„Gazprom“ dar turi 10 mėnesių apsispręsti Latvijoje

Skirtingu dujų verslu užsiimti kompanijas skatina Europos Sąjungos III energetikos paketas. Ligi šiol „Latvijas Gaze“ turėjo išskirtines teises transportuoti, parduoti ir skirstyti vartotojams gamtines dujas iš „Gazprom“. Tačiau šios išskirtinės teisės pagal sutartį tarp Latvijos vyriausybės ir „Gazprom“ baigsis 2017 m. balandį.

Todėl dar pernai Latvijos vyriausybė įkūrė naują įmonę CBG (registravo 2017.12) ir perdavė jai anksčiau „Latvijas Gaze“ valdytą infrastruktūrą (magistralinius dujotiekius ir Inčukalno požeminę dujų saugyklą). Naujos įmonės akcininkais tapo tie patys „Latvijas Gaze“ akcininkai. Jų valdomo kapitalo dalys buvo tokios pat, kaip ir „Latvijas Gaze“: „Gazprom“ – 34%, „Marguerite Gas“ – 28,97%, „Uniper Ruhrgas International“ (buvęs E. On Ruhrgas) – 18,26%, „Itera Latvija“ – 16%, smulkūs akcininkai – 2,77%.

CBG paslaugų tarifai kol kas esą bus taikomi tokie, kaip anksčiau už transportavimą buvo „Latvijas Gaze“. Bent jau ligi tol, kol tarifus reguliuojanti institucija nenustatys naujų.

Tai tai dar nepaskutinė Latvijos dujų sektoriaus reformos grandis. Naujai priimti ir ES teisyną atitinkantys Latvijos įstatymai draudžia dujų tiekėjams turėti akcijas dujų infrastuktūrą valdančiose įmonėse, todėl „Gazprom“, „Itera Latvija“ ir „Uniper“ iki 2018 m. privalės pasitraukti iš CBG įmonės. Fondas „Marguerite Gas“ neturi dujų tiekimo licencijos ir nežada imtis šios veiklos.

Tačiau nėra aišku, ar buvę svarbiausi „Latvijas Gaze“ akcininkai šiandien surastų, kas rinkoje pirktų jiems priklausančias CBG akcijas. Prieš kelis metus Latvijos vyriausybei tik didelių pastangų dėka į „Latvijas Gaze“ pavyko pritraukti fondą „Marguerite Gas“, kuris nupirko daugiau kaip pusę tada turėtų „E. On-Uniper“ akcijų.

Į tą patį akcijų paketą pretendavo iš Lietuvos įmonės – „Lietuvos energija“ ir „EPSO-G“, tačiau iki sandorio nebuvo pasistūmėta, Latvijos vyriausybei paskelbus, esą ji tas akcijas nupirks pati, nors neturėjo pinigų.

Kita vertus, nežinia, ar Latvijos dujų infrastruktūra šiuo metu yra labai patraukti. Taip pat ir jos viliojantis, kaip įsivaizduoja latviai, flagmanas – Inčukalno saugykla. Dujų sektoriuje sklando oficialiai nepatvirtinta informacija, kad šiuo metu saugykla yra pustuštė, todėl kiekvienas naujas savininkas, norėdamas imtis dujų saugojimo veiklos, privalės ne tik įsigyti akcijų, bet ir investuoti į vadinamąsias technines dujas, kad saugykla būtų užpildyta iki minimalių techninių reikalavimų. Kitaip tariant – užšaldyti savo kapitalą.

Nepaisant neaiškios padėties Inčukalne, Lietuvos įmonės ligi š. m. vasaros norėtų išbandyti, kaip veiktų logistikos grandinė tarp Klaipėdos SkGD terminalo ir Inčukalno saugyklos ir atgaline kryptimi, siekiant suskaičiuoti sąnaudų rodiklius.

„Teoriškai iš mūsų laivo vasarą, perpūtus pigesnes dujas į Inčukalnį, o šaltuoju laikotarpiu, kada jos brangesnės, iš ten pasiėmus, galėtume turėti ekonominį efektą, tačiau kaip būtų praktiškai, galėtume pasakyti tik išbandę“, – VŽ sakė vienos lietuviškos įmonės vadovas.