Lietuvos banko vadovas Vasiliauskas: uždraudę viską, liktume prie suskilusios geldos

Publikuota: 2018-10-16
Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Pinigų plovimo istorijos, kuriose minimi ir Baltijos šalyse veikiantys bankai, turi neigiamos įtakos viso regiono bankų sektoriaus reputacijai, teigia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Tačiau, anot jo, bent jau Lietuvoje nerezidentų indėlių portfelis šiuo metu yra minimalus, o anksčiau su jais aktyviai dirbę „Snoro“ ir Ūkio bankai  – netekę licencijų ir bankrutavę.

„Nepaisant to, Baltijos šalys suprantamos kaip viena rinka, todėl mums ne vistiek, kas darosi į šiaurę nuo Lietuvos sienos. Kartais, ypač bendraujant su prižiūrėtojais iš už Atlanto, tenka pradėti nuo paaiškinimų, kas yra Balkanai, o kas – Baltijos šalys, ir tik po to pradėti aiškinti, kuo gi skiriasi Lietuva, Latvija ir Estija“, – interviu  sakė p. Vasiliauskas.

Pasak jo, nors finansinių technologijų sektoriaus plėtra Lietuvoje išlieka sparti, tarptautinės sėkmės istorijos šalis vis dar nepatyrė, o pastaruoju metu teisėsaugos akcentuojamos su kritovaliutomis susijusios veiklos rizikos gali turėti neigiamos įtakos visam sektoriui.

Kaip vertinate JAV verslininko Billo Browderio naujausius pareiškimus, jog Norvegijos DNB bankas 2007–2010 metais, dalyvaujant Ūkio bankui, padėjo išplauti 533.000 JAV dolerių iš Rusijos?

Visi puikiai žinome, kad bankinių licencijų netekusių „Snoro“ ir Ūkio bankų didelė dalis verslo buvo susijusi su nerezidentų aptarnavimu. Tai faktas ir jo nepaneigsi. Dabar nerezidentų indėlių portfelis Lietuvoje nesiekia net 3%, o indėliai iš Rytų sudaro iš viso tik apie procentą. Vaizdas gerokai skiriasi nuo mūsų kaimynų. 

TAIP PAT SKAITYKITE:

Kremliaus kritiko Browderio interviu VŽ: koks Lietuvos vaidmuo plaunant rusų pinigus

„Danske Bank“ – JAV Teisingumo departamento taikiklyje, nutraukiama akcijų supirkimo programa

Pinigų plovimo skandale skęsta ir veiklos Estijoje nesukontroliavęs „Danske Bank“. Ar ši istorija galėjo turėti įtakos jo sprendimui trauktis iš Baltijos šalių?

Sunku pasakyti, matyt „Danske Bank“ pagrindinis bankas galėtų išsamiau pakomentuoti, tačiau gali būti, kad tai buvo vienas iš faktorių. Tai yra vidiniai bankinių grupių sprendimai, „Danske Bank“ deklaravo norą susikoncentruoti į savo namų rinką, kuri yra Šiaurės šalyse, ypač Danijoje.

Apie atsitraukimą iš Baltijos šalių  „Danske Bank“ pradėjo kalbėti jau prieš dvejus ar trejus metus. Ar tai rodo, kad bankas jau tuomet jautė gresiančių problemų mąstą?

Nenorėčiau užsiimti spekuliacijomis. Savo priežiūrinių veiksmų kontekste mes esame žiūrėję ir pinigų plovimo prevencijos rizikas, ta informacija dalijomės su Danijos kompetentingomis priežiūros institucijomis. Tačiau tikrai nenorėčiau spekuliuoti.

Šios pinigų plovimo istorijos, taip pat Latvijos centrinio banko vadovui Ilmarui Rimševičiui reiškiami įtarimai korupcija tikriausiai meta dėmę visoms Baltijos šalims?

Nenorėčiau komentuoti tos atskiros (I. Rimševičiaus – BNS) bylos, tai išeina už centrinės bankininkystės ribų. Vyksta tyrimas ir pamatysime, kokie ten bus atsakymai. Bet visi šie veiksniai vienu ar kitu kampu paliečia Baltijos šalių bankinio sektoriaus reputaciją (...) Birželį specialiai lankėmės JAV, kur apėjome visas priežiūros institucijas - Iždo departameną, Federalinį rezervų banką. Bandome paaiškinti, kokia yra Lietuvos situacija kalbant apie nerezidentų verslą.

Atkreipčiau dėmesį, kad mūsų bankinė sistema, skirtingai nuo Latvijos ir Estijos, vis dar turi priėjimą prie JAV dolerių korespondentinės bankininkystės. Tai rodo, kad tam tikras skirtumas Baltijos šalyse egzistuoja. 

Šios istorijos neatbaidė į „Luminor“ banką ketinančios investuoti JAV privataus kapitalo fondų valdymo bendrovės „Blackstone“. Kokių pokyčių ši investicija gali įnešti į Baltijos šalių bankų rinką?

Potencialiai galime tikėtis didesnės konkurencijos, bet tai priklauso nuo jų apetito. „Blackstone“ finansinis pajėgumas yra neabejotinas, tai žmonės, kurie išmano, ką daro, bet kol kas „Luminor“ trijose Baltijos šalyse vis dar dirba su šešiomis sistemomis, todėl vidutinių procesų sutvarkymas yra iššūkis numeris vienas.

Akivaizdu, kad iššūkių „Luminor“ banke yra ir daugiau, tą rodo ir birželio incidentas, kai mokėjimų sistema visą savaitgalį buvo nepasiekiama. Bet potencialiai, manau, galime kalbėti apie tikrai tris lygiaverčius konkurentus regione.

JAV finansinį investuotoją turime ir Latvijos „Citadele“ banke. Ar tokių investuotojų atsiradimas jau yra tendencija, ar atsitiktinumas?

Nemanau, kad tai yra atsitiktinumas, tokio lygio finansiniai investuotojai atsitiktinių sprendimų nedaro. Tai yra skaičiavimais grįstas atėjimas, nes Baltijos šalyse privačios skolos lygis turi potencialo augti, produktų įvairovės lygis taip pat turi potencialo, makroekonominė situacija, ekonomikų augimas taip pat turi potencialo. Pažiūrėkime į bankinio sektoriaus grąžas Baltijos ir Šiaurės šalyse, jos akivaizdžiai skiriasi nuo likusios Europos. 

Po dešimties metų pertraukos nauja banko licencija suteikta ir Lietuvos bendrovei. Kas lėmė tokį ilgą laikotarpį?

Rinkos mažumas ir pakankamai aiškūs jos lyderiai yra esminės aplinkybės. Įeiti į rinką esant dabartinei jos struktūrai iš tikrųjų yra pakankamai nelengva, tai reikalauja labai daug investicijų, o dar ir klausimas dėl rinkos dalies visą laiką kabo ore. Sakyčiau, tokios dvi priežastys. Kredito unijai „Mano unija“ suteikta licencija yra specializuoto banko ir tai yra tiesioginė kreditų unijų reformos pasekmė.

Sunku būtų pavadinti „Mano uniją“ nauju rinkos žaidėju.

Tikrai taip. Sakyčiau, kad kol kas tai yra lokalus rinkos žaidėjas. Matysime, ar tai virs kažkokiu konkurenciniu faktoriumi, bet kol kas tai yra tik pirmas žingsnelis. 

Tačiau ateityje tikriausiai sulauksime ir  visiškai naujų žaidėjų. Vienu jų gali tapti specializuoto banko licencijos siekiantis Jungtinės Karalystės finansų startuolis „Revolut“.

Nenorėčiau konkrečiai įvardinti ir komentuoti bendrovių pavadinimų, tačiau taip, šiai dienai mes dirbame ties keturiomis licencijomis, tai yra keturi naujai ateinantys žaidėjai. Matysime, kaip jiems seksis. Be jokios abejonės, mes tikimės, kad naujo tarptautinio žaidėjo atėjimas galėtų pagyvinti nusistovėjusį Lietuvos bankų sektorių, bet aš didesnes viltis siečiau su tikrai vieningos Europos Sąjungos finansų rinkos formavimusi.

Idėja yra turėti tikrai bendrą rinką, nes dabar Europos finansų rinka yra susiskirsčius į atskirus narvelius, daugiau orientuotus į vidinių poreikių tenkinimą, į nacionalines rinkas. Sakyčiau, kad bankų sąjungos užbaigimas ir spartesnis paneuropinis kapitalo rinkos reformos sprendimas būtų žingsnis vidutiniu–ilguoju laikotarpiu, kalbant apie pagaliau vieningos rinkos ir finansinių paslaugų teikime atsiradimą. 

Tai susiję su Jūsų siūlymu, jog Europos Centrinis Bankas turėtų prižiūrėti ne tik euro zonos, bet visos ES bankus?

Iš principo taip. Tai ypač aktualu mūsų jurisdikcijai, nes čia veikiančių bankų motinos yra įsikūrusios ne euro zonoje. Glaudesnio bendradarbiavimo procedūra ir ne euro zonos valstybių bankų įsitraukimas į bankų sąjungą, be abejo, prie to prisidėtų.

Galimybė steigti specializuotą banką atsirado jau 2017-ųjų pradžios. Kodėl pirmosios licencijos teko laukti daugiau kaip pusantrų metų?

Pats licencijos išdavimo procesas trunka apie 12 mėnesių. Atsiradus galimybei gauti specializuoto banko licenciją, potencialiems pretendentams visų pirma reikėjo susipažinti su naujomis sąlygomis, su ta nauja jurisdikcija bankinių licencijų žemėlapyje, kuri vėliau leistų bandyti plėstis į likusias Europos Sąjungos valstybes nares. Tai yra pakankamai ilgas procesas, nuo naujo režimo sukūrimo, jo marketingo ir galiausiai realių žingsnių išduodant licencijas.

Tokių problemų nekyla „fintech“ ar mokėjimų rinkoje, čia apie naujus žaidėjus girdime pakankamai dažnai.

Susidomėjimas čia didelis, išduota nemažai elektroninių pinigų įstaigų, mokėjimų įstaigų licencijų, bet tokios galutinės sėkmės istorijos, kurios pavyzdžiu galėtume sakyti, kad mes jau įsitvirtinę pasauliniame finansų technologijų žemėlapyje, aš kol kas nematau. Yra tų atvejų, bet kad jie virstų tarptautine byla, kol kas to nėra.

Ar finansinių technologijų įmonių ir specializuotų bankų licencijų išdavimas ir priežiūra labai skiriasi?

Be jokios abejonės, bankinę licenciją galima prilyginti sunkiajai artilerijai, jos gavimas yra kur kas sudėtingesnė procedūra. Ir priežiūros požiūriu tai yra sudėtingesnis procesas. Tuo metu elektroninių pinigų įstaigų, mokėjimų įstaigų licencijų išdavimas yra paprastesnis. 

Ar lengviau gaunamos fintech licencijos užprogramuoja ir didesnes šio sektoriaus rizikas?

Licencijos išdavimo procedūra yra paprastesnė, tačiau finansų srityje veikiantys fiziniai asmenys, jų reputacija ir profesinės biografijos yra vienodai tikrinamos tiek bankiniame, tiek mokėjimų ir elektrinių pinigų įstaigų sektoriuose.

Neabejoju, kad žinote apie Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) atliekamą „fintech“ sektoriaus, įskaitant operacijas kriptovaliutomis, vertinimą.

Žinome, ir tas vertinimas mums kelia daug klausimų. Mes matome rizikas, puikiai jas suprantame, tačiau nenorėčiau nekompetentingai hiperbolizuoti ir sakyti, kad kyla didžiulės grėsmės ir dėl to mums reikėtų viską uždrausti. Tai man kartais kelia nerimą, nes tada mes galime apskritai uždrausti viską ir likti prie suskilusios geldos.

Visgi sunku nesutikti su FNTT, jog kriptovaliutų ir pirminio viešo žetonų siūlymo (ICO) veiklose yra labai daug pilkų zonų, kurios nei reglamentuojamos, nei tinkamai prižiūrimos.

Visų pirma, aš nenorėčiau tarp „fintech“ ir kriptoturto, nes valiutomis jo vadinti niekaip negaliu, dėti lygybės ženklą. Kartais man atrodo, kad kai kada valstybės institucijos tą ir daro – sako, kad viskas, kas yra „fintech“, tai visų pirma yra kripto. Su tuo negaliu sutikti. Man „fintech“ yra inovacijos, o kripto – tiesiog viena iš turto klasių. Čia dėti lygybės ženklo negalima.

Taip, be jokios abejonės, pilkų zonų yra. Šiai dienai Lietuvos banko pozicija yra tokia, kad tai, kas yra kripto, mes iš viso nereguliuojame, tai yra už teisės ribų. Nes bandant reguliuoti, kiltų įteisinimo klausimas. Mes nenorėtume to daryti, todėl ir sakome, kad tai yra tiesiog turto rūšis. Kalbant apie ICO, jei tokiu būdu yra finansuojamasi, tai turi atitikti vertybinių popierių platinimo praktiką. Čia mūsų pozicija yra vienareikšmė.

Kalbant apie vadinamąsias virtualaus turto keityklas, Finansų ministerija jau yra parengusi įstatymų projektą – ten kaip kompetetinga pinigų plovimo prevencijos institucija įvardinta FNTT. Mano galva, prie dabartinės pinigų plovimo prevencijos Lietuvoje sąrangos yra visiškai natūralu, kad būtent FNTT yra ta įgaliota institucija šiam sektoriui prižiūrėti.

Tačiau skirtingų institucijų kompetencijų ribos čia tikriausiai persidengia?

Kaip kitų subjektų atžvilgiu, taip ir čia. Bet vis dėlto lyderio pozicija yra Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos.

FNTT komunikuoja, kad ir pati ruošia įstatymų pataisas dėl efektyvesnės kriptovaliutų sektoriaus priežiūros.

Man labai keista šioje vietoje, nes mes rugpjūčio mėnesį esame turėję diskusijas Finansų ministerijoje ir buvome sutarę dėl modelio, kur lyderis yra FNTT. Taip, mes dalyvaujame priežiūros sistemoje, bet lyderis yra FNTT. Dabar kažkaip trūkt už vadžių, viskas nuo pradžių. Nežinau, ar tai yra teisinga. Matyt turėtume dar kartą grįžti į diskusiją ir tartis šiais klausimais.

Noriu pabrėžti, kad jokio susipriešinimo nėra, tiesiog reikia daugiau tarpusavio supratimo, o to pas mus dažnai trūksta.

Galbūt FNTT analizė ir jos pristatymas įvairiose institucijoje prisidės prie to supratimo didinimo?

Mano subjektyvia nuomone, kalbėti tik apie rizikas nepakanka, nes tai yra tik paveikslo dalis. Žymiai racionalesnis ir pragmatiškesnis būtų bendras pristatymas – tiek už finansų politiką atsakingos institucijos, šiuo atveju Finansų ministerijos, tiek mūsų, kaip prižiūrėtojo, taip su rizikomis dirbančių institucijų – Policijos departamento, Kriminalinės policijos, FNTT. Dabar kai daromas, sakyčiau, dalinis pristatymas, vaizdas taip pat gaunamas dalinis.

Dėkui už pokalbį.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Jakeliūnas ruošiasi vizitui į Švediją: aiškinsis dėl „Vilibor“ 23

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Stasys Jakeliūnas planuoja vizitą į Švediją, kurioje...

Rinkos
2019.04.18
„Luminor“ klientų konsultavimo centrų vadovė – G. Blazgienė 

„Luminor“ Klientų konsultavimo centrų departamento vadove tapo Giedrė Blazgienė, pastaruoju metu dirbusi...

Vadyba
2019.04.18
Londono sičio bankai kelia sparnus

Pastaruoju metu padaugėjo Londono sičio finansinių paslaugų bendrovių, kurios steigia savo padalinius...

Finansai
2019.04.18
Vis dar pervedimų viduramžiai: pavedimai tarp bankų keliaus iki 5 dienų 19

Per Šv. Velykas pateikti mokėjimai tarp didžiųjų šalies bankų nebus vykdomi, todėl šiandien po 16 val.

Rinkos
2019.04.18
„UniCredit“ sumokės 1,3 mlrd. USD už sankcijų nepaisymą 3

Didžiausias Italijos bankas „UniCredit“ sutiko pripažinti kaltę ir sumokėti 1,3 mlrd. USD baudą už Iranui...

Rinkos
2019.04.16
„Danske Bank“ analitikai: „Swedbank“ akcijoms – 30% nuolaida 9

Į pinigų plovimo skandalą įklimpusio Švedijos banko „Swedbank“ akcijos kainos ir pelno santykis (P/E...

Rinkos
2019.04.16
JAV didieji bankai skelbia savo rezultatus 1

JAV įsibėgėja didžiųjų bankų pirmojo ketvirčio rezultatų skelbimo sezonas – juos jau paviešino „JPMorgan...

Rinkos
2019.04.15
Kaip tapti išskirtiniu banko klientu Lietuvoje 1

Asmeninį vadybininką ar asmeninį bankininką Lietuvoje turi nemaža dalis bankų klientų, tačiau tikrai...

Rinkos
2019.04.14
6-ios „Revolut“ alternatyvos Lietuvoje ir Europoje Premium 15

Jungtinės Karalystės finansų technologijų startuolis „Revolut“, dalį savo veiklos vykdantis iš Lietuvos, yra...

Rinkos
2019.04.13
Turto iššvaistymu įtariamas rusas Vilniuje įkūrė įmonę „KP Pay“

Artiomas Palejevas, Vilniuje įsteigtos mokėjimų bendrovės „KP Pay“ vadovas ir akcininkas, įtariamas Rusijos...

Rinkos
2019.04.11
„Luminor“ išstoja iš bendro bankomatų tinklo: pastarojo ateitis – miglota 27

Baltijos šalių bankas „Luminor“, atsisakantis dalies darbuotojų ir padalinių, imasi pertvarkų ir su...

Rinkos
2019.04.11
Turtingiausi Lietuvos bankų klientai: jų investiciniai norai ir asmeniniai įgeidžiai Premium

Turtingiausi Lietuvos bankų klientai sparčiai didina savo investicijų portfelius, o jų indėliai iš viso auga...

Rinkos
2019.04.11
SEB išpardavė pusę turėtų „Swedbank“ akcijų 9

Švedijos bankui SEB priklausanti fondų valdymo įmonė perpus nurėžė savo investicijas į konkuruojančio ir į...

Rinkos
2019.04.10
Brangstant paskoloms, transporto sektorius kaltina sumažėjusią bankų konkurenciją Premium 8

Transporto įmonių vadovai skundžiasi, kad pernai jų veiklą dosniai finansavę bankai šiemet paskolas dalija ir...

 Lietuvos bankas prašo S. Jakeliūną pagrįsti kaltinimus 12

Lietuvos bankas paprašė, kad Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas pateiktų...

Verslo aplinka
2019.04.09
Naujas „Visa“ pirkinys – „Ripple“ pasitelkimo mokėjimams galimybės 2

Pasaulinei mokėjimų milžinei „Visa“ įsigijus Lietuvoje įsteigtą mokėjimo paslaugų UAB „Earthport Payment...

Rinkos
2019.04.08
STT sulaikė Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovą R. Šidlauską 25

Specialiųjų tyrimų tarnyba sekmadienį sulaikė Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos...

Verslo aplinka
2019.04.08
Vokietijos bankas N26 sugrįš į Lietuvą Premium 23

Vokietijos internetinis bankas N26, veiklą Lietuvoje, kaip ir Latvijoje, dėl neapibrėžtų aplinkybių...

Rinkos
2019.04.08
Norite įskųsti banką? JAV jūsų laukia ir žada dolerių 4

Jei turite informacijos apie neleistinas bankų ar kitų finansų įstaigų machinacijas, kuriose dalyvavo ir JAV...

Rinkos
2019.04.06
Žiniasklaida: „Danske Bank“ ir „Luminor“ ieško pirkėjų būsto paskolų portfeliams Estijoje Premium 11

Į pinigų plovimo skandalą įklimpęs „Danske Bank“ ieško, kam Estijoje parduoti savo būsto paskolų portfelį.

Rinkos
2019.04.05

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau