduolinės energijos laikinų apribojimų“, – teigia Viktorija Ditmonaitė, „Litgas“ analitikė.

Preliminariais duomenimis, 2017 m. bendras Europos ir Turkijos SkGD importas padidėjo apie 6,3 mln. tonų (15,9%) ir siekė 45,9 mln. t SkGD.

„Augimą nulėmė gamtinių dujų poreikio šuoliai, kurie buvo susiję su oro sąlygomis, ribotais branduolinės bei hidroenergijos gamybos pajėgumais pietinėse Europos šalyse. Taip pat SkGD importo augimui įtakos turėjo mažėjanti vietinė dujų gavyba bei didesnis, palyginus su anglimi, gamtinių dujų konkurencingumas Europos elektros gamybos sektoriuje“, – paaiškino p. Ditmonaitė.

Preliminariais ICIS agentūros duomenimis, bendras Ispanijos, Portugalijos, Prancūzijos, Italijos ir Graikijos SkGD importas per 2017 m. siekė 37 mlrd. kub. m gamtinių dujų – 31% daugiau nei 2016 m. Tuo metu Didžiosios Britanijos, Olandijos ir Belgijos SkGD importas krito daugiau nei trečdaliu. Išdujinimas šių šalių SkGD terminaluose sudarė 7,9 mlrd. kub. m gamtinių dujų ir buvo mažiausias nuo 2011 m.

Viena pagrindinių to priežasčių buvo susijusi su reikšmingai kritusiu Kataro eksportu į Didžiosios Britanijos SkGD terminalus. Didžiausias SkGD eksportuotojas savo laisvus krovinius kreipė į kur kas pelningesnes rinkas Azijoje bei Pietų Europoje.

Be to, dėl palyginti neaukštų naftos kainų, SkGD Europoje buvo 2017 m. mažiau konkurencingos palyginus su dujotiekiais tiekiamomis gamtinėmis dujomis.

Australija ir JAV augina raumenis

Metiniai nominalūs viso pasaulio SkGD gamybos pajėgumai 2017 m. didėjo 33,05 mln. tonų – iki, „Litgas“ vertinimais, 373 mln. tonų. Tai yra 9,7%. daugiau nei 2016 m., kai bendri metiniai skystinimo pajėgumai sudarė 340 mln. tonų. Praėjusiais metais daugiausiai papildomų SkGD (22 mln. tonų) rinkai patiekė Australijos ir JAV SkGD gamintojai, iš kurių 40% importavo Kinija.

2018 m. dujų skystinimo pajėgumai turėtų augti 25,8 mln. t, daugiausia – Australijoje. 2019 m. pagal naujų linijų bendrą pajėgumą turėtų pirmauti JAV, kuriose numatoma paleisti naujas linijas, kurių bendri nominalūs metiniai pajėgumai sudarytų 33,7 mln. tonų.

„Iš viso per šiuos ir artimiausius dvejus metus nominalūs metiniai SkGD pajėgumai, jeigu nevėluos projektų įgyvendinimas, turėtų išaugti apie 80 mln. tonų. Tai neabejotinai turės teigiamą poveikį SkGD prekybos augimui tarp šalių bei jų didesniam konkurencingumui, lyginant su alternatyviomis kuro rūšimis“, – tikina p. Ditmonaitė.

Rašyti komentarą