Elektros sistema žiemai pasiruošusi, bet naujų elektrinių poreikis išlieka

Tai parodė „Litgrid“ kartu su Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacija (ENTSO-E) atlikta Lietuvos elektros sistemos adekvatumo žiemos analizė. Tokia analizė rengiama kiekvienų metų žiemos ir vasaros sezonams. Joje įvertinami įvairūs galimi rizikos scenarijai, siekiant nustatyti šalies elektros energetinės sistemos patikimumą ir pasirengimą kritiniams atvejams.

Analizė rodo, kad 2017-2018 žiemos laikotarpiu Lietuvoje vartojimui užtikrinti papildomai reikės 346 MW prieinamos generuojančios galios. Generuojančios galios trūkumą ir elektros energetikos stabilumą užtikrins tarpsisteminės jungtys „NordBalt“, „LitPol Link“ bei jungtys su Latvijos elektros sistema.

Tai, kad elektros generacijos poreikis bus pasiekiamas tik per tarptautines jungtis, patvirtina ne kartą išsakytus „Litgrid“ ekspertų vertinimus, kad Lietuvai reikia naujų, lanksčių elektros generavimo šaltinių. Papildomos galios poreikį Baltijos šalyse rodo ir 2017 m. pavasarį pirmą kartą atlikta trijų Baltijos šalių ilgalaikio adekvatumo analizė.

Kaip rašė VŽ, atlikta ilgalaikė sistemos adekvatumo analizė parodė, kad iki 2030 m. Baltijos šalys neteks 2.315 MW galios elektrą gaminančių agregatų. Suplanuoti statyti pajėgumai – Vilniaus atliekų ir biomasės deginimo jėgainė, Kauno atliekų deginimo elektrinė ir Vao biokurą deginanti jėgainė Taline – tesudaro kiek daugiau nei dešimtadalį to, kas bus uždaryta, – 272 MW.

Aktualiausias trūkumas, kurį įvardija analizės autoriai, – apie 200 MW pirminio rezervo poreikis, atsirasiantis nuo 2025 m. Nuo tų metų elektros sistemos darbo palaikymui avarijos atveju (pavyzdžiui, elektros linijų į Skandinaviją gedimo atveju) Baltijos šalyse pradės trūkti greitai elektrą galinčių pradėti gaminti elektrinių.

Bazinės gamybos, t.y. elektrinių Baltijos regione, manoma, pritrūks šiek tiek vėliau, po 2028 m. Šią prognozę, tiesa, dar gali pakoreguoti šalių ekonomika.

Tiesa, elektros sistemos operatoriai darė išvadą, kad artimiausiam reikšmingam elektros sistemos išbandymui pajėgumų užtenka. 2019 m. laukia Baltijos šalių sistemų izoliuoto darbo bandymas: ruošdamosi atsijungti nuo iš Maskvos valdomos IPS/UPS elektros sistemos, Lietuva, Latvija ir Estija turės įtikinti kolegas Vakarų Europoje, kad avarijos atveju trys šalys galės palaikyti elektros tiekimą vartotojams be kaimynių pagalbos. Planuojama išbandyti jų darbą izoliuotai, t.y. atjungus su kaimynėmis jungiančias elektros linijas.