Pavojaus signalas bankams: jūs esate taikinys Nr. 1

Pastaraisiais metais įvairaus pobūdžio kibernetinių atakų finansų sektoriuje nuolat daugėjo ir , regis ateinančiais metais ši tendencija dar labiau išryškės. Europos Sąjungos kriminalinės žvalgybos agentūra (Europolas) neseniai paskelbė, kad kiekvieną dieną yra užfiksuojama apie 4.000 kibernetinių atakų, po kurių prašoma išpirkos mainais į prieigą prie užgrobtų ar įšaldytų duomenų. Štai palyginti neseniai garsiai nuskambėjo pavežėjimo paslaugų kompanijos „Uber” skandalas – į dienos šviesą iškilo faktas, kad dar pernai iš kompanijos programišiai pavogė milžiniškus kiekius klientų ir vairuotojų duomenų ir mainais už jų sunaikinimą iš „Uber” gavo 100.000 JAV dolerių.

Nors ir ne visos kibernetinės atakos fiksuojamos bankuose, tačiau būtent finansų sektorius dabar tapo geidžiamiausiu kibernetinių nusikaltėlių objektu. Kaip neseniai aiškino Europolo vadovas, programišių nuolat atakuojamu grobiu tapo tiek eiliniai bankomatai, tiek didžiausias bankų turtas – bankų mokėjimo sistemos.

Tačiau nemenką susirūpinimą kelia ne tiek pačių atakų mastas, kiek jų efektyvumas ir didėjantis gebėjimas apeiti finansinių institucijų saugiklius. Faktas, kad kibernetiniai nusikaltėliai tampa išmanesni ir įsilaužimo metodai nuolat tobulėja, todėl finansų sektoriui atsilaikyti darysis vis sudėtingiau. Be to, įsilaužėliai įsigudrina taip įsibrauti į sistemas, kad ištisas savaites gali veikti visiškai nepastebėti – panašiai šiemet nutiko vienam didžiausių Italijos bankų „UniCredit”, iš kurio per kelis ne iš karto pastebėtus įsibrovimus buvo pavogti 400.000 banko klientų sąskaitų duomenys. Tai buvo didžiausias saugumo incidentas, kokį patyrė Europos bankas 2017-aisiais, po kurio „UniCredit” paskelbė investuojantis per 2 mlrd. Eur į savo IT sistemų saugumo stiprinimą.

Bendra saugumo situacija iš tiesų kaitina atmosferą ir skatina finansų sektorių iškelti kibernetinių atakų prevencijos klausimą tarp prioritetinių. Finansinių paslaugų saugumo užtikrinimas, investicijos į jautrių klientų duomenų apsaugą 2018 metais bus viena stipriausių tendencijų Europos finansų sektoriuje, kuri neaplenks ir Lietuvos. Didieji Europos bankai turi dirbti išvien su teisėsaugos pareigūnais ir nuolat investuoti į naujų saugumo technologijų kūrimą, kad susikurtų patikimą gynybos sistemą ir apsaugotų savo klientus bei jų duomenis.

2018-aisiais globaliame FinTech (finansinių paslaugų) sektoriuje laukiama milijardinių investicijų. Toliau bus plėtojami nauji pažangūs mokėjimų būdai, daug naujų galimybių atvers sausio 13-ąją įsigaliosianti Europos Antroji mokėjimų direktyva (PSD2), kuri įpareigoja bankus atverti savo klientų sąskaitų duomenis kitiems paslaugų teikėjams. Kartu direktyva uždega žalią šviesą naujų žaidėjų mokėjimų inicijavimui. Bankai savo ruožtu taip pat vis daugiau dėmesio skiria inovacijoms ir pasiūlo rinkai vis naujų finansinių paslaugų.

Vis dėlto akivaizdu, kad kitąmet finansinių paslaugų saugumo užtikrinimui turėtų būti skirtas didesnis dėmesys, nei naujų technologijų plėtrai. Tai neturėtų stebinti, nes reputacija, patikimumas, klientų pasitikėjimas paslaugomis bankams yra vienos didžiausių vertybių, kurios gali subyrėti akimirksniu, jei tik klientai pasijus nesaugūs dėl savo duomenų ar turto.

Komentaro autorė - Vilma Škarnulytė, tinklo saugumo ekspertė, „Avedus” generalinė direktorė