Kaip atliekų sektorių pakeis Vilniaus kogeneracinė jėgainė?

Publikuota: 2017-09-28
Būsimoji Vilniaus kogeneracinė jėgainė. Projekto vystytojo vizualizacija.
Būsimoji Vilniaus kogeneracinė jėgainė. Projekto vystytojo vizualizacija.

2019 metais Jočionių gatvėje iškils Vilniaus kogeneracinė jėgainė, kurioje planuojama deginti Vilniaus ir Utenos regionų pakartotiniam panaudojimui nebetinkamas komunalines atliekas, o šiame procese susidariusia šiluma aprūpinti sostinės gyventojus. Pasidomėjome, kaip keisis atliekų tvarkymas ir ką iš to laimės vilniečiai.

Kodėl deginti?

Šiuo metu į sąvartynus Lietuvoje išvežama per 50 proc. visų komunalinių atliekų ir šis skaičius niekaip nesutampa su žiedinės ekonomikos principais. Iš esmės jėgainė turėtų padėti galutinį tašką atliekų tvarkymo grandinėje. Po pirminio rūšiavimo namuose, bendrame konteineryje likusios komunalinės atliekos pateks į antrinio rūšiavimo grandinę, t.y. taip pat Jočionių gatvėje pastatytus mechaninio biologinio apdorojimo įrenginius, o tai, kas po antrinio rūšiavimo liks, keliaus į jėgainę energijos gamybai.

„Jėgainė degins 160 tūkst. tonų po antrinio rūšiavimo likusių pakartotinai panaudoti nebetinkamų, bet energinę vertę turinčių atliekų per metus. Šis kiekis nebepateks į sąvartynus. Pagal žiedinės ekonomikos paketo nuostatas, energijos gamyba leistina tik su jos panaudojimu. Jeigu energija nepanaudojama, tuomet deginimas prilyginamas šalinimui. Iki 2030 m. Lietuvai reikės pasiekti, kad sąvartynuose būtų šalinama ne daugiau kaip 5 proc. komunalinių atliekų, o jėgainė, gamindama energiją iš komunalinių atliekų ir ją panaudodama ištisus metus, padės tai įgyvendinti“, – sako Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorius Dalius Krinickas.

Energetine prasme, kogeneracijos būdu gaminti energiją yra apie 40 proc. efektyviau lyginant su atskira šilumos ir elektros energijos gamyba. Be to, gaminant energiją jėgainėje bus naudojamos ne tik po antrinio rūšiavimo likusios komunalinės atliekos, bet ir biokuras. Vietinio kuro naudojimas leis užsitikrinti ir didesnę energetinę nepriklausomybę.

Pavojaus aplinkai nebus

Vilniaus kogeneracinė jėgainė tikrai bus tokia ne pirmoji pasaulyje. Jos generalinis direktorius Saulius Barauskas siūlo pažiūrėti į Daniją, kurios sostinėje veikia jėgainė Copenhill. Ant jos stogo įrengta žiemos pramogų ir slidinėjimo trasa pradės veikti jau 2018 metų vasarą. Patys danai tiki, kad jėgainė kurs ir papildomą pridėtinę vertę, t.y. į Kopenhagą padės pritraukti papildomų turistų.

Išvengti bet kokių aplinkai neigiamų padarinių padės ir itin griežta apsaugos sistema. Jėgainę ketinama technologiškai suprojektuoti taip, kad būtų eliminuotas bet koks žmogiškosios klaidos faktorius. Įvykus kad ir mažiausiam gedimui, ji automatiškai bus stabdoma. Be to, joje bus įdiegti šiuolaikiniai dūmų valymo įrenginiai, kurie užtikrins saugią ir netaršią energijos gamybą.

„Kad modernios dūmų valymo technologijos yra itin veiksmingos įrodo ir Klaipėdoje jau veikiančios „Fortum“ jėgainės pavyzdys bei kitos Europoje veikiančios jėgainės. Dėl tokios jėgainės atsiradimo į aplinką nebepateks šimtai tūkstančių tonų CO2 emisijų, nebeaugs Lietuvos sąvartynai, sumažės atliekų kiekiai“, – sako S. Barauskas.

Beje, labiausiai dėl taršos nerimaujančių Jočionių gatvės gyventojų namai į gamyklos sanitarinę zoną nepatenka – artimiausias gyvenamasis namas nuo šios ribos nutolęs 100 metrų. O artimiausi Lazdynų rajono namai yra dar toliau – apie 2,5 km.

Skaičiuojama, kad CO2 išmetimai į aplinką, kurie susidarytų kūrenant iškastinį kurą, jėgainės dėka turėtų sumažėti apie 436 tūkst. tonų per metus, o ekonomine išraiška tai siektų apie 17 mln. eurų.

Mažės sąskaitos

Visoje Europoje panašių jėgainių veikia apie 450. Jos gamina didelį kiekį energijos, kuri vartotojus pasiekia centralizuotais tinklais, tad paprastai tokios jėgainės stovi sostinių centruose ir gyvenamosiose zonose. Tai leidžia greičiausiai pateikti šilumos energiją būstams. Tokių pavyzdžių galima rasti Kopenhagoje, Vienoje, Londone, Stokholme.

Didžiausias tokių jėgainių privalumas – galimybė deginant atliekas gaminti šilumos ir elektros energiją.

„Vilniaus kogeneracinė jėgainė bus „dviguba“ – joje veiks du atskiri, tačiau integruoti kogeneracijos įrenginiai. Pirmasis – atliekų deginimo įrenginys, kuriame bus kūrenamos atliekos, likusios po rūšiavimo mechaninio ir biologinio apdorojimo įrenginiuose (kietasis atgautasis kuras). Antras – biokurą deginantis įrenginys. Abiejuose katiluose kūrenant minėtą kurą bus gaminama šiluma, o garo turbinoms sukant generatorių – ir elektros energija. Tokia šilumos ir elektros energijos gamyba vienu metu šiandien yra pati efektyviausia“, – tikina S. Barauskas.

Anot jo, pasaulyje tokia praktika įprasta, pavyzdžiui, Austrijos sostinėje Vienoje pačiame centre veikia net 4 galingos atliekų deginimo jėgainės. „Vienos iš jų – „SPITTELAU“ – veikiančios nuo 1992 metų, atstumas iki Vienos centro – vos 3 km. Jėgainė šiluma aprūpina daugiau nei 60 tūkst. namų ūkių. Dėl jėgainės per metus sumažinama CO2 emisija siekia 1,5 mln. tonų“, – teigia jis.

Remiantis pernai metų biokuro biržos kainomis, Vilniaus jėgainėje pagamintos šilumos kaina turėtų varijuoti tarp 19 ir 20 eurų už MWh. Taigi šiluma būtų per 35 proc. mažesnė nei 2016 m, kai vidutinė šilumos kaina buvo beveik 30 eurų už MWh. Dėl šios jėgainės per metus vilniečiai galėtų sutaupyti iki 13 mln. eurų išlaidų šilumai. Sąskaitose už šildymą minėti sutaupymai turėtų atsispindėti 2019–2020 metų šildymo sezone.

Aplinkos ministerija atliekų deginimo įrenginiui skyrė 48,5 mln. eurų 2014–2020 Europos Sąjungos fondų investicijų. Visas Vilniaus kogeneracinės jėgainės statybų projektas kainuos 350 mln. eurų, iš kurių 190 mln. eurų Europos investicijų banko paskola, iki 140 mln. eurų ES parama (įskaitant Aplinkos ministerijos jau skirtas ES investicijas), likusi dalis – nuosavos lėšos.

nuotrauka::1 nocrop

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Baltijos šalių dujininkai ėmė raikyti Suomijos rinką Premium

Suomijos gamtinių dujų sektorius 2020 m. sutiko radikaliais pokyčiais. Sausio 1 d. atsivėrusi Suomijos...

Pramonė
05:45
Prasideda GIPL dujotiekio statybos darbai

Įsigaliojus gruodžio pabaigoje pasirašytai rangos darbų sutarčiai, Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos...

Pramonė
2020.01.02
ES lėšos - fizinių asmenų saulės jėgainėms, biokuro katilams ir šilumos siurbliams

Elektrą gaminantys vartotojai nuo ketvirtadienio gali teikti paraiškas Europos Sąjungos paramai, šiam tikslui...

Pramonė
2020.01.02
Dujų sektorius 2020-aisiais: GIPL statyba, SkGD terminalo kaštų mažinimas

Svarbiausias 2020-ųjų projektas Lietuvos dujų sektoriuje bus dujotiekio su Lenkija (GIPL) statybų pradžia,...

Pramonė
2020.01.02
„Ignitis“, „Eesti Gaas“ įžengė į Suomijos dujų rinką 1

Sausio 1 d. „Ignitis“ tą pačią dieną pradėjusia veikti „Balticconector“ dujotiekio jungtimi Suomijos...

Pramonė
2020.01.02
A. Lukašenka su D. Medvedevu susitarė dėl naftos tiekimo be sutarčių

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka su Rusijos ministru pirmininku Dmitrijumi Medvedevu ir...

Pramonė
2019.12.31
„Ignitis“ susitarė su „Gazprom“ dėl dujų 2020 metais

„Ignitis grupės“ valdoma elektros ir dujų tiekimo bendrovė „Ignitis“ susitarė su Rusijos dujų koncernu...

Pramonė
2019.12.31
Teismas sustabdė ESO delistingavimą ir akcijų išpirkimą

Teismas, atsižvelgdamas į smulkiųjų akcininkų skundą, pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė AB...

Rinkos
2019.12.31
Prezidento patarėjas: „Achemos“ klausimas nebuvo pakankamai išdiskutuotas

Keičiant Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo išlaikymo modelį, nebuvo atsižvelgta į...

Pramonė
2019.12.31
„Amber Grid“ baigė dujotiekio rekonstrukciją Latvijos pasienyje

Gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius „Amber Grid“ užbaigė dujotiekio Vilnius-Panevėžys-Ryga atkarpų,...

Pramonė
2019.12.31
Didžiausia Švedijos jėgainė uždarė vieną iš keturių branduolinių reaktorių 1

Didžiausia Švedijos jėgainė pirmadienį po daugiau nei 40 metų eksploatavimo uždarė vieną iš keturių...

Pramonė
2019.12.31
Ukraina ir Rusija sudėjo taškus dėl dujų tranzito

Rusija ir Ukraina gruodžio 31 d. Vienoje pasirašė 5 metų dujų tranzito kontraktą. Apie tai pranešė „Gazprom“...

Verslo aplinka
2019.12.31
Ukrainos vyriausybė ir „Gazprom“ pasirašė taikos susitarimą dėl 7,4 mlrd. USD baudos 2

Ukrainos vyriausybė ir Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ pirmadienį pasirašė taikos susitarimą, kuriuo...

Pramonė
2019.12.30
VERT patvirtino 38,55% mažesnę gamtinių dujų saugumo dedamąją

Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (VERT) nustatė 38,55% mažesnę gamtinių dujų saugumo dedamąją nuo...

Pramonė
2019.12.30
Vilniaus kogeneracinė jėgainė pasirašė 4,2 mln. Eur sutartį su „Vakarų krova“

Vilniaus kogeneracinė jėgainė (VKJ) sudarė trejų metų trukmės sutartį dėl energijos iš atliekų gamybos metu...

Pramonė
2019.12.30
Vyriausybė skatins vietinę elektros gamybą

Lietuvoje planuojant didinti vietinę elektros gamybą, Vyriausybė pirmadienį pritarė siūlymui rengti...

Pramonė
2019.12.30
Rusija „Nord Stream 2“ užbaigimą atideda iki 2020 m. pabaigos

Rusijos antrasis eksporto dujotiekis per Baltijos jūrą „Nord Stream 2“ pradės veikti iki 2020 m. pabaigos,...

Verslo aplinka
2019.12.30
Energetikoje po senovei: viskas dega Premium

Nuo Australijos krūmynų iki Kalifornijos miškų, nuo Sibiro tundros iki Pietų Europos pasaulis dega. Ir iki...

Verslo klasė
2019.12.27
Pasirašyta ES paramos sutartis Lietuvos-Latvijos dujų jungties plėtrai

Inovacijų ir tinklų programų vykdomoji įstaiga (INEA) prie Europos Komisijos, Lietuvos ir Latvijos dujų...

Pramonė
2019.12.27
L. Linkevičius: Lietuvos laikysena dėl Astravo AE neturi būti pernelyg radikali 2

Lietuvos laikysena dėl Baltarusijoje baigiamos statyti Astravo atominės elektrinės neturi būti pernelyg...

Verslo aplinka
2019.12.27

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau