Energijos rinkų integracija: keliai tiesiami, bet reikia ir bendrų eismo taisyklių
Tačiau kai rinkų integracijos klausimas pradedamas svarstyti politiniame lygmenyje, tokio pat tarpusavio supratimo tarp šalių iki šiol kartais buvo pasigendama. Tačiau situacija keičiasi – nuo įvairių vertinimų, analizės ir tarpusavio diskusijų pagaliau pereiname prie planų realaus įgyvendinimo.
Gera naujiena yra ta, kad šią savaitę pasiektas svarbus riboženklis – Europos Komisijos Jungtinis tyrimų centras (JRC), pasitelkęs aukščiausio lygio energetikos ekspertus iš įvairių Europos šalių, vieningai sutarė, kad veiksmingiausias ir ekonomiškai efektyviausias būdas Baltijos šalių elektros perdavimo sistemoms sujungti sinchroniniam darbui su Europos tinklais yra per Lenkijos sistemą.
Tam jau pritarė BEMIP aukšto lygio grupės pareigūnai. Galutinį žodį dar turi tarti devynių Baltijos jūros regiono valstybių, kurios įgyvendina Baltijos valstybių energijos rinkų integravimo planą, aukščiausio lygio atstovai.
Ar žalia šviesa jau uždegta?
Itin svarbu, kad jau pasiektas daugiašalis supratimas iki rudens virstų bendru politiniu sutarimu. Tai būtina sąlyga, atversianti galimybių duris, Baltijos šalims tapti neatskiriama kontinentinės Europos energetinės sąjungos dalimi 2025-aisiais.
Lieka vis mažiau abejonių, kad šįkart visų valstybių atstovai bendrus interesus iškels aukščiau nacionalinių ir iki rudens sinchronizacijos projektui bus uždegta žalia šviesa. Tai labai svarbu, nes iki tol Lietuva, Latvija bei Estija lieka vieninteliu regionu Europoje, kuris dar dirba ne bendroje Europos energetikos erdvėje.
Kada suprasime, ar šviesa jau uždegta? Atsakymas labai paprastas, kai trys Baltijos šalių elektros perdavimo sistemos operatoriai (PSO) kartu su Lenkijos partneriu kreipsis laišku į europinę PSO organizaciją ENTSO-E, prašydami įjungti Baltijos sistemas į didžiausią elektros sistemą Europoje. Ši paraiška po išsamaus techninių galimybių įvertinimo dar turės gauti ENTSO-E pritarimą – t.y. sąlygų sąrašą, kurias įgyvendinus Baltijos šalys galėtų prisijungti prie kontinentinės Europos tinklų.
Proveržį pasiekėme
Per pastaruosius keletą metų daug padarėme, plėtodami energetikos infrastruktūrą. Prieš pusantrų metų pirmą kartą Klaipėdoje sutikome suskystintų gamtinių dujų laivą „Independence“. Pradėjęs veikti suskystintų dujų terminalas iš esmės pakeitė situaciją Lietuvos dujų rinkoje – atsiradus realiai alternatyvai vieninteliam dujų tiekėjui iš Rytų, gamtinių dujų kaina gerokai sumažėjo. Tas pats įvyko ir kaimyninėse šalyse – pavyzdžiui, Estijoje. Estams net nereikėjo statyti savo terminalo.
Nutiesę elektros jungtis su Švedija („NordBalt“) ir Lenkija („LitPol Link“) diversifikavome elektros tiekimo šaltinius ir užsitikrinome didesnį energetinį saugumą. Pradėjus pirkti elektrą laisvoje rinkoje, atsirado reali konkurencija, o per metus didmeninė elektros kaina lyginant su laikotarpiu, kai tokių jungčių neturėjome, sumažėjo 13 procentų.
Už vien šias per metus sutaupytas lėšas galima būtų pastatyti ir įrengti mažiausiai 14 naujų vaikų darželių. Daug tai ar mažai – spręskite patys.
Svarbu bendros taisyklės
Vaizdžiai tariant, elektros jungtys, dujų vamzdynai, terminalai ir kita infrastruktūra yra tarsi keliai, jungiantys Europos valstybes. Daug kelių jau nutiesta, tačiau dar liko barjerų ir apribojimų trukdančių sklandžiam eismui. Dabar svarbiausia priimti vienodas eismo taisykles - t.y. susitarti ir šio susitarimo laikytis.
O mūsų patirtis ir pasiekti rezultatai tik dar labiau sustiprino mano įsitikinimą, kad kai mes kalbame apie energetikos infrastruktūrą, svarbu mąstyti plačiau nei vien siekia nacionaliniai interesai. Mes ir mūsų kaimynai paprasčiausiai neturime kito pasirinkimo, kaip tik dirbti kartu įveikiant strateginius energetikos iššūkius ir išnaudojant galimybes.
Sujungus energetikos infrastruktūrą verslas gali pirkti elektros energiją tarptautinėje rinkoje, izoliuotos energetikos sistemos sujungiamos, energijos tiekimo saugumas tampa didesnis. Jei dėl ekstremalių oro sąlygų vietos elektrinės neveikia, elektros poreikį patenkina importas iš kaimyninių šalių.
Suprantama, tarpvalstybinės jungtys ir energetikos infrastruktūra yra brangi, tačiau nauda ūkiui, verslui ir gyventojams dėl atviros rinkos, leidžiančios importuoti kainas ir masto ekonomijos efekto yra kur kas didesnė.
Taigi, keliai energetikoje sėkmingai tiesiami ir būtina sutarti dėl bendrų eismo taisyklių.
