Politikams galvas nurėžti sunkiau nei VVĮ vadovams

Publikuota: 2018-01-15
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Nauja valdžia praėjusiais metais gerokai prašlavė valstybės įmonių ir verslui svarbias funkcijas atliekančių institucijų vadovų gretas. Vieniems teko pasitraukti dėl kone akivaizdžių pažeidimų, neefektyvaus valdymo, kitų kaita, kaip ir pranašavo politologai, liudijo apie naujos politinės jėgos įsitvirtinimo siekius. Iki šiol daugybė įmonių neturi vadovų – nesitikėdami stabilumo, vengdami politinių nuotaikų permainų, į valstybės įmonių ir institucijų vadovų postus vengia pretenduoti patyrę vadybininkai, pasiekę didžiulių pergalių savo profesiniame kelyje. Jų rasti kur kas sunkiau nei politikų į ministrų postus.

2015 m. Dalius Misiūnas, tuometis „Lietuvos energijos“ vadovas, interviu VŽ ištarė gana pranašiškus žodžius. Pasak jo, didžioji kliūtis pritraukti patyrusių specialistų į valstybės valdomas įmones – vis dar gajus stereotipas, kad nesvarbu, ką nuveiksi valstybės valdomoje įmonėje, pagal veiklos rezultatus darbas įvertintas nebus. „Geriausiu atveju tuos rezultatus suvokia labai nedidelis žmonių skaičius. Dirbdamas valstybės valdomoje įmonėje per dieną gali tapti pats blogiausias. Kai kuriems žmonėms tai nepriimtina. Ypač tai jutau, kai vos pradėjęs dirbti „Lietuvos energijoje“ bandžiau prisikviesti dirbti gerų specialistų. Labai dažnai girdėjau, kad jie nenori būti išmesti iš darbo ir dar purvais apdrabstyti. Laimė tik kad šis požiūris pamažu keičiasi“, – pabrėžė p. Misiūnas (VŽ, 2015 03 06).

Sprendžiant iš naujausių žinių, stereotipas gyvuoja ne veltui. Praėjusių metų rudenį Generalinė prokuratūra pradėjo tyrimą dėl galimai paviešintos slaptos informacijos apie kandidatus į tuomet rinktą „Lietuvos energijos“ stebėtojų tarybą. Esą ji buvo atskleista asmenims, kurie neturėjo teisės su tokia informacija susipažinti.

Ponas Misiūnas, tyrimo kontekste apklaustas kaip liudininkas, vėliau atsistatydino. Tai padaryti, jo paties teigimu, paskatino spekuliacijos dėl galimai neskaidrios atrankos į stebėtojų tarybą (bendrovės valdybą ir per ją vadovą renkančios instituciją). Vilius Šapoka, finansų ministras, kurio valdoma institucija kuruoja „Lietuvos energiją“, ilgai nelaukęs ir nesiaiškinęs, pavymui paleido kritikos ir apkaltos strėlių.

„Kalbame apie strateginę įmonę, todėl ji turi būti valdoma ypač skaidriai ir į atsiradusias abejones reaguojama jautriai ir greitai. Pastaruoju metu viešojoje erdvėje kilo daug klausimų. Ir nors į visus juos šiandien galime atsakyti, vyksta įvairūs tyrimai – šešėlis mestas, todėl turime nedelsiant pradėti jį sklaidyti“, – nekaltumo prezumpciją nustūmęs į šalį, p. Misiūno „atsistatydinimą“ komentavo ministras.

Šiandien į tuos „viešojoje erdvėje kilusius klausimus“ jau galime atsakyti. Paaiškėjo, kad tariamo informacijos nutekėjimo kaltininkams vadovauja ne postą dėl skaidrumo palikęs p. Misiūnas, o pats finansų ministras. Jo vadovaujamoje ministerijoje atlikto tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad vienas Dokumentų valdymo skyriaus darbuotojas padarė tarnybinį nusižengimą, jis buvo nubaustas papeikimu.

Generalinė prokuratūra pradėtą ikiteisminį tyrimą penktadienį nutraukė – įvertinus ikiteisminio tyrimo metu gautą informaciją konstatuota, kad „tyrimo metu negauta duomenų, galinčių neginčytinai patvirtinti, kad su įslaptintu dokumentu ir jame esančia tarnybine paslaptimi susipažino asmenys, kurie tokios teisės neturi“.

Kitaip tariant, nusižengimas buvo padarytas, bet ne „Lietuvos energijoje“, o Finansų ministerijoje. Ir ne įstatymui, o tik ministerijos vidaus tvarkai. Į tai, žinoma, p. Šapoka „jautriai ir greitai“ nesureagavo.

Viešojoje erdvėje p. Misiūno pasitraukimas iš posto buvo audringai komentuojamas. „Ir p. Minderienė („Lietuvos pašto“ vadovė – VŽ), ir p. Misiūnas neblogai tvarkėsi, o kas slypi už jų išėjimo, taip ir nebuvo paaiškinta. Tai – neigiamas signalas potencialiems kandidatams, kurie sėkmingai dirbo versle ir turi ambicijų padaryti ką nors gero valstybei, už tris kartus mažesnį atlyginimą padirbėti valstybės įmonėje“, – pavojų įžvelgė Darius Dulskis, UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ partneris (VŽ, 2017 12 22).

Ramūnas Vilpišauskas, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius, teigė, kad matyti, jog naujai atėję valdantieji peržiūri įvairiose pozicijose dirbančius vadovus ir siekia daryti įtaką. „Jei pokyčiams yra pagrindas – neefektyvi ar neskaidri ankstesnės vadovybės veikla, – tai teisingas žingsnis, net jei vienu metu vyksta daug tokių pokyčių“, – aiškino jis, Tačiau, anot politologo, vykstančios vadovų kaitos negalima matuoti pagal vieną kurpalį: kai kuriais atvejais politinė įtaka gali būti pagrįsta geresnės įmonės veiklos siekiais, tačiau kartais tai gali būti ir politikų noras paskirti sau artimus žmones, tikintis naudos, kuri nesusijusi su įmonės rezultatais.

Ko buvo siekiama skubiai bent jau žodžiais „nuteisti“ „Lietuvos energijos“ vadovą, žino, ko gero, tik jų autorius. VŽ nuomone, šioje situacijoje aišku viena: už ministerijos darbuotojo klaidą atsakomybę prisiėmė geras įmonės vadybininkas, patyręs vadovas – deja, rasti tokių specialistų į valstybės įmonių ar valstybinių institucijų vadovų postus yra kur kas sunkiau nei rasti pusėtinos kompetencijos politiką eiti ministro pareigas.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Trumpas sankcijų „Nord Stream 2“ nebesvarsto

Vašingtonas nebeplanuoja įvesti sankcijų bendrovėms, vystančioms „Gazprom“ dujotiekio projektą „Nord Stream...

Energetika
2018.09.19
Baltijos šalių operatoriai kreipėsi į Lenkiją dėl sinchronizavimo

Baltijos šalims planuojant sinchronizuoti elektros tinklus su žemynine Europa, šių šalių perdavimo sistemų...

Energetika
2018.09.19
Teismui nutarus nagrinėti „Danpower“ ir VEI ginčą, įmonė svarsto atsiimti skundą 1

Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT) trečiadienį nusprendus iš esmės nagrinėti bylą dėl...

Energetika
2018.09.19
„E energija“ imasi didžiulio vėjo parko – ir be subsidijų Premium 2

„E energija“ turi naują vadovą ir naują strategiją – užsiims žaliosios energetikos projektais, kurie...

Energetika
2018.09.19
Trijų jūrų infrastruktūros sąraše – sinchronizacija, „Via Baltica“, „Rail Baltica“, GIPL

Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikime Rumunijoje Baltijos, Juodosios ir Adrijos jūrų regiono lyderiai...

Verslo aplinka
2018.09.18
Vilniaus nuotekų dumblu tręš energetinius medžius 6

Didžiausia Lietuvos vandentvarkos įmonė „Vilniaus vandenys“ drauge su partneriais pradeda žiedinės ekonomikos...

Energetika
2018.09.18
„Akvatera“ investuoja 4,3 mln. Eur į gamyklos atnaujinimą

Lietuvių naminių gyvūnų pašarų gamykla „Akvatera“ modernizacijai skiria 4,3 mln. Eur. Už 3,5 mln. Eur jau...

Agroverslas
2018.09.18
El Ninjo reiškinys: poveikis Pietų rinkoms atsilieps labiau nei mūsų klimatui Premium

Pasaulio meteorologijos organizacija (PMO) skelbia 70% tikimybę, kad paskutinį šių metų ketvirtį Ramiajame...

Verslo aplinka
2018.09.17
Ignalinos AE uždarymui siūlo tiek, kiek norėtų Lietuva

Europos Parlamento (EP) Pramonės, tyrimų ir energetikos komiteto paskirtoji pranešėja Rebecca Harms pateikė...

Energetika
2018.09.17
Lietuva neskųs EK sprendimo dėl „Gazprom“

Lietuva neskųs Europos Komisijos (EK) sprendimo dėl pavasarį paskelbto Rusijos dujų koncerno „Gazprom“...

Energetika
2018.09.17
Žiniasklaida: EP siūlys skirti daugiau lėšų Ignalinos AE uždarymui 2

Neoficialiomis žiniomis, jau kitos savaitės pradžioje Europos Parlamento (EP) pranešėja Ignalinos atominės...

Energetika
2018.09.15
Baltijos šalys galų gale susitarė dėl sinchronizacijos

Briuselyje penktadienį uždegta „žalia šviesa“ įgyvendinti Baltijos šalių energetikos tinklų sinchronizavimo...

Energetika
2018.09.14
Švedai Latvijoje statys vėjo jėgainių už 250 mln. Eur 1

SIA „Eolus“, antrinė Švedijos AB „Eolus Vind“ Latvijoje, statys didžiausią vėjų parką šalyje. Investicija į...

Energetika
2018.09.14
Biokuro biržos apyvarta rugpjūtį augo 50%

Energijos išteklių biržoje „Baltpool“ rugpjūtį biokuro parduota už 9,8 mln. Eur 50,8% daugiau nei tuo pačiu...

Energetika
2018.09.14
Skandinaviškas apetitas nuo grindų pakėlė biokuro kainą Premium 5

Šią vasarą biokuro kainos nusekė kitų energijos išteklių kainas ir vasaros pabaigoje vietos kuras buvo...

Energetika
2018.09.14
„Lietuvos dujų tiekimas“ 10.000 vartotojų stumtelės link fiksuoto mokesčio 6

UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ (nuo spalio 1 d. – „Lietuvos energijos tiekimas“) siūlo keisti pirmą ir antrą...

Energetika
2018.09.13
VKEKK: kauniečiai už šilumą permokėjo beveik 15 mln. Eur

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) nustatė AB „Kauno energija" bazinę šilumos kainą...

Energetika
2018.09.13
Galimybės SkGD terminalui Klaipėdoje, kurių niekas nemini  15

Gamtinių dujų suvartojimas per porą artimiausių dešimtmečių pasaulyje didės – tokia yra realybė, nors...

Energetika
2018.09.12
„Kauno energijai“ perskaičiuojama bazinė šilumos kaina

Centralizuotai šilumą tiekiančiai „Kauno energijai“ perskaičiuota bent penkerius metus galiojusi bazinė...

Energetika
2018.09.10
Teismas atmetė „Sypros“ skundą dėl KT skirtos baudos

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) patvirtino, kad Konkurencijos taryba (KT) pagrįstai nustatė...

Energetika
2018.09.10

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau