„Fintech“ Lietuvoje: kaip apsaugoti skolintojų interesus?

Iniciatyva sveikintina, nes taip skatinama užsienio finansų įstaigų veiklos plėtra Lietuvoje, sudaromos sąlygos gauti pigesnes, greitesnes ir patogesnes finansines paslaugas. Vis dėlto yra ir kita medalio pusė, apie kurią iki šiol niekas garsiai nekalba – galimybė laisvai naudotis „fintech“ bendrovių paslaugomis neretai gali lemti skolininkų piktnaudžiavimą ir tapti sąžiningų skolintųjų (kreditorių) interesų pažeidimo priežastimi.

Lietuvoje veikiantys antstoliai susiduria su sunkumais išieškodami skolas iš asmenų, kurie savo pinigines lėšas laiko sąskaitose tokių „fintech“ bendrovių, kurios Lietuvoje nėra registruotos, mūsų šalyje neturi filialo ar priežiūros institucijos. Pagal galiojantį reglamentavimą antstoliams yra suteikti įgaliojimai atlikti priverstinius skolos išieškojimo veiksmus, areštuoti ir išieškoti pinigines lėšas tik iš Lietuvoje registruotų ir (ar) savo filialą turinčių finansų įstaigų sąskaitų. Tuo tarpu „fintech“ bendrovių, kurios Lietuvoje veikia neįsteigusios filialo, sąskaitose esančios lėšos Lietuvos antstoliams yra neprieinamos.

Norėdamas nukreipti išieškojimą į užsienio bendrovių sąskaitose esančias skolininko lėšas, kreditorius privalo kreiptis į valstybės, kurioje registruota tokia bendrovė, atitinkamas institucijas, o ši procedūra yra ilga ir brangi, todėl daugumai neprieinama. Todėl tokiais atvejais, kai skolininkas savo pinigines lėšas laiko „fintech“ bendrovės, kuri Lietuvoje neturi filialo, sąskaitoje, atgauti skolą gali būti neįmanoma. Skolininkas gali be jokių apribojimų disponuoti šiomis lėšomis ir metų metus vengti atsiskaitymo su kreditoriumi. Toks reguliavimas sudaro prielaidas nevaržomai slėpti lėšas Lietuvos jurisdikcijai neprieinamoje vietoje, tokiu būdu apsunkinant skolų išieškojimo procesą ir darant neproporcingą žalą sąžiningų kreditorių interesams. Sparčiai daugėjant tokių įstaigų Lietuvoje, ilgainiui apsaugoti kreditorių interesus gali tapti dar sunkiau.

Tokia situacija susiklostė dėl to, kad siekiant išvengti dvigubo licencijavimo proceso, finansų įstaigoms, kurios bet kurioje Europos Sąjungos valstybėje narėje jau turi licenciją verstis finansų veikla, leidžiama teikti finansines paslaugas ir Lietuvoje, čia neįsteigiant filialo. Pakanka pranešti apie ketinimą teikti tokias paslaugas. Visgi tokios įstaigos neturi teisės Lietuvoje verstis nuolatine finansinių paslaugų teikimo veikla, o norėdamos tai daryti, privalo įsteigti filialą.

Inovacijų finansų sektoriuje skatinimas neabejotinai yra teigiamas dalykas. Sveikintinas ir mūsų šalies siekis tapti „fintech“ srities lydere regione. Tik turime pasirūpinti, kad finansinės paslaugos ne tik taptų pigesnės, greitesnės ir patogesnės, tačiau taip pat nebūtų sudaromos sąlygos skolininkams piktnaudžiauti. Skolų išieškojimo procesas neabejotinai taptų kur kas paprastesnis, o kreditoriai – maksimaliai apsaugoti, jei finansinių įstaigų priežiūros institucija – Lietuvos bankas – aktyviai skatintų Lietuvojeveikiančias „fintech“ bendroves čia steigti savo filialus.

Komentaro autorius yra skolų išieškojimo ir teisinių konsultacijų bendrovės „Legal Balance“ direktorius