Individualių namų šildymui modernizuoti – 15 mln. Eur parama

Šildymo katilų keitimui iš viso bus skirta 15 mln. Eur Europos Sąjungos (ES) 2014-2020 m. investicijų pagal priemonę „Katilų keitimas namų ūkiuose“, o pasinaudojus šiomis investicijomis iki 2023 m. pabaigos atnaujinti orą teršiančius neefektyvius katilus galės apie 4.200 namų ūkų, praneša Aplinkos ministerija. Vertinant paraiškas bus atsižvelgiama, kokioje šalies teritorijoje įregistruotas katilą ketinantis keisti namų ūkis.

Jeigu jis patenka į didžiųjų miestų (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio) padidintos oro taršos kietosiomis dalelėmis zoną, įgyvendinant projektą turės būti diegiami tik teršalų į aplinkos orą neišmetantys šilumos gamybos įrenginiai.

„Viena iš draugiškiausių aplinkai šilumos sistemų – tai šilumos siurbliai, pritaikyti šiluminę energiją išgauti iš gamtos - grunto, vandens ir oro – ir pritaikyti ją būstų šildymui,“ – paaiškina Aplinkos apsaugos agentūra.

Aplinkos oro užterštumo kietosiomis dalelėmis žemėlapiais ir jų naudojimo aprašas jau skelbiami agentūros internetiniame puslapyje.

Tie namų ūkiai, kurie yra nepadidintos taršos zonose didžiuose miestuose ir bet kurioje kitoje Lietuvos teritorijoje, šildymui galės rinktis bet kokius naujus šilumos gamybos įrenginius – naujus biokuro katilus, šilumos siurblius ar kt.

Viliamasi, kad modernesnės ir tausesnės technologijos leis veiksmingiau ir darniau naudoti energiją, pagerinti oro kokybę. Buvo planuojamas 30% šios priemonės intensyvumas.

Martyno Vėgėlės, šildymo sistemų prekybos ir įrengimo UAB „Vilpra“ generalinio direktoriaus, nuomone, šilumos siurbliai, kuriuos įsigiję namų ūkiai gautų aukštesnį vertinimo balą, veikiausiai būtų šiuo metu populiariausi aeroterminiai rba „oras-vanduo“. Jie laikomi viena geriausių alternatyvų kietojo kuro katilams, vertinant eksploatavimo išlaidas. Tiesa, tokių siurblių kaina, neįskaičiuojant montavimo darbų, siekia 2.500–3.000 Eur, todėl mažesnes pajamas gaunantys gyventojai gali nesiryžti tokioms investicijoms net ir kompensuojant dalį išlaidų.

Buitinius biokuro šildymo katilus nemažas būrys Lietuvos įmonių – „Kalvis“, „Umega“, „Biokaitra“, „Antara“ ir kt, kurios, paramai įsibėgėjus, gali tikėtis užsakymų.

Virginijus Ramanauskas, Lietuvos biomasės energetikos asociacijos „Litbioma“ prezidentas, pabrėžia, kad privačių namų šildymo sistemų modernizavimas yra senas asociacijos siūlymas.

„Kuo katilas neefektyvesnis, tuo mažesnis jo naudingo veikimo koeficientas, tuo daugiau jam reikia kuro. Jis sudeginamas ne visas, švaistomi biokuro resursai. Be to, daug pelenų išrūksta pro kaminus, o tai teršia aplinką“, – aiškina p. Ramanauskas.

Jo teigimu, namai, kuriuose šildomasi neefektyviais biomase, dažniausiai malkomis, kūrenamais senais katilais, energijos sunaudoja daugiau nei daugiabučiai, o vidutinis tokių įrenginių naudingo veikimo koeficientas siekia tik 40–45%. Senus katilus ir krosnis pakeitus moderniais automatizuotais katilais, naudingumo koeficientas siektų ne mažiau kaip 85%. Todėl būtų sutaupyta daug biokuro, o tuo pačiu mažėtų gyventojų išlaidos šildymui.

Statistikos departamento duomenimis, 2016 m. namų ūkiai suvartojo 2,47 mln. kub. m. malkų ir kurui skirtų medienos atliekų, kas prilygsta 484.200 tonų naftos ekvivalento (tne). Šilumą gaminančios katilinės jų suvartojo apie 2 mln. kub. m arba 419.800 tne, elektrinės – 0,78 mln. kub.m, pramonės įmonių katilinės – 0,12 mln. kub. m.