Praradimo kartėlį atsveria laimėjimai

Prieš beveik 10 m. „Barclays“ tapo pirmąja „kregžde“, po kurios į Lietuvą atėjo „Western Union“, pradėjo veikti „Danske“ paslaugų centras ir kt. Visos šios kompanijos, pradėjusios veikti Lietuvoje turėdamos kelis šimtus darbuotojų, vėliau peraugo į tūkstančius vietų sukūrusius darbdavius – dabar bendras darbuotojų skaičius siekia 12.000. Garsių kompanijų vadovai kone vienbalsiai aiškino – į Lietuvą juos priviliojo išsilavinę kompetentingi specialistai, mokantys užsienio kalbas. Darbas tokiose įmonėse ugdė ir čia dirbančius žmones, tarp kurių – daugiausia jaunimas.

Pasaulinio garso kompanijos ne tik ugdė darbuotojų kompetencijas – jos pakeitė korporatyvinę kultūrą: pradedant ofisų erdvėmis, darbo organizavimu, personalo valdymu, baigiant efektyviais ir viliojančiais motyvaciniais sprendimais. IT specialistams sušvito nauja era – jie buvo tiesiog graibstomi, dėl jų konkuruojama. Visa tai gerokai kilstelėjo IT sektoriaus kompetencijų atlyginimų lygį ir išvedė specialistus į tarptautinius vandenis. Dėl minėtų veiksnių Lietuvos IT sektorius, palyginti su kitais, gerokai sustiprėjo – atsirado puiki galimybė išnaudoti tai „parduodant“ Lietuvos įvaizdį ir kompetencijas pasauliui. Galimybė darbuotis ir tobulėti tokio lygio bendrovėse paskatino daug jaunų žmonių pasilikti Lietuvoje – taip keitėsi suvokimas, kad tėvynėje galima ir dirbti ir užsidirbti.

Svarbu paminėti ir dar vieną „Barclays“ indėlį: jis atvėrė Lietuvą užsienio specialistams ir net padrąsino tuos, kurie ligi tol arba skeptiškai, arba nedrąsiai žvelgė į nepažįstamą šalį. Tai iliustruoja ne tik paslaugų centrų įkurtuvės, bet ir sparčiai užsipildančios LEZ. Mat, sprendžiant kur investuoti labai svarbų vaidmenį vaidina „socialinė infrastruktūra“, kurios reikia aukštos klasės specialistams, išlepintiems Berlyno, Londono, Amsterdamo, Paryžiaus ir pan.

Tie, kurie grąžo rankas dėl išeinančio „Barclays“, negali nepastebėti, kad išsiskyrimas – civilizuotas. Dalis darbuotojų pereina į „Barclays“ IT infrastruktūros paslaugų partnerę – „HCL Technologies“, kiti, gavę išeitines išmokas bus išgraibstyti vietos rinkoje: tokių specialistų trūksta ne tik privačiame, bet ir viešajame sektoriuje. Beje, viešajame sektoriuje įsidarbinę tokio aukšto lygio IT specialistai ilguoju laikotarpiu pagerins šio sektoriaus paslaugų kokybę.

Žinoma, tenka apgailestauti, kad praradome pasaulinio lygio Lietuvos ekonomikos patrauklumo ambasadorių, kurį, prisimenant suteiktą valstybės dotaciją, „nusipirkome“ labai pigiai – tuos keliolika milijonų litų seniai atsvėrė sumokėti mokesčiai į šalies biudžetą, įdarbintų ir išmokytų žmonių skaičius, iš paskos atėjusios investicijos, patirtis, kultūra ir kt.

Tačiau, VŽ nuomone, patrauklesnis Lietuvos traukinys jau važiuoja, turim naujų pasaulinio garso „lokomotyvų“. Tik kol „Barclays“ vardas visiškai neišgaravo iš viešosios erdvės, reikia išnaudoti likutinį jo efektą. Būtų puiku, jei per trumpą laiką atsirastų kitas solidus ir žinomas investuotojas, kuris natūraliai ištrintų iš atminties „Barclays“ praradimo kartėlį. O tai jau – užduotis Ūkio ministerijai, VšĮ „Investuok Lietuvoje“, Vyriausybei.