Nacionalinė energetikos strategija – Vyriausybėje

Jame numatyta, kad šalis žengs atsinaujinančios energetikos plėtros kryptimi, pereinant nuo energijos importo prie vietinės gamybos, kartu užtikrinant konkurencingas energijos kainas.

Strategijoje numatytos keturios pagrindinės Lietuvos energetikos politikos kryptys – energetinis saugumas, konkurencingumas, žaliosios energetikos plėtra ir inovacijos.

Iki 2025 m. numatoma įgyvendinti elektros tinklų sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais projektą, taip pat numatomas ir Lietuvos ir Lenkijos dujų jungties (GIPL) projektas.

Įgyvendinus šiuos projektus „bus užbaigta šalies energetikos sistemos integracija į Europos Sąjungos energetinę sistemą“, – teigiama išplatintame ministerijos pranešime.

Strategijoje taip pat numatyta didinti vietinę elektros energijos gamybą teikiant prioritetą energijos gamybai iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI).

Numatyta, kad 2030 m. Lietuvoje bus pagaminta 70% suvartojamos elektros energijos ir 45% – iš AEI, daugiausia – vėjo. 2050 m. visa Lietuvos poreikiams reikalinga elektra bus pagaminta Lietuvoje, 80% – iš AEI.

2020 m. energija iš AEI transporto sektoriuje turėtų sudaryti 10%, 2030 m. – 15%, o 2050 m. AEI dalis išaugs iki 50%.

Numatyta, kad iki 2030 m. įprastiniu kuru (benzinu ir dyzelinu) varomų automobilių naudojimas miestuose turėtų sumažėti 50%, o 2050 m. jų turėtų nelikti visai.

Iki amžiaus vidurio energija iš AEI taps dominuojančia visuose sektoriuose - elektros, šilumos ir transporto.

„Energija turi būti ne tik žalia ir švari, bet ir konkurencinga. Energetikos konkurencingumo požiūriu svarbiausias strategijos tikslas – užtikrinti, kad gyventojų išlaidų dalis už energiją bendrose vartojimo išlaidose mažėtų, o pramonei energijos išteklių kainos būtų ne didesnės nei regiono valstybėse. Siekiant šio tikslo, svarbu užtikrinti, kad perėjimas nuo iškastinių energijos šaltinių prie atsinaujinančių energijos išteklių būtų sklandus, ekonomiškai pasvertas ir sutaptų su turimos energetikos infrastruktūros tarnavimo laikotarpiu“, - pranešime cituojamas Žygimantas Vaičiūnas, energetikos ministras.

Energetikos strategijoje numatyta skatinti daugiabučių ir viešųjų pastatų atnaujinimą, mažo energetinio intensyvumo ir energijos vartojimo efektyvumą didinančias pramonės šakas, planuojama palaipsniui pereiti prie mažiau taršių degalų ir elektros energijos vartojimo transporte.

Ketinama siekti proveržio inovacijų srityje. Lietuva turėtų tapti iš energetikos technologijas importuojančios šalies į pažangias technologijas kuriančią ir eksportuojančią valstybę.