Pinigų yra, noro skolinti – ne

Publikuota: 2017-10-27
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Paskolų proceso dalyviai – bankai ir verslininkai – tiesos paklodę kiekvieni traukia į save. ES institucijų apklausa rodo, kad Lietuvos smulkusis ir vidutinis verslas (SVV) bankų yra gerokai labiau ignoruojamas nei daugumoje ES šalių: beveik pusei mūsų šalies SVV pernai nepavyko gauti planuojamos paskolos. Bankai tokiais duomenimis netiki ir tvirtina, kad jau šiemet šis rodiklis turėtų pasiekti ES atmestų prašymų vidurkį.

Europos centrinio banko (ECB) ir Europos Komisijos (EK) pernai atlikta 17.000 ES valstybėse veikiančių SVV apklausa parodė, kad Lietuvos verslininkai tebėra bankų kreditavimo užribyje – beveik pusei jų nepavyko gauti planuojamos paskolos. ES vidurkis siekia 18%, Lietuvos rodiklis – vienas prasčiausių visoje Sąjungoje. Verslininkai į tokius skaičius žvelgia dvejopai: vieni tikina, kad skolinimosi sąlygos pagerėjo, o atmestos paraiškos – ne kas kita, kaip signalas, kad bankai į skolinimą žiūri atsakingai ir negyvybingų projektų nefinansuoja. Tačiau yra ir kitokia verslo nuomonė: ji grindžiama pavyzdžiais, kai įmonės, Lietuvoje atsitrenkusios į užvertas banko duris, kreditus gauna užsienyje. Dažniausiai tai yra įmonės, kurios vykdo veiklą ne visai tradicinėje srityje arba nori gaminti Lietuvoje naują produktą. Mūsų šalyje net jei tokia įmonė pateikia pakankamas užtikrinimo priemones, paskolos negauna.

„Mūsų bankai nepajėgūs įvertinti, ar veikla, kurie jiems mažai pažįstama, gali duoti grąžą ir klientas pajėgs mokėti įmokas“, – VŽ aiškino Sigitas Besagirskas, Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas.

Teiginys, kad užsienio šalyse veikiantys didesni bankai finansuoja platesnio spektro įmonių veiklą dėl objektyvių priežasčių – turi įvairesnės patirties, didesnes duomenų bazes, daugiau ekspertų, – yra tik iš dalies teisingas. Kitą jos dalį atskleidžia buvęs bankininkas Julius Niedvaras: Lietuvos bankininkai, spręsdami dėl paskolų, daug laisvės neturi ir privalo vadovautis griežta nustatyta tvarka. „Bankininkai reguliuojami, jokių emocijų čia nėra. Yra tam tikra tvarka ir viskas priklauso nuo tų, kurie tą tvarką nustato. O ją nustato Lietuvos centrinis bankas ir struktūros, esančios už Lietuvos ribų, – bankų akcininkai“, – aiškiai taškus sudeda jis. Ir priduria: nedidelei įmonei sunku gauti bankų finansavimą.

Tad tokia yra realybė. Kad ir kaip bankininkai ginčytų ECB ir EK apklausos rezultatus, kad ir kaip dailintų atmestų paskolų prašymų statistiką, didžioji dalis SVV atstovų tuos „mitus“ neigia ir tikina, kad kredito portfelius bankai ir toliau laiko užspaudę. O be finansinių injekcijų verslas jei ir neuždūsta, tai tikrai trypčioja vietoje. Taip, ekonomika auga, tiesa – lėtai, tačiau taikant tokią kreditavimo politiką, neįliejant į ekonomiką pinigų, ji tebepukšės smulkiais žingsniukais.

„Šiandien skandinaviški bankai yra labiau smulkiojo verslo plėtros stabdys nei finansinis partneris“, – rašo VŽ skaitytojas. Ne paslaptis, kad skandinaviškų bankų veiklą Lietuvoje reguliuoja skandinaviškos „motinos“ – į jų rankas iš mūsų šalies ir keliauja bankų pinigai. Galbūt Lietuvos bankas, nemažai prisidėjęs prie komercinių bankų veiklos reguliavimo, galėtų su jais derėtis, kad ne visi uždirbti pinigai plauktų užjūrin, o bent šiek tiek įsilietų į Lietuvos verslą. Taip pat centrinis bankas galėtų padėti mūsų šalies SVV praminti takelius į noriau skolinančius bankus užsienyje.

VŽ kyla klausimas – jei tokios ES institucijų apklausos apie paskolų SVV (ne)prieinamumą buvo siunčiamos Finansų ministerijai ir anksčiau, kodėl iki šiol nieko nebuvo daroma? Verslui nebe pirmi metai užspaudžiamas kvėpavimas, o daryti tai esant ekonomikos pakilimui – pati tikriausia trumparegystė.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

„Citadele banka“ rezultatai I ketvirtį prastėjo 1

Latvijos bankininkystės grupė „Citadele banka“ I ketvirtį, palyginti su laikotarpiu prieš metus, uždirbo 22%...

Rinkos
2019.05.24
Pardavimų valanda „Lietuvos draudime“: kuo mažiau klausimų, tuo daugiau naudos Premium

Augti daugiau, nei auga rinka, padeda naujovių taikymas – tiek pardavimų procese, tiek kuriant vertės...

Pardavimai
2019.05.24
„Darnu Group“ iš „Luminor“ skolinasi 34,5 mln. Eur 1

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros UAB „Darnu Group“ būstų ir biurų projektui Vilniuje vystyti skolinasi 34,5...

Statyba ir NT
2019.05.23
Kredito unijos vaduojasi iš bankų šešėlio Premium

Kredito unijų paskolų portfelis 2018 m. augo beveik triskart sparčiau nei bankų kreditai. Unijos skolina...

Finansai
2019.05.22
Verslo finansavimo alternatyvos: reikia pinigų – pinigų yra Premium

Daliai šalies verslo skundžiantis sugriežtintomis bankų skolinimo sąlygomis, alternatyvaus finansavimo...

Rinkos
2019.05.22
„Revolut“ Airijoje ketina prašyti el. pinigų licencijos 36

Jungtinės Karalystės finansų startuolis „Revolut“, Lietuvoje jau turintis elektroninių pinigų įstaigos...

Finansai
2019.05.21
Medicinos banko pelnas beveik patrigubėjo 5

Medicinos banko grupė I šių metų ketvirtį uždirbo 0,757 mln. Eur grynojo pelno, beveik triskart daugiau nei...

Rinkos
2019.05.20
„Revolut“ banko veiklos pradžią Lietuvoje kiek atidėjo  5

„Revolut“ kiek atidėjo specializuoto banko veiklos pradžią Lietuvoje – dabar ją numatoma pradėti antrąjį šių...

Finansai
2019.05.17
Šiaulių bankui pakeltas skolinimosi reitingas

Reitingų agentūra „Moody‘s“ padidino Šiaulių banko ilgalaikio skolinimosi reitingą nuo Baa3 iki Baa2.

Rinkos
2019.05.17
Dar vienu banku mažiau: traukiasi „Handelsbanken“ 15

Vienas didžiausių Švedijos bankų „Handelsbanken“ nuo 2020 m. stabdys savo operacijas Lietuvoje ir kitose...

Rinkos
2019.05.16
„Mokilizingas“ taps filialu 1

Prieš metus estų banko „Inbank“ įsigytas lietuvių „Mokilizingas“ po susijungimo sandorio taps „Inbank“ dalimi...

Rinkos
2019.05.16
FNTT vadovas: „Revolut“ veikla Lietuvoje gali sukelti problemų 24

Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) vadovas Antonis Mikulskis pareiškė, kad Jungtinės Karalystės...

Finansai
2019.05.15
V. Vasiliauskas: Lietuvos bankas tęs bendradarbiavimą su Seimu 1

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas nevertina nesėkmingo valdančiųjų bandymo Seime...

Finansai
2019.05.14
Seimas nepritarė rezoliucijai dėl nepasitikėjimo Vitu Vasiliausku 16

Seimas antradienį nepriėmė rezoliucijos dėl nepasitikėjimo centrinio banko vadovu Vitu Vasiliausku.  

Verslo aplinka
2019.05.14
S. Skvernelis reiškia nepasitikėjimą Lietuvos banko vadovu  43

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis pareiškė, kad nepasitiki Lietuvos banko vadovu Vitu Vasiliausku.

Verslo aplinka
2019.05.14
Draudimo rinkos lyderiai – „Lietuvos draudimas“ ir „Swedbank Life Insurance“

Lietuvos ne gyvybės draudimo rinkoje pirmąjį šių metų ketvirtį lyderio pozicijas išlaikė Lenkijos PZU grupei...

Finansai
2019.05.13
„Ergo Life Insurance“ pernai uždirbo 2,7 mln. Eur pelno

Vokietijos kapitalo Baltijos šalių gyvybės draudimo bendrovė „Ergo Life Insurance“ pernai uždirbo 2,701 mln.

Finansai
2019.05.10
Lietuvos „Gjensidige“ pernai uždirbo 6,2 mln. Eur pelno

Norvegijos draudimo grupės „Gjensidige Forsikring“ valdoma Lietuvos ne gyvybės draudimo bendrovė „Gjensidige“...

Finansai
2019.05.10
Durys uždaromos, bet lieka langai 3

Lietuvoje veikiantys bankai nebežada būti itin dosnūs nekilnojamojo turto (NT) plėtotojams – sėkmės gali...

Statyba ir NT
2019.05.10
Buvusiam „Danske Bank“ vadovui pateikti kaltinimai

Buvusiam į pinigų plovimo skandalą įsivėlusio banko „Danske Bank“ vadovui Thomui Borgenui pateikti kaltinimai...

Rinkos
2019.05.08

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau