M. Jurgilas: Specializuoti bankai didina konkurenciją

„Pagal tas (planuojamos veiklos – BNS) apimtis, kurios yra mums žinomos, nėra jokių sisteminių rizikų, kurias naujai pradėję veikti bankai Lietuvoje šiuo metu keltų. Ypač dėl to, kad vienas iš trijų bankų net nepradėjo veikti Lietuvoje. Tai rizikų net negali būti“, – penktadienį žurnalistams sakė Marius Jurgilas, LB valdybos narys. 

Pasak jo, vien tik užuomina apie jų atėjimą į rinką gali suteikti naudos vartotojams.  

„Mes norime didinti konkurenciją. (Jau veikiantys rinkos dalyviai – BNS) priversti reaguoti (...) – keisti kainodarą, įvesti naujus produktus, naujas paslaugas, programėles, nemokami mokėjimai – tai ir yra netiesioginė nauda, kurią vartotojas patiria dėl ateinančių naujų rinkos dalyvių“, – argumentavo p. Jurgilas. 

„Gali net neateiti niekas, bet sudaryti įspūdį, kad gali ateiti, – jau yra pakankamas dalykas, nes tada rinkos dalyviai, veikiantys čia, priversti galvoti, „ar mano pelnai ne per dideli“, – pridūrė jis. 

Anot p. Jurgilo, į Lietuvą ateina labai daug interesantų, kurie sprendžia, kaip išlaikyti prieigą prie Europos Sąjungos šalių po Brexito. Tačiau, jo žodžiais, nevertėtų baimintis, kad, pavyzdžiui, finansinių technologijų (fintech) bendrovės susikurs Lietuvoje priebėgą, keliančią rizikų šalies finansams. 

„Sakyčiau, kad tai ne priebėga, o sėkmė, nes būtent to siekia Paryžius, Frankurtas, Liuksemburgas, Dublinas, mes esame konkurencinėje kovoje. Į kur nutekės tas labai pelningas verslo modelis, kas yra finansinis tarpininkavimas. Taip atsitiko, deja, toks buvo demokratinis sprendimas tos šalies (Jungtinės Karalystės – BNS) piliečių, kad jie nusprendė atsijungti nuo Europos Sąjungos, o tai turi implikacijas finansų rinkoms (...) Mes nenorime likti nuošalyje. Tai va tokia nauda“, – argumentavo p. Jurgilas. 

LB valdybos narys teigė, kad bet kokios galimos rizikos yra valdomos.

„Dėl rizikų, jos yra valdomos, mes jas aiškiai labai suprantame. (...) Nėra dalinamos licencijos, nes jos yra filtruojamos. Yra atrenkama, į vertinimo procesą yra įtraukta ne tik Lietuvos bankas, bet ir kitos institucijos“, – sakė p. Jurgilas. 

Specializuoto banko licenciją pernai gavo kredito unija „Mano unija“, jau pakeitusi pavadinimą į „Mano bankas“, taip pat Jungtinės Karalystės finansų startuolis „Revolut“ ir britų „Akce“ grupės Lietuvos bendrovė „European Merchant“.

„Revolut“ ketina pradėti teikti paslaugas šių metų antroje pusėje. 

Apie planus siekti tokios licencijos pernai rugsėjį pranešė Lenkijoje steigiamas skaitmeninis bankas „Horum Bank“, kuriam vadovauja buvę vieno didžiausių Lenkijos komercinių bankų PKO vadovai, taip pat Norvegijos „Fjord Bank“.

Galimybė steigti specializuotą banką Lietuvoje atsirado 2017-ųjų pradžioje, įsigaliojus bankų įstatymo pataisoms. Šio tipo bankai turi atitikti visus bankams keliamus reikalavimus, tačiau jiems numatytas žemesnis – 1 mln. Eur – įstatinio kapitalo reikalavimas, apribojama teisė teikti investicines paslaugas.