Lietuva „Veolios“ reikalauja atlyginti 130 mln. Eur žalą

Vašingtono tarptautinio investicinių ginčų sprendimo centro arbitražo tribunolui (ICSID) yra pateiktas Lietuvos priešieškinys „Veolia“ grupės įmonių ieškiniui, pranešė „15min.lt“.

Energetikos ministerija VŽ patvirtino, kad Lietuva ėmėsi tokio veiksmo.

„Siekdama apginti valstybės ir šilumos vartotojų interesus, Lietuva pareikalavo iš „Veolia“ grupės įmonių padarytos žalos atlyginimo. Šiuo metu skaičiuojama, kad Lietuvos šilumos vartotojams ir rinkai padaryta žala galėjo viršyti 130 mln. Eur. Tačiau žalos dydis bus tikslinamas arbitražo proceso metu“, – rašoma ministerijos atsiųstame komentare.

Pasak Energetikos ministerijos, detalesnė informacija apie bylos turinį nėra pateikiama, kadangi byla yra konfidenciali ir informacijos teikimas yra ribojamas arbitražo tribunolo nutartimi.

Anksčiau „Dalkios“ vardu veikusi Prancūzijos kompanija Lietuvoje valdo „Vilniaus energiją“ ir „Litesko“, teikiančias šilumą Vilniui ir dar 9 savivaldybėms. Ji tame pačiame arbitraže iš Lietuvos reikalauja atlyginti 100 mln. Eur žalą.

Arbitraže Lietuvos Respublikai atstovauja dvi advokatų kontoros – „Shearman & Sterling“ ir „TGS Baltic“.

Gali nukreipti į Stokholmą

Dr. Rimantas Daujotas, advokatų profesinės bendrijos „Motieka ir Audzevičius“ advokatas, arbitražo ekspertas, mano, kad šis priešieškinys vis dėlto gali būti nagrinėjamas nei Vašingtono, bet Stokholmo arbitraže.

Pasak jo, investiciniame arbitraže valstybė atsakovė gana dažnai į savo gynybą įtraukia vieną ar daugiau kritikų, susijusių su investuotojo elgesiu. Tokiuose „priešieškiniuose“ gali būti argumentų, kad investicija buvo neteisėta nuo pat pradžių, kad investuotojo veikla pažeidė vietos įstatymus arba investuotojas pažeidė savo tiesioginius įsipareigojimus valstybei.

„Nors tokie argumentai yra akivaizdūs valstybės gynyboje, jie retai teikiami kaip priešpriešiniai ieškiniai („priešieškiniai“) ar tiesioginiai valstybės reikalavimai investiciniame arbitraže. Priežastis ta, kad investicinių tribunolų jurisdikcijai paprastai nepriklauso nagrinėti priešieškinius prieš investuotoją. Investicinio arbitražo tribunolas negali nagrinėti priešpriešinių reikalavimų, nes jie susiję su konkrečios valstybės (ar jos institucijos) ir investuotojo komercinės sutarties pažeidimu, kuri turi savo privalomą ginčų sprendimo sąlygą (šiuo atveju tai būtų „Veolios“ sutartis su Vilniaus savivaldybe, kuri numato ginčų sprendimą Stokholmo komerciniame, o ne investiciniame Vašingtono arbitraže)“, – teigia tarptautinio arbitražo ekspertas.

Be to, sako jis, investicinis arbitražas gali nagrinėti tik priešpriešinius reikalavimus, kylančius iš investuotojo investicijų, ir negali remtis bendrais, investicijas priimančioje šalyje galiojančiais, įstatymais.

„Todėl, vertinant tik viešai skelbiamą ir gana ribotą informaciją, jei Lietuva iš tiesų pateikė „priešieškinį“ Vašingtono arbitraže, didelė tikimybė, kad tribunolas nukreips Lietuvos „priešieškinį“ nagrinėti Stokholmo arbitraže“, – numato p. Daujotas.

Kitame arbitraže – 200 mln. Eur

Dėl „Veolios“ įmonių galbūt padatyos žalos į Stokholmo arbitražą šių metų balandį kreipėsi Vilniaus savivaldybė ir AB „Vilniaus šilumos tinklai“ (VŠT).

Pretenzija koncernui pateikta dėl jo valdomos bendrovės „Vilniaus energija“ šilumos ūkio nuomos sutarties įsipareigojimų nevykdymo. „Veolia“ šios pretenzijos nepripažino, todėl savivaldybė ir VŠT nusprendė žalos atlyginimo siekti Stokholmo arbitraže.

Anot sostinės savivaldybės, pretenzijos buvusiam nuomininkui pagrindą sudaro nepakankamas įsipareigojimų vykdymas, siekiant mažinti elektros ir šilumos gamybos sąnaudas, nepakankamas Vilniaus miesto šilumos ir elektros generavimo bei centralizuoto šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemų bei šilumos trasų modernizavimas. Savivaldybė ir VŠT taip pat vertina, kad nuomos laikotarpiu „Vilniaus energija“ negerino komercinių bei finansinių bendrovės perspektyvų, nepadidino naujų vartotojų pritraukimo galimybių ir pan.

„Nusavino investicijas“

Ginčai arbitražuose prasidėjo 2016-ųjų sausį, kai „Veolia“ pareiškė, jog Lietuvoje yra nusavinamos investicijos.

Prancūzijos kompanijas 100 mln. Eur ieškinį pateikė Vašingtono arbitražui.

Bendrovės teisinių veiksmų priežastis – Lietuvos nenoras „kompensuoti reikšmingų nuostolių“, kuriuos „Veolia“ patyrė, „įsigaliojus nesąžiningiems ir diskriminuojantiems teisės aktų pakeitimams ir veiklos reguliavimo sprendimams“, teigiama kompanijos spaudai pateiktoje informacijoje.

„Mes kreipiamės dėl to, kad Lietuva nuolatos keitė įstatymus, nors buvo įsipareigojusi saugoti Prancūzijos investuotojus“, – 2016 m. sausį aiškino Malika Ghendouri, „Veolia“ viceprezidentė Centrinei ir Rytų Europai.

Pasak jos, kalbama apie daugiau nei 50 įstatymų pakeitimų, kurių dalis turėjo neigiamos įtakos kompanijos turtui Lietuvoje. Tiesa, konkrečių atvejų p. Ghendouri neįvardija, teigdama, jog tai yra kol kas konfidenciali bylos medžiama. „Veolia“ skaičiuoja, kad žala kompanijai siekia daugiau nei 100 mln. Eur.