Vestager vizitas: apie baudą „Gazprom“ ir valstybės lėšas Elektrėnams

„Europos Komisijos tema yra bendro pobūdžio – konkurencingumo stiprinimas energetikos sektoriuje. Po ja telpa daug potemių“, – paaiškina Žygimantas Vaičiūnas, energetikos ministras.

Tarp ketinamų aptarti klausimų – „Gazprom“ antimonopolinis tyrimas, parama energijos gamybai iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) ir strateginio rezervo – valstybės paramos Lietuvos elektrinei Elektrėnuose – klausimas.

Svarbiausia – „Gazprom“

„Pagrindinis dalykas – „Gazprom“ antimonopolinio tyrimo klausimas. Kaip žinia, mes esame pateikę atsiliepimą į rinkos testą, – teigia ministras. – Vienas iš klausimų, kurį kelsiu, tai kokie yra tolimesni Komisijos veiksmai šiame procese, koks numatomas kalendorius, kokia taktika ir strategija. Iš esmės didžiausias galvos skausmas – klausimas dėl šio antimonopolinio tyrimo rezultatų ir jų naudingumo Lietuvai.“

Antimonopolinis tyrimas dėl „Gazprom“ veiklos Vidurio ir Rytų Europoje buvo pradėtas dar 2012 m. Bendrovė pateikė pasiūlymus, kaip ji siūlo padėtį ištaisyti, reaguodama į tai šių metų kovą Europos Komisija paskelbė rinkos testą, kurio metu išklausė rinkos dalyvių nuomones apie „Gazprom“ įsipareigojimus. Tokią yra pateikusi ir Lietuva.

nuotrauka::1left

„Situacija rinkoje yra pasikeitusi, ir klausimai, kurie buvo aktualūs tuo metu, dabar tokie nebėra. Ypač ilgalaikių tiekimo sutarčių atveju – kaip žinia, mums šiuo metu yra aktualūs trumpalaikiai kontraktai, – teigia ministras. – Tyrimas turi turėti aiškią pabaigą. Tiek teisiškai, tiek politiškai, yra trys galimi keliai. Tyrimas gali būti užbaigtas surašant tam tikrus įsipareigojimus „Gazprom“. Tuomet tie įsipareigojimai tampa ES pirminės teisės dalimi, o jų neįvykdžius yra skiriama bauda. Kitas kelias – galima tęsti konsultacijas, tobulinti įsipareigojimų sąrašą ir atlikti antrą rinkos testą. Trečias kelias yra baudos skyrimas.“

Ministras pažymi, kad pastarasis variantas kol kas nėra labai tikėtinas. Visgi, pasak jo, „Gazprom“ įsipareigojimai turi tenkinti tiek Lietuvos, tiek kitų Vidurio Europos šalių lūkesčius.

„Kol taip nėra, natūralu, kad sutarimas negali būti pasiektas“, – konstatuoja p. Vaičiūnas.

Antra Elektrėnų koja

Kaip rašė VŽ, Lietuvos elektrinė Elektrėnuose į žemę remiasi dviem kojomis. Iki šiol ji viena teikia tretinio aktyvios galios rezervo paslaugą Lietuvos perdavimo tinklo operatoriui „Litgrid“. Elektrinė taip pat yra remiama iš Visuomenės interesą atitinkančių paslaugų (VIAP) biudžeto kaip strateginis šalies rezervas.

Pastarasis klausimas iki šiol nebuvo suderintas su Europos Komisija kaip valstybės parama. Ponios Vestager vizitas pasitarnaus kaip proga aptarti ir šį.

„Artimiausioje ir vidutinėje perspektyvoje toks rezervas mums bus reikalingas. Kita vertus, suprantame ir Žiemos paketo (Ketvirtojo energetikos paketo – VŽ) pasiūlymus, energetikos rinkos dizaino diskusijas ir Komisijos požiūrį. Norime ta tema kaip įmanoma labiau suderinti požiūrius“, – pasakoja ministras.

Jis pastebi, kad, Komisijos nuomone, tokie mechanizmai gali būti taikomi tik kaip laikinos priemonės, tad „tam tikri apribojimai šiam sektoriui turėtų būti taikomi“.

Strateginio rezervo klausimas praėjusią savaitę paaštrėjo „Litgrid“ paskelbus preliminarius tretinio galios rezervo konkurso rezultatus. Kaip rašė VŽ, jei niekas nepasikeis, ateinančiais metais šią paslaugą turėtų teikti nebe viena Lietuvos elektrinė. Be jos, ją teiks ir „Orlen“, KTE ir Panevėžio elektrinė. Jos užtikrins atitinkamai 73 MW, 180 MW ir 30 MW tretinės galios rezervą, o likusį rezervą (260 MW) ir įtampos valdymo 330 kV tinkle paslaugą teiks Elektrėnai.

Tai reiškia, kad vienas iš dviejų lygiaverčių pajamų šaltinių elektrinę valdančiai „Lietuvos energijos gamybai“ kitais metais sumažės. Bendrovės atstovai ne kartą VŽ yra sakę, kad netekus paramos strateginiam rezervui būtų svarstomas dviejų senųjų elektrinės blokų uždarymo scenarijus.

Tęsinys po grafiku

[infogram id="energetika_viap_subsidija_elektrenams" prefix="s39" format="interactive" title="Energetika: VIAP subsidija Elektrėnams"]

Norėtų paskubinti AEI paramos mechanizmo klausimą

„Kalbėsime ir apie atsinaujinančių išteklių plėtrą ir čia prašysime Europos Komisijos dėmesio, kad galėtume sutaupyti laiko. Kaip žinia, yra baigiamas Energetikos strategijos projektas, jis tuoj bus svarstomas Vyriausybėje. Priėmus strategiją, numačius atsinaujinančių išteklių plėtrą, turime jiems skiriamos paramos mechanizmą suderinti su Europos Komisija. Iš anksto prašysiu šiam klausimui skirti reikiamą dėmesį“, – sako p. Vaičiūnas.

Pasak ministro, tai nėra „probleminis klausimas“, nes Europoje jau taikomos paramos schemos atsinaujinančiai energetikai yra universalios ir gali būti pritaikytos Lietuvai.

„Tačiau jei galėtume sutaupyti laiko, Lietuvai būtų geriau, nes tai reikštų, kad greičiau galėtume tęsti AEI plėtrą su valstybės parama“, – teigia jis.

FOTOGALERIJA Lietuvos elektrinė Elektrėnuose (23 nuotr.)