Seime – ginčai dėl netesybų už pradelstas būsto paskolas

Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo pataisomis siūlom, kad netesybos nuo vėluojamos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną siektų 0,02%, arba 7,2% per metus. Dabar jos negali viršyti 0,05%, arba 18% per metus.

„7,2% yra ta riba. Ties viršutine riba tarptautinės praktikos, bet gerokai mažesnės nei dabartinės“, –  teigė S. Jakeliūnas. Anot jo, didžiausi delspinigiai taikomi Vokietijoje ir Švedijoje, kur jie siekia nuo 5 iki 7%.

Lietuvos banko valdybos narys Tomas Garbaravičius tvirtino, kad 7,2% netesybos yra mažesnės nei vartojimo paskolos palūkanos, siekiančios 8–15%. 

„Neišsaugome paskolų ir palūkanų hierarchijos“, – komiteto posėdyje apgailestavo p. Garbaravičius.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad didelės mokėtinos sumos gali susikaupti po sutarties nutraukimo, jei ginčas persikeltų į teismą ir būtų pritaikytos „procesinės palūkanos“.

„Bankams gali būti paskata nutraukus (sutartis – BNS) ne iš karto klientą atiduoti antstoliams, o palikti šešis mėnesius laiko savo mokumui atstatyti ir per tą laiką auginti palūkanas. Ši vieta palieka vietos bankams piktnaudžiauti“, – teigė p. Garbaravičius. Anot jo, tokią praktiką reikėtų uždrausti.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) viceprezidentas Aidas Budrys komitete tvirtino, kad pataisos leidžia „šiek tiek liberaliau“ traktuoti finansinę drausmę.

„Netesybos yra atgrasymo priemonė, ji sukuria prielaidas, kad nebūtų piktnaudžiaujama ir nesilaikoma sutarties. Keistai atrodo, kai naudotis lėšomis nemokant įmokų, bet mokant netesybas, yra pigiau nei gauti vartojimo kreditą“, – teigė p. Budrys. 

Parlamentarai taip pat diskutuoja, ar delspinigių dydis neturėtų skirtis, kai klientas nemoka eilines įmokos, ir kai sutartis jau yra nutraukta, o bankas bando išieškoti paskolą.

„Didžiausia problema yra ne kai žmogus vėluoja sumokėti eilinę įmoką ir delspinigiai skaičiuojami tik nuo jos, o kai sutartis nutraukiama ir lieka nesumokėta didelė suma ir delspinigiai skaičiuojami nuo jos. Gal verta atskirti – eilinio įmokos nesumokėjimo atveju delspinigiai būtų vienokie, kad ir 10 proc., o  nutraukus sutartį mažesni, kokie yra Civiliniame kodekse – 5% metinių palūkanų“, – BNS sakė p. Jakeliūnas.  

Taip pat siūloma naujus delspinigius taikyti ir dabartinėms sutartims. Anot p. Jakeliūno, tam pritaria tiek Lietuvos bankas, tiek Bankų asociacija. 

Jeigu Seimas pataisas priimtų, jos įsigaliotų nuo kovo ir negaliotų greitųjų vartojimo kreditų įmonėms.

Lietuvos bankų asociacija nepritaria

Mantas Zalatorius, LBA prezidentas, išplatintame pranešime pažymi, kad LBA nepritaria komitete svarstomoms Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo pataisoms.

„Komitetas teigia siekiantis apsaugoti kreditų gavėjų teises. Tačiau, LBA vertinimu, svarstant pataisas, nėra atsižvelgiama į socialinio jautrumo kriterijų ir galimas sistemines pasekmes bankų klientams“, – teigia p. Zalatorius.

Anot jo, Lietuva yra viena iš nedaugelio šalių, galinčių pasigirti, jog krizės laikotarpiu iš savo vienintelio būsto nebuvo iškeldintas nė vienas su banku bendradarbiavęs klientas.

„Apribojant netesybų skaičiavimo terminą, kredito įstaigos yra verčiamos kuo skubiau inicijuoti kreditavimo sutarties nutraukimą, užuot visais įmanomais būdais drauge su klientu ieškojusios išeičių, padedant atstatyti jo mokumą“, –.

Asociacijos prezidentas pabrėžia, kad, palaikydami parlamentarų idėją kurti tvirtesnį mechanizmą, skirtą apsaugoti finansų įstaigų klientus sudėtingomis gyvenimo aplinkybėmis, bankai siūlė aptarti kitus būdus, kurie nesukeltų tiek neigiamų pasekmių vartotojams.