Prasidėjo Kauno kogeneracinės jėgainės statybos

Projekto vystytojai tikina, kad naujoji Kauno kogeneracinė jėgainė leis išspręsti ne tik regiono atliekų problemas, bet ir sumažinti šildymo sąskaitas kauniečiams. Skaičiuojama, kad įgyvendinus projektą, Kauno gyventojai sutaupys apie 13 mln. Eur per metus, mažiau mokėdami tiek už atliekų tvarkymą, tiek už šilumą. Taip pat bus pagaminama vietinės elektros energijos, kurios pakaktų apie 100.000 namų ūkių.

„Valstybės pripažinimas, sėkmingai pritraukti privatūs investuotojai, užsitikrintos palankios finansavimo sąlygos, skaidrus ir viešas projekto valdymas bei kauniečių palaikymas yra veiksniai, leidę mums šiandien pradėti pirmuosius naujosios jėgainės statybos darbus. Juos tikimės užbaigti laiku ir dar 2020 metų pradžioje pradėti jėgainės eksploataciją“, – išplatintame pranešime cituojamas Ramūnas Paškauskas, Kauno kogeneracinės jėgainės generalinis direktorius.

Kauno kogeneracinėje jėgainėje elektros energijai ir šilumai gaminti bus naudojamos nepavojingos po rūšiavimo likusios ir perdirbti netinkamos komunalinės bei pramoninės atliekos, o taip pat vandenvalos įrenginiuose susidarantis nuotėkų dumblas.

Abi „Lietuvos energijos“ vystomos kogeneracinės atliekų deginimo jėgainės – Vilniuje ir Kaune – yra savo laiku sulaukusios kritikos, esą, jos prieštarauja ES žiedinės ekonomikos tikslams, kuriais siekiama perdirbti ir į ekonomikos ciklą sugrąžinti kuo didesnį kiekį buitinių atliekų. Pastaruoju metu aršiau diskutuojama būtent Kauno kogeneracinės jėgainės reikalingumą.

Kaip rašė VŽ, pati „Lietuvos energija“ prognozuoja, kad 2020 m. apie 0,54 mln. t tik deginti tinkamų komunalinių atliekų susidarys vien MBA įrenginiuose, o 2030 m. apdorojus susidarys apie 0,83 mln. t netinkamų perdirbti atliekų, iš kurių 0,43 mln. t bus komunalinės kilmės ir apie 0,4 mln. t – pramoninės kilmės. Tai reiškia, kad planuojamų deginimo pajėgumų bus ne per daug, o pritrūks.

Pradėtos statyti Kauno elektrinė galia sieks apie 24 megavatus (MW), o šiluminė galia – apie 70 MW. Tokie pajėgumai leis racionaliai panaudoti apie 200.000 t komunalinių ir pramonių atliekų, likusių po rūšiavimo, ir pagaminti apie 500 gigavatvalandžių (GWh) šilumos bei apie 170 GWh elektros energijos per metus. Jėgainė pagamins apie 40% Kauno miestui reikalingos šilumos bei išspręs atliekų kaupimo sąvartynuose problemą. Numatoma, kad jėgainė pirmuosius eksploatacinius bandymus pradės 2019 m. rudenį, o komercinė veikla prasidės 2020 m. pradžioje.

Kauno kogeneracinės jėgainės projektą Vyriausybė yra pripažinusi valstybei svarbiu ekonominiu projektu. Valstybės valdomai energetikos įmonių grupei „Lietuvos energija“ priklauso 51% Kauno kogeneracinės jėgainės akcijų, o „Fortum Heat Lietuva“ – 49% akcijų. Taip pat numatyta, kad iki 5% akcijų gali įsigyti Kauno miesto savivaldybės įmonė.

Rašyti komentarą