Kintantis bankinio sektoriaus horizontas: ar tradiciniai bankai artėja prie išnykimo?

Publikuota: 2018-03-26
Andrius Bičeika, „Revolut“ vadovas Baltijos šalims. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Andrius Bičeika, „Revolut“ vadovas Baltijos šalims. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
„Revolut“ Baltijos regiono vadovas

Bankinis sektorius neabejotinai išgyvena labai įdomų laikotarpį – ilgą laiką nekitusiame bankų horizonte atsiranda vis daugiau naujų žaidėjų, kurie iš pradžių savo pasiūlymais gali net lengvai apstulbinti. Save jie vadina neobankais, skaitmeniniais bankais, skaitmeninėmis bankų alternatyvomis, ir iš esmės yra dažnai linksniuojamo FinTech pasaulio atstovai.

Beveik visi jie siūlo kasdienes finansines operacijas perkelti į mobiliuosius telefonus, bei įgalina klientą jas atlikti gerokai pigiau, nei tradiciniai bankai, arba ir visai nemokamai. Be abejo, kiekvienas naujas ir sparčiai populiarėjantis darinys visada iškelia tą patį klausimą: ar tai ir yra ateitis, ar tik trumpalaikė mada?

Žinoma, tikslų ateities vaizdą po 20 metų nupiešti beveik neįmanoma – juk vos prieš 2-3 metus mažai kas būtų patikėjęs ir šiandieninių skaitmeninių bankų vizija, kuri šiandien jau yra realybė. Ir tai, kaip technologijų dėka jie pakeitė bankinių paslaugų struktūrą – taikydami inovacijas atsiskaitymuose, draudimo ir paskolų teikime, automatizuodami darbus ir tobulindami saugumo funkcijas – iš tiesų sudrebino daugelio suvokimą apie bankinį sektorių ir bankų teigiamas paslaugas. Netikėti skaitmeninių bankų ateitimi yra beveik tas pats, kaip netikėti pačiomis technologijomis ir jų galia. Galiu tik priminti, kad ypač skeptiškai būdavo priimami visi įdomesni technologiniai laimėjimai: telefonas, ausinukas, iPod‘as, ir daugelis kitų. Nepanašu, kad skeptikų argumentai buvo ypač tikslūs.

Grįžtant prie skaitmeninių bankų, galima išskirti bent tris svarbius faktorius, kurie suteikia skaitmeniniams bankams tokį svarbų konkurencinį pranašumą prieš tradicinius bankus:

1.    Jie mąsto kaip technologijų kompanijos. Akivaizdžiausias skirtumas yra tas, kad tokie neobankai iš esmės paneigia fizinės infrastruktūros svarbą – jie paprastai neturi savo atstovybių, ar ofisų su konsultantais. Tai leidžia tokioms įmonės savo klientų ratą plėsti ypač greitai, ir pirmiausia nukreipti savo resursus į produkto tobulinimą. Darbo prioritetų perskirstymas lemia, kad naujos paslaugos gali būti sukurtos, ištestuotos ir pristatytos kelių savaičių ar net dienų bėgyje. Sugebėjimas greitai prisitaikyti prie kintančių rinkos poreikių ir viską spręsti technologijų pagalba ir yra tas laimintis derinys, kuris taip patinka prie tradicinių bankų nelankstumo pratusius klientus.

2.    Žmonės vis labiau nori, kad su jais būtų kalbama jų pačių kalba. O didieji bankai tuo rūpinasi ypač retai – galima tuo įsitikinti kaskart, kai tenka pildyti kalnus popierių norint atlikti vieną paprastą veiksmą. Be to, Z karta vadinama visuomenės dalis (visi, gimę po 1995 m.) iš esmės yra skaitmeninė karta. Įpratę prie interneto ir technologijų nuo pat vaikystės, jie nori greitų, suprantamų atsakymų ir sprendimų. Bet kokia paslauga, kuri reikalauja per daug susitelkimo ir yra pernelyg sudėtinga, jų nebedomina. Nereikia ilgai įrodinėti, kad tradiciniai bankai nesispecializuoja greitų, patogių ir intuityvių sprendimų kūrime – dėl to jie ir praranda vis daugiau jaunų vartotojų ir klientų, kurie savo laiką nori investuoti prasmingiau.

3.   Neobankai nereikalauja ribojančio, sudėtingo ar absoliutaus įsipareigojimo. Nemažai skaitmeninių bankų pasirenka vieną konkrečią sritį, kurioje nori dirbti – valiutų keitimas, kreditų teikimas, ar kita. Pradėti naudotis tokių bankų paslaugomis yra paprasta – dažniausiai tam tereikia skirti porą minučių užpildant anketą su savo duomenimis išmaniajame telefone. Kad taptų tokio banko klientu, žmogui nereikia uždaryti kitų savo sąskaitų, dažnai neobanke nereikia ir mokėti ir už sąskaitos atsidarymą ar jos turėjimą (t.y., nėra abonentinių mokesčių ar krepšelių). Tokiu būdu žmogus nepatiria streso ar barjero išbandant tokį produktą tiesiog iš įdomumo, norėdamas patenkinti smalsumą ar klausydamas aplinkinių rekomendacijų. Natūralu, kad patirtas pasitenkinimas išbandžius vieną ar kitą paslaugą ilgainiui žmogų paverčia lojaliu klientu, kuris įvertina paslaugos paprastumą ir prieinamumą.

Atsižvelgiant į tokias tendencijas, tiksliausias klausimas būtų ne „ar“ tradiciniai bankai turės keistis, bet „kaip“ jie turės keistis. Kaip ir bet kuri kita dėl klientų konkuruojanti įmonė, bankai turės pergalvoti būdus, kaip išlaikyti lojalumą. Stebint pastarųjų metų pokyčius, darosi sunku patikėti, kad pasaulyje dar ilgai dominuos sistema, kuri reikalauja išsamių dokumentacijų ar vizitų į fizinius banko filialus, jei žmogus svečioje šalyje nori atsidaryti banko sąskaitą.

Tai, kad didieji bankai kuria savo filialus įvairiose šalyse, nepadaro jų pasauliniais bankais: tikras pasaulinis (ir, greičiausiai, skaitmeninis) bankas bus tas, kuris leis žmogui sąskaitą bet kurioje šalyje, su bet kuriuo galiojančiu tapatybės dokumentu, atsidaryti per minutę. Pageidautina – savo išmaniojo programėlėje, kuri geolokacijos technologijų dėka dar pasiūlys ir kelionės draudimą, arba galimybę pateikti pretenziją ir gauti kompensaciją už vėlavusį skrydį, ar primins, kad šiandien yra gera diena investuoti į akcijas. Tikėtina, kad pasauliniame finansų sektoriuje kelių metų bėgyje išryškės keli pagrindiniai rinkoje dominuojantys žaidėjai, populiarumu panašūs į „Facebook“, „Google“ ar „Twitter“.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Temos:
„Lewben Group“ atsisako lengvatinių mokesčių zonose populiarių paslaugų teikimo

Lietuvos finansinių paslaugų grupė „Lewben Group“ nusprendė nebeplėtoti patikos (fiduciarinių) paslaugų.

Rinkos
11:31
Kredito garantijos ūkininkams – paskui ES projektus Premium

Ūkininkai vis labiau domisi kredito garantijomis – per pirmąjį šių metų pusmetį jų jau suteikta trečdaliu...

Agroverslas
2018.07.20
Bankams ruošiamas naujas finansavimosi būdas

Lietuvos komerciniai bankai galbūt jau kitąmet galės turėti visiškai naują finansavimo šaltinį.

Rinkos
2018.07.19
„Danske Bank“ nori išpirkti kaltę: pasiruošęs aukoti 230 mln. USD 12

Didžiausias Danijos bankas „Danske Bank“, įsivėlęs į bene didžiausią nuo banko įkūrimo 1871 m. skandalą, savo...

Rinkos
2018.07.19
„Danske Bank“ akcijoms seniai nebuvo taip blogai 8

Didžiausio Danijos banko „Danske Bank“, įsipainiojusio į galimo pinigų plovimo per Baltijos šalis skandalą,...

Rinkos
2018.07.18
Per „Revolut“ galimai plauti pinigai 7

Lietuviškos bankinės licencijos siekiantis Jungtinės Karalystės finansų startuolis „Revolut“ informavo britų...

Rinkos
2018.07.18
Medicinos banko grynasis pelnas augo 65% 3

Lietuviško kapitalo Medicinos bankas per pirmąjį 2018 m. pusmetį uždirbo 0,71 mln. Eur grynojo pelno. Tai yra...

Finansai
2018.07.18
JAV bankai prisuka pinigų kranelius komerciniam NT finansuoti 7

JAV bankai atsargiau vertina komercinio nekilnojamojo turto (NT) perspektyvas, todėl mažina išduodamų paskolų...

Statyba ir NT
2018.07.18
Bankai atsisako klientų, o pakilęs spiečius ieško naujo avilio Premium 5

Latvijos, Estijos, Kipro ir daugelio kitų Europos Sąjungos šalių bankai atsisako senųjų klientų, jeigu šie...

Finansai
2018.07.18
„Swedbank“ Lietuvoje 5% išaugino grynąjį pelną 2

„Swedbank“ Lietuvoje per 2018 m. pirmąjį pusmetį uždirbo 59 mln. Eur grynojo pelno. Tai yra 5% daugiau nei...

Finansai
2018.07.18
SEB grynojo pelno uždirbo 29% daugiau 12

SEB grupė Lietuvoje pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 51,6 mln. Eur, arba 29% daugiau grynojo pelno nei prieš...

Rinkos
2018.07.17
Nesibylinėję dėl neįsigaliojusių „Snoro“ akcijų ir obligacijų išmokas gaus paskutiniai 20

Valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ prašymų išmokėti jiems priklausančias draudimines išmokas...

Rinkos
2018.07.13
Pinigų plovykla vadinamas „Danske Bank“ degina įvaizdžio likučius Premium 7

Didžiausias Danijos bankas „Danske Bank“, verslo interesų turintis ir Lietuvoje, vis labiau klimpsta į pinigų...

Rinkos
2018.07.11
Teismas: SEB į Estijos fondą investavusiems klientams turi atlyginti 153.000 Eur 1

Vienas didžiausių šalyje komercinių SEB bankas į žlugusį Estijos investicijų fondą „GILD Arbitrage Risk...

Finansai
2018.07.11
Įžvelgia reguliacines ir reputacines rizikas Šiaurės šalių bankams Baltijos šalyse Premium 1

Pasaulinė reitingų agentūra „DBRS Ratings Limited“ naujausioje apžvalgoje apie Šiaurės šalių bankus Baltijos...

Rinkos
2018.07.11
„Swedbank“ teisme išgirdo nepalankų sprendimą 17

Bankui „Swedbank“ nepavyko teisme užginčyti nepalankaus Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos...

Rinkos
2018.07.11
Kaip už būsto paskolą sumokėti iki 34% mažiau palūkanų 36

Sakoma, kad pirkdami būstą su kreditu vieną būstą nusiperkate sau, o kitą nuperkate bankui.

Rinkos
2018.07.08
Neužregistruotos „Snoro“ akcijų emisijos pirkėjai gaus išmokas 20

Neužregistruotos „Snoro“ akcijų emisijos pirkėjai gaus iki 100.000 Eur indėlių draudimo išmokas - po 6 m.

Rinkos
2018.07.05
Įtartini pinigų srautai per Estijos „Danske Bank“ – dvigubai didesni nei skaičiuota 3

Per „Danske Bank“ padalinį Estijoje galimai galėjo būti išplauta per 53 mlrd. DKK (7,1 mlrd. Eur), arba...

Rinkos
2018.07.04
Numavičiaus šeimos biuras nutraukia veiklą Lietuvoje 62

Turtingiausiu iš Lietuvos kilusiu verslininku tituluojamas Nerijus Numavičiaus nutraukia kone paskutinius...

Rinkos
2018.07.03

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau