„Yara“: dėl savo darbuotojų norime padaryti daugiau nei privalome

Pasak Zuzanos Matonienės, „Yara“ Europos paslaugų centro vadovės, Oraus atlygio projektas – kryptingos bendrovės atlygio politikos dalis. Juo siekta apibrėžti, koks atlygis yra pakankamas patenkinti pagrindinius gyvenimo poreikius, o taip pat – parodyti, jog kompanija vienodai vertina visus savo darbuotojus visame pasaulyje. 

„Suteikti atitinkamą gyvenimo atlygį mums svarbu, nes kompanija įsipareigojusi siekti JTO darnaus vystymosi tikslų, tarp kurių – ir siekis mažinti nelygybę, panaikinti skurdą, užtikrinti sveiką gyvenseną, deramą darbą ir ekonominį augimą. Norime, kad visi, net ir startinių pozicijų darbuotojai jaustųsi oriai ir gyventų ne „nuo algos iki algos“, sukdami galvą dėl būtiniausių prekių ir paslaugų. Nesvarbu, kad žmogus yra be patirties, tik pradedantis dirbti, neturi reikšmės ir kurioje šalyje jis dirba. Orias pragyvenimo sąlygas „Yara“ užtikrins visiems savo darbuotojams: projektas įgyvendinamas visose 140 pasaulio valstybių, kuriose bendrovė vykdo veiklą“, – kalba Z. Matonienė. 

Daugiau nei baziniai poreikiai 

Iniciatyvos idėja kilo dar 2021 m., kai bendrovės Etikos ir atitikties departamentas iškėlė klausimą, ar „Yara“ mokami baziniai atlyginimai visiems be išimties darbuotojams įvairiose pasaulio šalyse užtikrina orų gyvenimą? Po diskusijų su bendrovės CEO nuspręsta inicijuoti globalų projektą ir nustatyti minimalią atlygio ribą kiekvienoje valstybėje pagal perkamąją galią. Pilotine projekto šalimi pasirinkta Lietuva su 500 „Yara Lietuva“ darbuotojų. 

Vieno standarto, vienodai apibrėžiančio pragyvenimui pakankamą atlygį, nėra, juolab kad „Yara“ įmonės veikia visuose žemynuose – nuo Lotynų Amerikos šalių iki Europos ir Azijos, kompanijoje dirba 17 000 darbuotojų. Tad į pagalbą pasitelkta konsultacijų bendrovė „Mercer“, kuri pirmiausia padėjo išgryninti oraus atlygio apibrėžimą. Tai – darbuotojo bruto  atlyginimas, reikalingas įsigyti būtinus daiktus ir paslaugas, užtikrinančius sveiką ir orų gyvenimą.

„Kitaip tariant – užmokestis, tenkinantis pagrindinius žmogaus poreikius. Apibrėždami, kas yra pagrindiniai poreikiai, nesiekėme prabangos, bet mums buvo svarbu, kad ir pradedantiems karjerą darbuotojams atlygis leistų užtikrinti ne bazinį, o vidutinį pragyvenimo lygį. Svarbiausias darbas buvo nuspręsti, kokie konkrečiai turi būti skaičiavimų krepšelio komponentai. Pavyzdžiui, kurioje miesto dalyje, tikėtina, gyvena mūsų darbuotojai? Kokią šeimos sudėtį paimti kaip atskaitos tašką? Tai labai kompleksinis darbas, kuriam skyrėme daug dėmesio ir atidumo. Daug kur rėmėmės savo patirtimi ar esamų darbuotojų statistika. Jei kildavo dilema, ją dažniausiai spręsdavome pasirinkdami žmogui palankesnį variantą“, – pasakoja Z. Matonienė. 

Atlygio gyventi dydis grindžiamas darbuotojų patiriamomis išlaidomis ir darbo bei gyvenimo sąlygomis, atsižvelgiant į konkrečios šalies kainų lygius, perkamąją galią. „Yara“ oraus atlygio metodologija apima ne centrinėje miesto dalyje esančių būstų nuomos kainas, minimalų mėnesinį maisto krepšelį gaminant namuose, viešojo transporto bilietų kainas, mobilaus ryšio išlaidas, asmeninės higienos prekių bei rūbų krepšelį, baldų kainas bei galimas papildomas išlaidas pramogoms ir kitoms prekėms ar paslaugoms. Bendrovės tikslas buvo pasiekti, kad gaunamas atlygis tenkintų visus šiuos poreikius. 

Starto pozicija 

Projektas Lietuvoje baigtas įgyvendinti 2023 m. gruodį. „Yara“ metodologija nustatytas atlygio, leidžiančio gyventi oriai, dydis mūsų šalyje – 1810 Eur. Visiems darbuotojams, kurių bruto atlygis nesiekė šios sumos, darbo užmokestis buvo pakeltas, neatsižvelgiant į jų darbo stažą, kompetenciją, vykdomą veiklą ar į skirtumą tarp gaunamo darbo užmokesčio ir atlygio gyventi dydžio. Tokių darbuotojų „Yara Lietuva“ praėjusiais metais buvo 38. Projektas turėjo įtakos ir samdos procesui: naujiems darbuotojams be patirties ši suma yra atskaitos taškas, minimalus atlygis, kurį jie užtikrintai gaus ateidami dirbti į „Yara“ ir kuris ilgainiui gali tik didėti. 

Pasak Z. Matonienės, atlygio gyventi dydį ketinama perskaičiuoti kas metus, siekiant nuolatos užtikrinti orų pragyvenimą visiems bendrovės žmonėms. 

„Pastebėjome, kad Lietuvoje nėra labai įprasta kalbėti apie atlyginimus, nesijaučiame patogiai šioje temoje. Tad oraus atlygio rodiklis gali pasitarnauti ir kaip finansinio raštingumo priemonė, akstinas skaidriam ir konstruktyviam pokalbiui, kuris leis darbuotojui pajusti, jog su juo elgiamasi teisingai.

Žinoma, tai ir būdas parodyti, kad esame pasiruošę darbuotojams suteikti daugiau nei iš mūsų yra reikalaujama. Savo žmonėms komunikuojame ir bendrą, didesnį tikslą: kad visi kompanijos „Yara“ darbuotojai visose šalyse jaustųsi oriau ir geriau. Galbūt pas mus to nejuntame, tačiau tikrai yra šalių, kur skurdo riba pavojingai arti, ir atotrūkis tarp minimalaus atlygio bei apskaičiuoto rodiklio kur kas didesnis“, – kalba Z. Matonienė. 

Ji priduria, kad būtų labai džiugu, jeigu bendrovės pramintu keliu pasektų ir daugiau Lietuvos įmonių. „Visgi tai neturėtų būti pirmas bendrovės projektas, susijęs su atlygiu, greičiau organiška tąsa turint gerai sudėliotas ir iškomunikuotas atlygio politikas, rėžius ir tvarkas. O pradėti reikėtų apsibrėžiant, koks yra įmonės darbdavio vertės pasiūlymas ir kokie komponentai jame svarbiausi“, – pabrėžia ji. 

Nuosekli socialinė politika 

Orus atlyginimas, papildęs kompanijos atlygio politiką, yra bendros įmonės socialinės atsakomybės dalis. Lietuvoje bendrovė veikia penkis metus, tačiau kompanija „Yara“ įkurta daugiau nei prieš šimtmetį, todėl duoklė visuomenei, šalia esančiai bendruomenei seniai tapusi jos savastimi. 

„Yara Lietuva“ daug dėmesio skiria įvairovei – apie lyčių, rasių, tautybių lygybę čia nebediskutuojama, tai yra kasdienybė. Vis aktyviau įmonė dirba su neįgaliaisiais, padeda jiems integruotis į darbo rinką. Praėjusiais metais „Yara Lietuva“ gavo apdovanojimą už mokamą lygiavertį atlygį. 

„Tai buvo patvirtinimas iš išorės to, ką mes gerai žinojome patys, nes nuolat matuojame šiuos dalykus organizacijos viduje. Kompleksinis, duomenimis pagrįstas tyrimas atskleidė, kad vyrams ir moterims lygiavertėse pozicijose mokame vienodą atlygį. To pasiekėme turėdami labai aiškius procesus, nuolat edukuodami vadovus ir išlaikydami nuoseklumą bei vientisumą formuojant atlygio politiką“, – pažymi „Yara“ Europos paslaugų centro vadovė.