Politikams galvas nurėžti sunkiau nei VVĮ vadovams

2015 m. Dalius Misiūnas, tuometis „Lietuvos energijos“ vadovas, interviu VŽ ištarė gana pranašiškus žodžius. Pasak jo, didžioji kliūtis pritraukti patyrusių specialistų į valstybės valdomas įmones – vis dar gajus stereotipas, kad nesvarbu, ką nuveiksi valstybės valdomoje įmonėje, pagal veiklos rezultatus darbas įvertintas nebus. „Geriausiu atveju tuos rezultatus suvokia labai nedidelis žmonių skaičius. Dirbdamas valstybės valdomoje įmonėje per dieną gali tapti pats blogiausias. Kai kuriems žmonėms tai nepriimtina. Ypač tai jutau, kai vos pradėjęs dirbti „Lietuvos energijoje“ bandžiau prisikviesti dirbti gerų specialistų. Labai dažnai girdėjau, kad jie nenori būti išmesti iš darbo ir dar purvais apdrabstyti. Laimė tik kad šis požiūris pamažu keičiasi“, – pabrėžė p. Misiūnas (VŽ, 2015 03 06).

Sprendžiant iš naujausių žinių, stereotipas gyvuoja ne veltui. Praėjusių metų rudenį Generalinė prokuratūra pradėjo tyrimą dėl galimai paviešintos slaptos informacijos apie kandidatus į tuomet rinktą „Lietuvos energijos“ stebėtojų tarybą. Esą ji buvo atskleista asmenims, kurie neturėjo teisės su tokia informacija susipažinti.

Ponas Misiūnas, tyrimo kontekste apklaustas kaip liudininkas, vėliau atsistatydino. Tai padaryti, jo paties teigimu, paskatino spekuliacijos dėl galimai neskaidrios atrankos į stebėtojų tarybą (bendrovės valdybą ir per ją vadovą renkančios instituciją). Vilius Šapoka, finansų ministras, kurio valdoma institucija kuruoja „Lietuvos energiją“, ilgai nelaukęs ir nesiaiškinęs, pavymui paleido kritikos ir apkaltos strėlių.

„Kalbame apie strateginę įmonę, todėl ji turi būti valdoma ypač skaidriai ir į atsiradusias abejones reaguojama jautriai ir greitai. Pastaruoju metu viešojoje erdvėje kilo daug klausimų. Ir nors į visus juos šiandien galime atsakyti, vyksta įvairūs tyrimai – šešėlis mestas, todėl turime nedelsiant pradėti jį sklaidyti“, – nekaltumo prezumpciją nustūmęs į šalį, p. Misiūno „atsistatydinimą“ komentavo ministras.

Šiandien į tuos „viešojoje erdvėje kilusius klausimus“ jau galime atsakyti. Paaiškėjo, kad tariamo informacijos nutekėjimo kaltininkams vadovauja ne postą dėl skaidrumo palikęs p. Misiūnas, o pats finansų ministras. Jo vadovaujamoje ministerijoje atlikto tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad vienas Dokumentų valdymo skyriaus darbuotojas padarė tarnybinį nusižengimą, jis buvo nubaustas papeikimu.

Generalinė prokuratūra pradėtą ikiteisminį tyrimą penktadienį nutraukė – įvertinus ikiteisminio tyrimo metu gautą informaciją konstatuota, kad „tyrimo metu negauta duomenų, galinčių neginčytinai patvirtinti, kad su įslaptintu dokumentu ir jame esančia tarnybine paslaptimi susipažino asmenys, kurie tokios teisės neturi“.

Kitaip tariant, nusižengimas buvo padarytas, bet ne „Lietuvos energijoje“, o Finansų ministerijoje. Ir ne įstatymui, o tik ministerijos vidaus tvarkai. Į tai, žinoma, p. Šapoka „jautriai ir greitai“ nesureagavo.

Viešojoje erdvėje p. Misiūno pasitraukimas iš posto buvo audringai komentuojamas. „Ir p. Minderienė („Lietuvos pašto“ vadovė – VŽ), ir p. Misiūnas neblogai tvarkėsi, o kas slypi už jų išėjimo, taip ir nebuvo paaiškinta. Tai – neigiamas signalas potencialiems kandidatams, kurie sėkmingai dirbo versle ir turi ambicijų padaryti ką nors gero valstybei, už tris kartus mažesnį atlyginimą padirbėti valstybės įmonėje“, – pavojų įžvelgė Darius Dulskis, UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ partneris (VŽ, 2017 12 22).

Ramūnas Vilpišauskas, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius, teigė, kad matyti, jog naujai atėję valdantieji peržiūri įvairiose pozicijose dirbančius vadovus ir siekia daryti įtaką. „Jei pokyčiams yra pagrindas – neefektyvi ar neskaidri ankstesnės vadovybės veikla, – tai teisingas žingsnis, net jei vienu metu vyksta daug tokių pokyčių“, – aiškino jis, Tačiau, anot politologo, vykstančios vadovų kaitos negalima matuoti pagal vieną kurpalį: kai kuriais atvejais politinė įtaka gali būti pagrįsta geresnės įmonės veiklos siekiais, tačiau kartais tai gali būti ir politikų noras paskirti sau artimus žmones, tikintis naudos, kuri nesusijusi su įmonės rezultatais.

Ko buvo siekiama skubiai bent jau žodžiais „nuteisti“ „Lietuvos energijos“ vadovą, žino, ko gero, tik jų autorius. VŽ nuomone, šioje situacijoje aišku viena: už ministerijos darbuotojo klaidą atsakomybę prisiėmė geras įmonės vadybininkas, patyręs vadovas – deja, rasti tokių specialistų į valstybės įmonių ar valstybinių institucijų vadovų postus yra kur kas sunkiau nei rasti pusėtinos kompetencijos politiką eiti ministro pareigas.

Rašyti komentarą