Energetikos strategija iškeliavo į Seimą

Strategijoje numatyta, kad per ateinančius 30 m. Lietuva visą elektrą turėtų pasigaminti pati, o didesniąją jos dalį sudarytų iš atsinaujinančių šaltinių pagaminta elektra. Strategijoje numatomas tikslas nuolat didinti iš tokių šaltinių pagamintos elektros dalį: iki 2020 m. iš atsinaujinančių bus siekiama pagaminti 30% visos energijos, 2030 m. – 45%, 2050 m. pasiektų 80%.

Šiuo metu iš atsinaujinančių šaltinių pagaminama apie 26% Lietuvoje suvartojamos elektros.

Naujoje strategijoje įrašyta ir jau anksčiau skelbta planuojamo atsijungimo nuo rusiškos elektros sistemos ir tinklų sinchronizavimo su kontinentine Europa data – 2025 m. Nurodoma, kad įgyvendinus šį projektą bei nutiesus Lietuvos ir Lenkijos dujų jungtį, bus užbaigta šalies energetikos sistemos integracija į Europos Sąjungą.

Šiuo metu yra laukiama naujos studijos apie sinchronizacijos kryptį. Strategijoje rašoma, kad siekiant sinchronizuoti tinklus, iki 2019-ųjų būtina atlikti trijų Baltijos valstybių izoliuoto darbo bandymas, kai visą elektrą šalys pasigamins pačios. Be to, planuojama, kad, siekiant užtikrinti patikimą rezervą, Baltijos valstybėse per ateinančius aštuonerius metus turi būti pastatyta 200 megavatų galios jėgainė.

Naujoji Energetikos strategija skelbia strateginių projektų eros pabaigą ir „normalios“ energetikos eros pradžią. Joje dėstomi principai reiškia, kad verslui atsiras daugiau galimybių dalyvauti energetikos sektoriaus veikloje – tuo atveju, jei neatsiliks nei reguliavimo aplinka, nei patys verslininkai.

Su sinchronizacija susiję darbai yra bene paskutinieji strateginiai projektai. Tolesnei energetikos infrastruktūros plėtrai numatomas kitoks – privačiojo ir viešojo sektorių partnerystės – modelis.

2012-aisiais priimta Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija turėjo vieną aiškiai išreikštą tikslą – išsilaisvinti nuo priklausomybės nuo Rusijos energijos išteklių. Šiam tikslui pasiekti buvo numatyta įgyvendinti daugybė strateginių projektų. Šiandien jie jau yra arba įgyvendinti – tai elektros jungtys su Lenkija ir Švedija, Suskystintųjų gamtinių dujų (SkGD) terminalas Klaipėdoje, arba jau pajudėję – dujų jungtis su Lenkija ir elektros tinklų sinchronizacija su Vakarų Europa, arba nutraukti – Visagino atominės elektrinės projektas.

„Natūraliai pereiname į kitą būseną. Didieji strateginiai projektai įgyvendinti, todėl strategijoje programuojančių nuostatų nebereikia. Yra likęs sinchronizacijos projektas, su kuriuo susijusius strateginius projektus neišvengiamai reikės įgyvendinti“, – teigė Žygimantas Vaičiūnas, energetikos ministras.

Nacionalinėje energetikos strategijoje taip pat įtvirtinta nuostata siekti, kad „galutinės elektros energijos ir gamtinių dujų kainos Lietuvos pramonei būtų mažesnės nei regiono valstybėse: Baltijos, Skandinavijos bei Vidurio ir Rytų Europos šalyse. Dokumente rašoma, kad dujos iki 2050 m. bus pereinamasis kuras, o SkGD terminalas turėtų tiekti dujas Baltijos šalims, Lenkijai ir Ukrainai.

Be to, Strategijoje numatyta palaipsniui pereiti prie mažiau taršių degalų ir elektros vartojimo transporte: 2050 m. energija iš atsinaujinančių išteklių transporto sektoriuje turėtų sudaryti 50%. Taip pat numatyta, kad iki 2030-ųjų įprastiniu kuru (benzinu ir dyzelinu) varomų automobilių naudojimas miestuose turėtų sumažėti perpus, o iki 2050 m. jų išvis neturėtų likti.