Lietuvos bankų pelnas šiemet išaugo 55%

Trijų ketvirčių bankų sektoriaus pelnas jau viršijo pelną, uždirbtą per visus 2017 metus (239,7 mln. Eur).

Šiemet pelningai veikė 11 bankų ir užsienio bankų filialų, nuostolių patyrė tik 1 rinkos dalyvis, pranešė Lietuvos bankas.

Pagrindinis bankų pajamų šaltinis ir toliau yra grynosios palūkanų pajamos – jos per devynis šių metų mėnesius siekė 346,8 mln. Eur ir buvo 9,4% (29,8 mln. Eur) didesnės nei per tą patį 2017-ųjų laikotarpį. Grynosios paslaugų ir komisinių pajamos šiemet išaugo 10,5% iki 169,1 mln. Eur, tuo metu bankų administracinės išlaidos padidėjo 4,3% iki 156,4 mln. Eur. 

Lietuvos banko teigimu, palūkanų, paslaugų ir komisinių pajamų bei administracinių išlaidų grynasis pokytis sudarė 36,5 mln. Eur, todėl pagrindiniai bankų pajamų ir išlaidų straipsniai paaiškina tik dalį beveik 100 mln. Eur bankų sektoriaus pelno augimo. 

„Nors fundamentalios aplinkybės bankų pelnui yra itin palankios, jo spartų augimą galima iš dalies paaiškinti ir vienkartiniais veiksniais. Prieš metus bendram rezultatui įtaką padarė DNB ir „Nordea“ bankų jungimasis, kuris nulėmė didesnes nei įprasta atidėjinių išlaidas. Jos šiemet jau buvo 43,6 mln. Eur mažesnės nei pernai sausį–rugsėjį“, – teigiama Lietuvos banko apžvalgoje.

Bendras bankų turtas šių metų rugsėjo pabaigoje buvo 27,338 mlrd. Eur – 2,6% daugiau nei šių birželio pabaigoje ir 3,2% daugiau nei 2017-ųjų rugsėjo pabaigoje. Lietuvos banko teigimu, pagrindinis bankų sektoriaus turto augimo veiksnys išlieka skolinimas, tačiau trečiąjį ketvirtį jo įtaka buvo mažesnė – paskolų suma padidėjo 65 mln. Eur, o centriniame banke ir patronuojančiosiose įstaigose laikomų lėšų suma išaugo 626 mln. Eur.

„Tai neturėjo reikšmingos įtakos bankų sistemos turto struktūrai, nors paskolų dalis ir sumažėjo 2 procentiniais punktais iki 73%“, – nurodoma Lietuvos banko apžvalgoje.

Bankų paskolų (įskaitant lizingą) portfelis rugsėjo pabaigoje siekė 19,965 mlrd. Eur – 0,3% daugiau nei šių metų birželio pabaigoje ir 6,2% daugiau nei prieš metus. Pusę šio portfelio sudarė įmonių, o 47% – gyventojų paskolos. Pastarųjų portfelyje beveik 80% sudaro būsto paskolos. 

„Auganti ekonomika ir aktyvi būsto rinka skatino bankus skolinti, tai lėmė ir jų uždarbį. Į būsto kreditavimo rinką grįžo vienas ankstesnis dalyvis („Citadele“ bankas – BNS), o smulkiojo verslo kreditavimo ir vartojimo paskolų horizonte pasirodė nauji bankai, tai gera žinia vartotojams“, – pranešime spaudai sakė Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius Vytautas Valvonis.

Ne finansų bendrovių paskolų portfelio vertė per metus išaugo 14% iki 9,989 mlrd. Eur, namų ūkių – 8,6% iki 9,343 mlrd. Eur, o gyventojams suteiktų būsto paskolų vertė – 8,4% iki 7,378 mlrd. Eur (per ketvirtį – atitinkamai sumažėjo 0,9% ir padidėjo 2,2% bei 2,5%).

Neveiksnių skolos priemonių (blogų paskolų) dalis per metus sumenko 0,8  procentinio punkto (per ketvirtį – 0,2 punkto) iki 2,7% viso paskolų portfelio.

Bankuose laikomų gyventojų indėlių vertė per ketvirtį išaugo 2,3%, o per metus – 8,9% ir rugsėjo pabaigoje buvo 20,836 mlrd. Eur. Ne finansų įmonių indėlių vertė per metus padidėjo 3% ik 5,823 mlrd. Eur, gyventojų indėlių – 10,4% iki 12,477 mlrd. Eur.

Visi bankai vykdė nustatytus priežiūrinius kapitalo ir likvidumo reikalavimus. Bendras bankų sektoriaus kapitalo pakankamumo rodiklis rugsėjo  pabaigoje sudarė 18,8% – per tris mėnesius jis smuktelėjo 0,2 procentinio punkto.