Pokyčiai ar pažadai energetikoje?

Publikuota: 2017-01-18
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
LLRI prezidentas

Nuo pirmųjų pažadų pastatyti naują atominę elektrinę jau praėjo dešimt metų. Iki 2008 m. valdžia žadėjo naują AE. 2008 m. pasikeitusi valdžia kritikavo prieš tai dirbusią valdžią dėl AE, bet irgi žadėjo naują. 2012 m. atėjusi valdžia naujos AE jau nebežadėjo.

Pažadai pažadais, bet iki 2009-ųjų didelę dalį elektros energijos pirkome iš senos atominės elektrinės Lietuvoje. Nuo 2009 m. nemažą dalį energijos perkame iš senų elektrinių ne Lietuvoje. Ir jei ne tos senos elektrinės ir importas, už elektros energiją, greičiausiai, būtume mokėję daug daugiau.

Nauja valdžia irgi kritikuoja prieš tai buvusias valdžias, bet vietoje AE žada darnų vystymąsi. Tarp planų – vartotojai turėtų pirkti mažiau importinės elektros energijos, daugiau – vietinės. Taip pat žadama daugiau atsinaujinančios elektros energijos nedidinant kainų vartotojams. Nei vienas iš užmojų nėra naujas, bet pasižadėjimas nebranginti elektros energijos yra ypač sveikintinas, nes brangesnė energija turėtų mažiausiai dvi neigiamas pasekmės.

Pirma, tai nepagerintų gyventojų finansinės sveikatos. Palyginus su gyventojų pajamomis, elektros energija Lietuvoje nėra pigi. Jau dabar elektros energijos kilovatvalandė yra brangesnė nei šilumos. Bet kadangi elektros suvartojame daug mažiau, „sąskaita už elektrą“ dar netapo aktualija. Ateityje elektros vartojimas namuose augs, tad yra ir nemaloni tikimybė, kad elektros kainos taps tokiu pačiu politiniu alergenu kaip šilumos kaina.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Antra, brangi energija nepadėtų ir Lietuvos pramonės įmonėms. Šiuo požiūriu įmonių situacija kur kas prastesnė nei gyventojų, nes ne vienas konkurentas Baltijos regione ar Rytų Europoje elektros energiją perka pigiau. Papildomas energijos brangimas sumažintų Lietuvos įmonių konkurencingumą. Žiūrint plačiau, noras daugiau elektros pagaminti Lietuvoje – greičiau yra priemonė, o ne tikslas. Jei Lietuvos gaminama elektros energija bus tokia pigi, kad vartotojai ją rinksis patys – puiku. Jei vartotojai bus verčiami pirkti Lietuvoje pagamintą energiją (arba bus draudžiama pirkti importuojamą), tada energija brangs, su visomis iš to sekančiomis neigiamomis pasekmėmis.

Bet jei neginčyti programos tikslo - daugiau elektros energijos gamybos Lietuvoje - kas galėtų investuoti į naujas elektrines Lietuvoje? Pirma, atsinaujinančios energetikos sektorius. Tai, beje, sparčiai plėtojosi Lietuvoje pastaruoju metu. Nesiginčijant dėl technologinių dalykų (pvz., ar visad šviečia saulė), galima kelti platesnį klausimą, kiek šis plėtojimasis buvo nulemtas technologijų progreso, ir kiek – subsidijų. Jei plėtra vyks dėl to, kad energijos gamyba iš atsinaujinančių šaltinių smarkiai pigs – puiku. Ir atvirkščiai, jei plėtra vyks tik dėl subsidijų, tuomet tai būtų labai prastas ateities scenarijus. Ilgalaikis ekonomiškai nepasiteisinančios energijos subsidijavimas nesprendžia problemos: energija vis tiek išlieka brangi, tik už ją sumoka kažkas kitas.

Antra, pastaruoju laikotarpiu dideles ambicijas gaminti energiją rodo valdiškas kapitalas. Turint valdiško kapitalo, daug turto, palankų požiūrį iš valstybės ir žemas palūkanas, pastatyti elektrinę nėra sunku. Tik čia kyla aibė kitų klausimų. Kaip užtikrinti, kad valdiško kapitalo įmonė konkuruotų vienodomis taisyklėmis su privačiomis elektrinėmis? Ar valstybės funkcija užsiimti energijos gamybos verslu? Ir kaip tai dera su europinėmis nuostatomis, kad energijos gamyba ir jos perdavimu turėtų užsiimti skirtingi žaidėjai? Jei energija pigs tik todėl, kad valdiškai įmonei bus sudarytos itin palankios sąlygos, galima pagrįstai spėlioti: jei tokias sąlygas būtų gavusios visos įmonės, gal energija atpigtų dar daugiau? Būtų galima paklausti ir kaip tai dera su kitu Vyriausybės prioritetu – išskaidytosios energetikos plėtra. Anot Vyriausybės programos, įrenginius galėtų statyti vartotojai: namų ūkiai, bendruomenės, smulkusis verslas ir viešojo sektoriaus subjektai.

Trečias ir labai dažnai ignoruojamas žaidėjas šioje mozaikoje yra didelės pramonės įmonės Lietuvoje. Pasaulinėje praktikoje neretas atvejis, kai stambūs energijos vartotojai investuoja į savo elektrines (pvz., Olkiluoto atominės elektrinės vieni iš savininkų yra Suomijos įmonės). Taip dažniausiai būna ir paprasčiau ir pigiau. Galų gale gal net teisingiau, nes didelius energijos poreikius turi įmonės, o ne buitiniai vartotojai. Kelioms valandos dingusi elektra bute yra nepatogumas, tačiau įmonei tai gali reikšti milijoninius nuostolius.

Juolab kad Vyriausybės programoje numatyta remti efektyvesnį energijos naudojimą pramonės įmonėse. Galima būtų nuspėti, kad valdiškų patarimų, kaip taupyti energiją privačioms įmonėms nereikia. Galbūt protingiau būtų netrukdyti Lietuvos įmonėms statytis savo elektrines už savo pinigus, leisti apeiti skirstomuosius tinklus statant tiesiogines linijas tarp vartotojo ir gamintojo. Jei valdžia žada pokyčius, tai šis būtų vienas iš svarbesnių ir seniai lauktų.

Energetikos politikos tikslas turi būti vartotojai. Elektrinės, elektros stulpai ar taisyklės – yra tik priemonės šiam tikslui pasiekti. Šito pokyčio mąstyme apie energetiką labai reikia.

Komentaro autorius – Žilvinas Šilėnas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

JAV: G7 juda į priekį derybose dėl rusiškos naftos kainų „lubų“

Didžiojo septyneto (G7) šalys pirmadienį tariasi dėl ekonominio spaudimo Maskvai didinimo, siekdamos...

Pramonė
2022.06.27
Rusiškų dujų tiekimas apribotas arba nutrauktas 12 iš 27 ES narių 1

Europos Sąjungos energetikos komisarė Kadri Simson pranešė, jog rusiškų gamtinių dujų tiekimas šiuo metu yra...

Pramonė
2022.06.27
Krizės apimta Šri Lanka siunčia į Rusiją du ministrus derybų dėl naftos

Šri Lanka siunčia į Rusiją du ministrus derėtis dėl degalų – vienos iš būtiniausių prekių, kurių ši Indijos...

Verslo aplinka
2022.06.27
Postą palieka ESO vadovas M. Keizeris 6

Bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) vadovas ir valdybos pirmininkas Mindaugas Keizeris nuo...

Vadyba
2022.06.27
Degalams išbrangus lietuviai keičia įpročius

Brangstantys degalai beveik kas antrą suaugusį Lietuvos gyventoją verčia keisti įpročius ir iš automobilio...

Pramonė
2022.06.27
Sekmadienį baigiasi laikas pasirinkti nepriklausomą tiekėją 3

Sekmadienį baigiasi terminas, kai antrojo elektros rinkos liberalizavimo etapo vartotojai turi pasirinkti...

Verslo aplinka
2022.06.26
Atšaukiamas Kaliningrado elektros sistemos izoliuoto darbo bandymas 1

Šeštadienį numatytas Kaliningrado elektros sistemos izoliuoto darbo bandymas neįvyks. Apie tai Lietuvos...

Pramonė
2022.06.23
D. Kreivys: Lietuvos tikslas – kuo greičiau sinchronizuoti elektros tinklus su Europa

Kaip atsaką į sustabdytą kai kurių Rusijos prekių tranzitą į Kaliningradą Maskvai grasinant atjungti Lietuvą...

Pramonė
2022.06.23
Vokietija aktyvavo pavojaus režimą dėl sumažėjusio dujų tiekimo

Vokietijos valdžios institucijos nusprendė aktyvuoti vadinamąjį pavojaus režimą, kuris yra antrasis avarinio...

Rinkos
2022.06.23
G. Nausėda: Lietuva pasirengusi būti atjungta nuo BRELL, karinės konfrontacijos su Rusija nesitiki

Lietuva pasirengusi tam, kad Rusija, keršydama už ES sankcionuotų prekių tranzito į Kaliningradą sustabdymą,...

Verslo aplinka
2022.06.22
„Gazprom“ išėjo į karą su Europa, dujų kainos muša rekordus Premium 40

Rusijos „Gazprom“ politiniais sumetimais mažinant tiekimą Europai, gamtinių dujų kainos matuojasi ilgiausio...

Rinkos
2022.06.22
Briuselis nuogąstauja dėl didėjančio kai kurių ES šalių anglių naudojimo 2

Briuselis ir nevyriausybinės organizacijos antradienį išreiškė susirūpinimą dėl to, kad kelios ES šalys,...

Verslo aplinka
2022.06.22
„Elektrum Lietuva“ siekia vienašališkai nutraukti sutartį su „Vydmantai wind park“

Latvijos energetikos milžinės „Latvenergo“ antrinei bendrovei Lietuvoje „Elektrum Lietuva“ su Vakarų sankcijų...

Pramonė
2022.06.22
Konkurencijos tarybos pirmininkas: dar anksti kalbėti apie elektros rinkos liberalizavimo naudą

Šarūnas Keserauskas, Konkurencijos tarybos pirmininkas, sako, kad dar per anksti pasakyti, ar vartotojai...

Pramonė
2022.06.21
Švedija skelbia „ankstyvąjį perspėjimą“ dėl energijos tiekimo sunkumų

Švedija tapo dar viena šalimi, kurios Energetikos agentūra paskelbė pirmojo lygio „ankstyvąjį perspėjimą“,...

Pramonė
2022.06.21
Savaitgalį vyks Karaliaučiaus elektros sistemos izoliuoto darbo bandymas

Rusija šeštadienį Karaliaučiuje atliks aštuonias valandas truksiantį elektros sistemos izoliuoto darbo...

Pramonė
2022.06.21
Valstybės atsargos – tik strateginių įmonių saugyklose

Valstybės lėšomis kaupiamos atsargos bus laikomos tik strateginių įmonių saugyklose. 

Pramonė
2022.06.21
EK pritarė, kad „Orlen“ perimtų „Lotos“ grupę

Europos Komisija pirmadienį pritarė sandoriui, kuriuo didžiausias Lenkijos naftos koncernas „Orlen“ perimtų...

Pramonė
2022.06.21
Nyderlandai atšaukia energijos gamybos iš akmens anglių apribojimus 13

Nyderlandai pirmadienį prisijungė prie Vokietijos ir Austrijos, jau nusprendusių panaikinti energijos gamybos...

Pramonė
2022.06.21
Sumažėjus dujų tiekimui iš Rusijos, Danijoje paskelbtas „ankstyvasis perspėjimas“

Danijos energetikos agentūra paskelbė pirmojo lygio „ankstyvąjį perspėjimą“, vyraujant nerimui dėl...

Pramonė
2022.06.21

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku