Pinigų yra, noro skolinti – ne

Publikuota: 2017-10-27
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Paskolų proceso dalyviai – bankai ir verslininkai – tiesos paklodę kiekvieni traukia į save. ES institucijų apklausa rodo, kad Lietuvos smulkusis ir vidutinis verslas (SVV) bankų yra gerokai labiau ignoruojamas nei daugumoje ES šalių: beveik pusei mūsų šalies SVV pernai nepavyko gauti planuojamos paskolos. Bankai tokiais duomenimis netiki ir tvirtina, kad jau šiemet šis rodiklis turėtų pasiekti ES atmestų prašymų vidurkį.

Europos centrinio banko (ECB) ir Europos Komisijos (EK) pernai atlikta 17.000 ES valstybėse veikiančių SVV apklausa parodė, kad Lietuvos verslininkai tebėra bankų kreditavimo užribyje – beveik pusei jų nepavyko gauti planuojamos paskolos. ES vidurkis siekia 18%, Lietuvos rodiklis – vienas prasčiausių visoje Sąjungoje. Verslininkai į tokius skaičius žvelgia dvejopai: vieni tikina, kad skolinimosi sąlygos pagerėjo, o atmestos paraiškos – ne kas kita, kaip signalas, kad bankai į skolinimą žiūri atsakingai ir negyvybingų projektų nefinansuoja. Tačiau yra ir kitokia verslo nuomonė: ji grindžiama pavyzdžiais, kai įmonės, Lietuvoje atsitrenkusios į užvertas banko duris, kreditus gauna užsienyje. Dažniausiai tai yra įmonės, kurios vykdo veiklą ne visai tradicinėje srityje arba nori gaminti Lietuvoje naują produktą. Mūsų šalyje net jei tokia įmonė pateikia pakankamas užtikrinimo priemones, paskolos negauna.

„Mūsų bankai nepajėgūs įvertinti, ar veikla, kurie jiems mažai pažįstama, gali duoti grąžą ir klientas pajėgs mokėti įmokas“, – VŽ aiškino Sigitas Besagirskas, Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas.

Teiginys, kad užsienio šalyse veikiantys didesni bankai finansuoja platesnio spektro įmonių veiklą dėl objektyvių priežasčių – turi įvairesnės patirties, didesnes duomenų bazes, daugiau ekspertų, – yra tik iš dalies teisingas. Kitą jos dalį atskleidžia buvęs bankininkas Julius Niedvaras: Lietuvos bankininkai, spręsdami dėl paskolų, daug laisvės neturi ir privalo vadovautis griežta nustatyta tvarka. „Bankininkai reguliuojami, jokių emocijų čia nėra. Yra tam tikra tvarka ir viskas priklauso nuo tų, kurie tą tvarką nustato. O ją nustato Lietuvos centrinis bankas ir struktūros, esančios už Lietuvos ribų, – bankų akcininkai“, – aiškiai taškus sudeda jis. Ir priduria: nedidelei įmonei sunku gauti bankų finansavimą.

Tad tokia yra realybė. Kad ir kaip bankininkai ginčytų ECB ir EK apklausos rezultatus, kad ir kaip dailintų atmestų paskolų prašymų statistiką, didžioji dalis SVV atstovų tuos „mitus“ neigia ir tikina, kad kredito portfelius bankai ir toliau laiko užspaudę. O be finansinių injekcijų verslas jei ir neuždūsta, tai tikrai trypčioja vietoje. Taip, ekonomika auga, tiesa – lėtai, tačiau taikant tokią kreditavimo politiką, neįliejant į ekonomiką pinigų, ji tebepukšės smulkiais žingsniukais.

„Šiandien skandinaviški bankai yra labiau smulkiojo verslo plėtros stabdys nei finansinis partneris“, – rašo VŽ skaitytojas. Ne paslaptis, kad skandinaviškų bankų veiklą Lietuvoje reguliuoja skandinaviškos „motinos“ – į jų rankas iš mūsų šalies ir keliauja bankų pinigai. Galbūt Lietuvos bankas, nemažai prisidėjęs prie komercinių bankų veiklos reguliavimo, galėtų su jais derėtis, kad ne visi uždirbti pinigai plauktų užjūrin, o bent šiek tiek įsilietų į Lietuvos verslą. Taip pat centrinis bankas galėtų padėti mūsų šalies SVV praminti takelius į noriau skolinančius bankus užsienyje.

VŽ kyla klausimas – jei tokios ES institucijų apklausos apie paskolų SVV (ne)prieinamumą buvo siunčiamos Finansų ministerijai ir anksčiau, kodėl iki šiol nieko nebuvo daroma? Verslui nebe pirmi metai užspaudžiamas kvėpavimas, o daryti tai esant ekonomikos pakilimui – pati tikriausia trumparegystė.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

„Vilnius factoring company“ taps „PayRay“

Faktoringo paslaugų bendrovė „Vilnius factoring company“, teikianti paslaugas smulkiojo ir vidutinio verslo...

Rinkos
15:33
Kylantys atlyginimai didina ir automobilių pirkėjų galimybes  1

Automobilio įperkamumo lizingu vertė Lietuvoje augo sparčiau negu kitose Baltijos šalyse, pirkėjai vis...

Automobiliai
13:17
Lietuva nebeturi teisių į „AirBaltic“ – įmonė grąžino 20 mln. Eur „Snorui“ 3

Latvijos skrydžių bendrovė „AirBaltic“ grąžino 19,5 mln. Eur kreditą Lietuvos nacionalizuotam bankui „Snoras“.

Rinkos
11:43
Europarlamentarai pritarė C. Lagarde skyrimui ECB vadove

Europarlamentarai antradienį pritarė siūlymui skirti Christine Lagarde naująja Europos centrinio banko (ECB)...

Rinkos
2019.09.17
„Swedbank“ pripažino: turime bėdų su pinigų plovimo prevencija 5

Švedijos bankas „Swedbank“ viešai išplatintame pranešime pripažino, kad nesusitvarkė su pinigų plovimo...

Rinkos
2019.09.17
V. Valvonis palieka Lietuvos banką, dirbs Moldovoje 13

Lietuvos banko (LB) Priežiūros tarnybai daugiau beveik 8 metus vadovavęs Vytautas Valvonis traukiasi iš...

Finansai
2019.09.16
Atsisveikiname su milžinu, kuris augino: „Barclays“ įtaka NT rinkai ir kas toliau 19

„Barclays“ odisėja Vilniuje tęsėsi 10 metų. Kad Jungtinės Karalystės milžinas nutraukia globalių operacijų...

Statyba ir NT
2019.09.16
„Revolut“ įkūrėjas: parsiduoti bankui – ne, IPO – galimybė Premium 9

Jungtinės Karalystės technologijų startuolis „Revolut“, gavęs banko licenciją Lietuvoje, tikrinimus, ar jo...

Rinkos
2019.09.15
Bankų rezultatai: indėliai auga, skolinimas nelabai, pelnas stabilus

Lietuvos bankų indėlių portfelis toliau pučiasi, kai skolinimas didėja tik nežymiai, o pelnas beveik nekinta.

Rinkos
2019.09.13
„Blackstone“ partneris įsigyjant „Luminor“ – Abu Dabio valstybinis fondas 6

JAV privataus kapitalo investicijų milžinė „Blackstone“ Baltijos šalių banką „Luminor“ už 1 mlrd. Eur perka...

Rinkos
2019.09.12
SEB: artimiausią penkmetį pamirškite teigiamą „Euribor“ 15

Skolas turintys gyventojai ar verslas artimiausią penkmetį gali būti tikri, kad jų kintama paskolos palūkanų...

Rinkos
2019.09.11
„Revolut“ atsisakė licencijos paraiškos Liuksemburge 6

Jungtinės Karalystės finansinių technologijų startuolis „Revolut“ atsisakė savo paraiškos dėl el. pinigų...

Rinkos
2019.09.11
„Luminor“: po susijungimo buvome praradę greitį Premium 36

Vienas iš trijų didžiausių bankų Lietuvoje „Luminor“, per metus susimažinęs paskolų verslui portfelį,...

Rinkos
2019.09.11
Kas atnešė atoslūgį verslo paskolų rinkoje 9

Dar visai neseniai, maždaug prieš metus, verslo bendruomenė džiaugėsi, kad į Lietuvos bankų sektorių ateina...

Finansai
2019.09.11
Daliai klientų buvo sutrikęs prisijungimas prie „Swedbank“ interneto banko 1

Antradienio pavakarę dalis klientų dar patyrė trikdžių, prisijungdami prie „Swedbank“ interneto banko,...

Rinkos
2019.09.10
Kredito unijos I pusmetį paskolino daugiau, bet pelno gavo mažiau   2

2019 m. pirmąjį pusmetį kredito unijos uždirbo 1,9 mln. Eur pelno. Tai 17,4% mažiau nei per 2018 m.

Finansai
2019.09.10
Prie pensijų anuitetų valdymo siūlo neprileisti politikų: kaip bus valdomos lėšos

Nuo kitų metų pensijų anuitetų mokėjimas pavedamas „Sodrai“, todėl norint užtikrinti tinkamą pensijų anuitetų...

Finansai
2019.09.09
Darbą pradėjo naujas ERPB vadovas Baltijos šalims

Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) padaliniui Baltijos šalyse nuo rugsėjo vadovauja Ianas...

Rinkos
2019.09.09
Įmonės renkasi daugiau naujų ir brangesnių automobilių

4 iš 5 lizingu įsigytų automobilių buvo nauji, vidutinė lizingu perkamo automobilio vertė didėjo 37%, iki...

Automobiliai
2019.09.09
Reforma parodė, kad kas antra pensijos kaupimo sutartis popierinė  1

724.000 šalies gyventojų papildė savo sąskaitas pensijų fonduose įmokomis už liepą, kai galiojančių pensijų...

Finansai
2019.09.09

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau