Protestai ir neramumai Irane augina naftos kainą

Publikuota: 2018-01-02

Irane besitęsiant protestams prieš šalies valdžią, naftos kainos metų pradžioje pakilo į nuo 2015-ųjų vidurio nematytas aukštumas.

WTI standarto naftos barelis antradienį kainavo daugiau nei 60 USD, o „Brent“ naf­tos kaina viršijo 67 USD už ba­relį kartelę. Tai pirmas kar­tas nuo 2014-ųjų sausio, kai abie­jų standartų naftos kaina me­tų pradžioje viršijo 60 USD ribą.

Tęsinys po grafiku

[infogram id="d35fbe49-b5d9-4705-bfb9-f137e078c931" prefix="5pS" format="interactive" title="Energetika: Naftos kaina 2017 m."]

Paklausa didėja

„Augantys neramumai Ira­ne ruošia dirvą sparčiam augimui 2018-ųjų pradžioje“, – „Reu­ters“ cituoja konsultacinės bendrovės „Schork Report“ pranešimą klientams.

„Geopolitinė rizika akivaizdžiai vėl atsidūrė žalios naftos darbotvarkėje“, – „Bloomberg“ cituoja Bjarne Schieldropą, SEB banko žaliavų analitiką Osle. Pasak jo, kol kas gilaus susirūpinimo dėl galimų sutrikimų rinkoje nematyti, tačiau sutrikimai naftos gavybos ir eksporto grandinėje turėtų reikšmingos įtakos naftos kainai.

„Didelės rizikos premijos prie naftos kainos nėra, tačiau manome, kad protestai kainą kelia“, – CNBC teigia Williamas Dinningas, „Waverton Investment Management“ investicijų strategijos vadovas.

Net ir be krizės Irane, kuris yra vienas pagrindinių naftos eksportuotojų pasaulyje, kainos rinkoje kyla. Prie tokios tendencijos prisideda pernai pasiektas naftą eksportuojančių valstybių susivienijimo OPEC ir Rusijos susitarimas mažinti gavybą, kuris turėtų galioti per visus 2018 metus.

Be to, pastaraisiais mėnesiais maždaug 20% sumažėjo ir JAV naftos atsargos. Tiesa, pernai kovą šis rodiklis buvo pasiekęs aukščiausią lygį istorijoje. Kainų augimui įtakos turi ir pasaulinis ekonomikos atsigavimas bei didėjanti paklausa, ypač Kinijoje. Prisidėjo ir geopolitinės grėsmės, visų pirma išaugusi įtampa Artimuosiuose Rytuose, ypač tarp Irano ir Saudo Arabijos.

JAV skalūnų gavyba taip pat neaugo taip sparčiai, kaip prognozavo kai kurie ekspertai. Šios srities investuotojai ėmėsi spaudimo labiau koncentruotis į grąžą, o ne vien į produkcijos didinimą.

Iš viso pernai „Brent“ nafta brango maždaug 15%, WTI – 9%.

„Naftos rinkoms pernai buvo priminti visi faktoriai, keliantys naftos kainą į viršų – nuo investicijų srautų ir geopolitikos iki neplanuotų trikdžių vamzdynuose ir perdirbimo gamyklose“, – „The Wall Street Journal“ sakė Michaelis Wittneris, „Societe Generale“ Žaliavų analizės skyriaus vadovas.

Sukilo dėl kainų

Irane, kuris yra vienas didžiausių pasaulio naftos eksportuotojų, išgaunantis po 3,8 mln. juodojo aukso barelių per dieną, pastarosiomis dienomis suintensyvėjo protestai. Skaičiuojama, kad įvairios akcijos buvo surengtos 50-yje šalies miestų ir miestelių.

Per neramumus iš viso žuvo mažiausiai 21 žmogus, vien sostinėje Teherane per pastarąsias tris dienas suimta 450 žmonių. Tačiau tai tėra tik oficialiai pateikiami Teherano skaičiai.

Visuomenės nepasitenkinimą visų pirma sukėlė išaugusios maisto kainos. Šalies valdžia jau ne vienus metus mėgino kovoti su infliacija, tačiau ji išlieka didelė – per 10%. Be to, jaunimo nedarbas Irane siekia apie 29%.

Iraniečiai protestavo ne tik dėl kainų – socialiniuose tinkluose išplito vaizdo įrašai, kuriuose minios žmonių skandavo „mirtis diktatoriui“. Irano aukščiausias vadovas – ajatola Ali Khamenei – valdo Iraną nuo pat 1989-ųjų. Kai kurie protestuotojai taip pat kritikavo nežabotą korupciją ir ragino Teheraną, užuot įsitraukus į regioninius konfliktus Sirijoje ar Libane, rūpintis savo piliečių gerove.

Tai yra didžiausi protestai Irane nuo 2009 metų, kai nepasitenkinimą šalyje įžiebė Mahmoudo Ahmadinejado perrinkimas šalies prezidentu.

Hassanas Rouhani, Irano prezidentas, per televiziją sekmadienį teigė, kad šalies piliečiai turi teisę kritikuoti valdžią, tačiau negali kelti riaušių. Savo ruožtu aukščiau­sia­sis Irano lyderis antradienį apkaltino Irano priešus skatinant neramumus šalyje, esą buvo naudojamos įvairios priemonės: nuo pinigų ir ginklų iki žvalgybos aparato.

„Pastarosiomis dienomis Irano priešai naudoja įvairius įrankius, tarp jų – pinigus, ginklus, politiką ir specialiąsias tarnybas, siekdami sukurti neramumus Islamo Respublikoje“, – teigė pirmą kartą apie protestus prabilęs dvasinis šalies vadovas.

Konkrečiai ajatola „priešų“ neįvardijo, tačiau tai kiek anksčiau tai padarė Ali Shamkhani, Aukščiausios nacionalinio saugumo tarybos sekretorius.

Pasak jo, protestus sukėlė JAV, Didžioji Britanija ir Saudo Arabija. Paramą protestuotojams Irane išreiškė Donaldas Trum­pas, JAV prezidentas, ir Ben­jaminas Netanyahu, Izraelio ministras pirmininkas. Tuo metu Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad kišimasis iš užsienio destabilizuoja situaciją Irane ir tai yra nepriimtina. Berlynas paragino abi puses susilaikyti nuo smurto.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Kerčės sąsiauryje užsidegę dujovežiai – įtariami sankcijų pažeidėjai

Pirmadienį Kerčės sąsiauryje užsidegė du dujas iš laivo į laivą perpylinėję dujovežiai. Gaisras nusinešė 14...

Energetika
2019.01.22
Rusijos energetikos ministras: Baltijos šalims nėra prasmės investuoti į sinchronizavimą 7

Europos Komisija pažadėjo informuoti Rusiją apie Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizavimą su...

Energetika
2019.01.22
„Klaipėdos energija“ už 9,4 mln. Eur Klaipėdoje stato tris biokuro katilus 8

Uostamiesčio šilumos tiekimo bendrovė „Klaipėdos energija“ stato tris naujus biokuro katilus: du – Klaipėdos...

Energetika
2019.01.21
„Lietuvos energijos tiekimas“ Suomijos „Gasum“ pardavė du SkGD krovinius

Elektros energijos ir gamtinių dujų tiekimo bendrovė „Lietuvos energijos tiekimas“ (LET) Suomijos dujų...

Energetika
2019.01.21
Telšių rajone planuojamas vėjo jėgainių parkas 3

Telšių rajone lietuviško kapitalo bendrovė „L-Vėjas“ planuoja plėtoti maždaug 60 MW bendros galios vėjo...

Energetika
2019.01.21
Visi „Gazprom“ darbuotojai laikys etikos egzaminą

Rusijos energetikos milžinės „Gazprom“ darbuotojai privalės išsamiai susipažinti su kompanijos korporatyvinės...

Energetika
2019.01.21
Stringa Latvijos branduolinio reaktoriaus išmontavimas

Latvijoje, apie 20 km nuo sostinės Rygos esančio nebeveikiančio branduolinio reaktoriaus išmontavimo terminai...

Energetika
2019.01.21
Nyderlandų aukščiausiasis teismas: „Jukos“ bankrotas buvo neteisėtas 5

Aukščiausiasis Nyderlandų teismas nepripažino „Jukos“ bankroto, kurį 2006 m. paskelbė Maskvos arbitražo...

Energetika
2019.01.18
ESO strategijoje planuoja 2,6 mlrd. Eur investicijų 7

AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) atnaujino savo veiklos strategiją iki 2030 m., atsižvelgdamas į...

Energetika
2019.01.18
Klaipėdos uoste išsiliejo naftos produktai

Penktadienį Klaipėdos jūrų uosto akvatorijoje išsiliejo naftos produktų, tikslus jų kiekis nustatinėjamas,...

Transportas
2019.01.18
LET pasirašė dujų pirkimo sutartį su „Gazprom“ 2

Bendrovė „Lietuvos energijos tiekimas“ (LET) su Rusijos koncernu „Gazprom“ pasirašė sutartį dėl dujų pirkimo...

Energetika
2019.01.18
„Lietuvos energija“ steigia komercinę organizaciją 8

UAB „Lietuvos energijos“ grupė paskelbė vadovų atranką trijose grupės įmonėse, tarp jų ir naujai formuojamoje...

Energetika
2019.01.18
Įstatymas leistų, bet valdžia tikina radikalaus žingsnio neruošianti Premium

Vyriausybė ramina, kad nepasinaudos nuo šių metų pradžios įsigaliojusia įstatymine galimybe stabdyti jau...

Verslo aplinka
2019.01.18
EP pritarė – IAE uždarymui reikėtų skirti 780 mln. Eur 3

Ketvirtadienį plenariniame posėdyje Europos Parlamentas (EP) pritarė pranešimui dėl Ignalinos programos...

Energetika
2019.01.17
OMV vadovas: Europos dujų infrastruktūrą turėtų prižiūrėti europiečiai Premium 1

Austrijos dujų bendrovė OMV yra viena iš „Nord Stream 2“ projektą finansuojančių įmonių. Jos vadovas Raineris...

Energetika
2019.01.17
Vyriausybė pritarė Ignalinos AE darbų programai

Vyriausybė pritarė Ignalinos atominės elektrinės (IAE) eksploatavimo nutraukimo 2019 m. darbų programai.

Energetika
2019.01.16
„Ventus-Nafta“ prašo leidimo įsigyti „Timėjo“ degalinę

Lenkijos koncerno „Orlen“ valdomas degalinių tinklas „Ventus-nafta“ prašo Konkurencijos tarybos leidimo...

Rinkos
2019.01.16
Japonai branduolinę energetiką palieka Rusijai ir Kinijai Premium 2

Japonijos koncernas „Hitachi“, tikėtina, įšaldys savo dalyvavimą branduolinės elektrinės Velse, Jungtinėje...

Energetika
2019.01.16
Biokuro biržos apyvarta pernai didėjo 37% 1

„Baltpool“ biokuro biržoje 2018 m. sudaryta 14% daugiau santorių, kuriais įsigyta 4% daugiau kuro. Biržos...

Energetika
2019.01.16
„Maxima“ investuoja į saulės jėgaines 3

Prekybos tinklas „Maxima“, siekdamas mažinti veiklos sąnaudas bei poveikį aplinkai, didina investicijų į...

Energetika
2019.01.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau