Kauno kogeneracinę jėgainę statyboms paruoš „Lemminkainen Lietuva“

Bendra „Lietuvos energijos“ ir „Fortum Heat Lietuva“ bendrovė Kauno kogeneracinė jėgainė praneša sudariusi sutartį su „Lemminkainen Lietuva“. Darbus planuojama pradėti „artimiausiu metu“.

„Šia sutartimi užbaigiame vieną svarbų naujosios jėgainės paruošiamųjų darbų etapą. Turėdami visas reikalingas rangos sutartis, užsitikrinę palankų finansavimą, naujosios Kauno jėgainės statybą planuojame pradėti dar šiais metais“, – pranešime cituojamas Ramūnas Paškauskas, Kauno kogeneracinės jėgainės vadovas.

Suomijos kapitalo „Lemminkainen Lietuva“ pernai gavo 29,9 mln. Eur pardavimo pajamų ir uždirbo 2,8 mln. Eur grynojo pelno. Atitinkamai 31,6% ir 120,7% daugiau nei 2015 m., rodo „Creditinfo“ pateikiami Registrų centro duomenys.

Kasmet tikisi sutaupyti po 13 mln. Eur

Naujojoje jėgainėje elektros energijai ir šilumai gaminti bus naudojamos nepavojingos po rūšiavimo likusios ir perdirbti netinkamos komunalinės bei pramoninės atliekos, o taip pat vandenvalos nuotekų dumblas. Pasak statytojų, ji leis išspręsti ne tik regiono atliekų problemas, bet ir sumažinti šildymo sąskaitas kauniečiams.

Bendros investicijos į projektą sieks 140 mln. Eur. VŽ rašė, kad 120 mln. Eur skolina „Swedbank“.

Įgyvendinus projektą, Kauno gyventojai sutaupys iki 13 mln. Eur per metus, mažiau mokėdami tiek už atliekų tvarkymą, tiek už šilumą, skaičiuoja bendrovė.

Kaune planuojama įrengti didelio efektyvumo kogeneracinę jėgainę, kurios elektrinė galia sieks apie 24 MW, o šiluminė galia – apie 70 MW.

„Tokie pajėgumai leis racionaliai panaudoti apie 200.000 t komunalinių ir pramonių atliekų, likusių po rūšiavimo, ir pagaminti apie 500 GWh šiluminės bei apie 170 GWh elektros energijos per metus. Jėgainė pagamins apie 40% Kauno miestui reikalingos šilumos bei daugmaž 94.000 būstų reikalingos elektros energijos“, – rašoma pranešime.

Jėgainės eksploatacija bus pradėta 2019 m. rudenį, o komercinė veikla turėtų prasidėti 2020 m. viduryje.

Kauno kogeneracinės jėgainės projektą Vyriausybė yra pripažinusi valstybei svarbiu ekonominiu projektu.

Valstybės valdomai energetikos įmonių grupei „Lietuvos energija“ priklauso 51% Kauno kogeneracinės jėgainės akcijų, o „Fortum Heat Lietuva“ – 49%.

Atliekų klausimas

Jėgainės projektas pastaruoju metu yra sulaukęs skeptiško vertinimo iš Europos Komisijos bei kai kurių rinkos dalyvių. Baiminamasi, kad Lietuvoje atliekų kiekis bus per mažas trims jas deginančioms jėgainėms – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

Kaip rašė VŽ, remiantis žiedinės ekonomikos veiksmų planu, 2020 m. Lietuvoje turi būti sukompostuota 0,48 mln. t atliekų, tačiau 0,2 mln. t iš jų liks deginti, iš perdirbtinų 0,3 mln. t atliekų deginti liks apie 80.000 t, dar apie 0,3 mln. t bus atliekos, kurios išrūšiuotos tinka tik deginti.

Jei abu nauji projektai bus įgyvendinti, po 2020 m. galėtų būti sudeginama apie 560.000 t atliekų per metus, įskaičiuojant jau veikiančią „Fortum Klaipėdos“ jėgainę.

„Lietuvos energija“ prognozuoja, kad 2020 m. apie 0,54 mln. t tik deginti tinkamų komunalinių atliekų susidarys vien MBA įrenginiuose, o 2030 m. apdorojus susidarys apie 0,83 mln. t netinkamų perdirbti atliekų, iš kurių 0,43 mln. t bus komunalinės kilmės ir apie 0,4 mln. t – pramoninės kilmės. Tai reiškia, kad planuojamų deginimo pajėgumų bus ne per daug, o pritrūks.

Rašyti komentarą