Bankų sektoriaus tendencijos: uždirba ir iš mažų palūkanų

Publikuota: 2017-10-10

Bankai Lietuvoje išlaiko aukštus pelningumo rodiklius nepaisant mažų palūkanų aplinkos. Tai jiems padeda pasiekti sąnaudų mažinimas, konsolidacija bei sumažėjusios draudimo įmokos už indėlius.

Prasideda Bankų sektoriaus lyderių rinkimai - už Jums patinkantį banką galima balsuoti čia.  

Iki spalio 16 d. 24 val. skaitytojai išrinks tris bankus, kurie varžysis toliau, o spalio 23 d., pirmadienį, paskelbsime nugalėtoją. Skaitytojams pateikiame informaciją apie bankų naudą akcininkams, darbuotojams ir visuomenei bei supažindiname su pagrindinėmis šio sektoriaus tendencijomis.

Pernai dar tęsėsi mažų palūkanų laikotarpis – šešių mėnesių EURIBOR skendo iki -0,22% 2016 m. pabaigoje. Toks metas nenaudingas bankams, nes bankai išduoda paskolas su vis mažesnėmis palūkanomis, senų paskolų palūkanos perskaičiuojamos į mažesnes. Lietuvos banko (LB) duomenimis, skaičiuojant be įmokų į Indėlių draudimo fondą ir bankų pertvarkymo fondą bankų palūkanų marža nuo 1,89% 2015 m. sumažėjo iki 1,80% pernai. Eliminavus įmokas į Indėlių draudimo fondą, marža krito 0,2 p.p. mažiau – nuo 1,84 iki 1,77%.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

2016 m. pasikeitus Direktyvai dėl indėlių garantijų – nuo 2015 m. liepos įmokos mokamos nuo apdraustųjų indėlių iki 100.000 Eur sumos. Iki tol metinės įmokos buvo skaičiuojamos nuo viso draudžiamųjų indėlių likučio. Tai gerokai sumažino bankų palūkanų išlaidas – pernai jos susitraukė 26,9 mln. Eur, arba 23,1%.

Pelnas didėjo

Bankų pelnas pernai išaugo kiek didesne suma – 36,9 mln. Eur, arba 17,1%. Nepaisant nepalankios aplinkos

rinkoje, skaitmenizacijos iššūkių, bankams Lietuvoje pavyksta išlaikyti aukštesnį pelningumą nei daugelyje euro zonos šalių. Tai susiję su tuo, kad Lietuvoje bankai gali mokėti mažesnius atlyginimus nei vidutinškai euro zonoje bei palaikyti aukštas paslaugų kainas.

Konsultacijų bendrovės EY tyrimas rodo, kad finansų sektoriaus pridėtinė vertės marža, apskaičiuojama kaip pridėtinės vertės ir pajamų santykis, Lietuvoje yra gerokai didesnė (61,4%) nei ES vidurkis (41%).

„Palyginti su ES šalimis, finansų bendrovių marža Lietuvoje yra daugiau kaip 50% didesnė. Tai kelia klausimą, ar Lietuvoje pakankama konkurencija“, – teigia Arvydas Žiobakas, EY darbo grupės. Be sumažėjusių palūkanų išlaidų, prie pelno prisidėjo ir 6,2 mln. Eur, arba 3,5%, padidėjusios grynosios paslaugų ir komisinių pajamos.

Bankai pernai mažino darbuotojų skaičių – pernai SEB banke darbuotojų skaičius sumažėjo 5%, o „Swedbank“ – 7%, tačiau dėl augančių atlyginimų administracinės bankų išlaidos pernai jau nustojo mažėti. Panašu, kad bent jau pastaruoju metu bankų naudą iš bankų organizacinių struktūrų pertvarkymo ėmė nusverti rinkoje matomas darbo užmokesčio augimas. Mažų palūkanų aplinka ir didėjantis darbo užmokestis skatina rinkoje konsolidavimo procesus. Pastaruoju metu Baltijos šalyse susijungus Švedijos „Nordea“ ir Norvegijos DNB įsteigtas „Luminor“ bankas.

Andrius Načajus, „Luminor“ vadovas Lietuvoje, pažymi, jog po susijungimo „Luminor“ yra trečias didžiausias bankas Lietuvoje pagal turtą ir antras – pagal paskolų portfelį.

„Luminor“ turtas ne toks, kokio galbūt kai kas tikėjosi sudėję atskirus DNB ir „Nordea“ bankų skaičius. „Luminor“ nebus nei pirmas, nei antras didžiausias bankas Lietuvoje, nes ne visas „Nordea“ turtas nukeliavo į naująjį banką. Tam tikra dalis paskolų „Nordea“ pusėje liko pagrindiniame banke“, – teigė p. Načajus. „Nordea“ bankui naujajame darinyje priklauso 56%, o DNB – 44% akcijų.

„Plano, kad akcininkai parduos „Luminor“, nėra. Yra planas padaryti banką sėkmingu, patraukliu ir yra planas pradėti kotiruoti banko akcijas vietinėje biržoje. Ne tik dėlto, kad būtų pritraukta kapitalo ar jis atsiskiestų, bet ir dėl to, kad „Luminor“ taptų dar labiau vietiniu banku. Norima pasiekti, kad akcininkai būtų vietiniai žmonės, kurie į banką būtų investavę per pensijų fondus, gyvybės draudimo produktus ar tiesiogiai. Čia yra pagrindinis planas šiandien dienai. Yra noras tą padaryti per 3 metus. Kita data, kurią mes paišome, yra 5 metai. Realiai, 3-5 metų perspektyvoje norėtume banką matyti biržoje“, – kalbėjo p. Načajus.

Tiesa, jis pripažino, kad po to, kai bankas atsidurs biržoje, neatmestina galimybė, kad banko kontrolę iš „Nordea“ ir DNB perims kiti investuotojai.

Laimėjo prieš VMI

Pernai pagal pelną SEB bankas (94,4 mln. Eur) aplenkė „Swedbank“ (85,2 mln. Eur). Tiesa, tam įtakos turėjo tai, kad SEB bankas gavo nemažai pelno iš nuosavybės finansinių priemonių – 21,4 mln. Eur. Tai lėmė „VISA Europe Limited“ akcijų pardavimas. Prie didesnio pelno prisidėjo ir kita aplinkybė.

SEB banko finansinėje ataskaitoje rašoma, kad 2016 m. pabaigoje bankas laimėjo bylą Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl palūkanų mokėjimo savo pirminiam bankui dydžio (plonos kapitalizacijos taisyklės taikymas), todėl atkūrė anksčiau padarytus beveik 10 mln. Eur atidėjinius.

„Swedbank“ pelnas pernai mažėjo, nes 2015 m. bankas buvo į teigiamą pusę perkainojęs antrinių įmonių turtą, o pernai tokių pokyčių nebuvo. Tačiau visa „Swedbank“ grupė uždirbo 101 mln. Eur, arba 19% daugiau nei 2015 m. Visų bankų palūkanų pajamos 2016 m. padidėjo tik 1,6%, nors bankų paskolų portfelis didėjo 10%. SEB pernai paspartino būsto paskolų išdavimą – jų portfelis banke pernai didėjo 25%. Daugiausia būsto paskolų bankas išdavė Vilniuje, čia gyventojų skaičius auga.

Indėliai neatsilieka nuo paskolų portfelio augimo, o kai kuriuose bankuose indėlių kalnas augo gerokai sparčiau už išduodamas paskolas. Lietuvoje susiklostė ilgametis įprotis pinigus laikyti banke. Šios praktikos nepakeitė ir jau gana ilgą laikotarpį nusistovėjusi itin žemų palūkanų normų aplinka.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

„Avivos“ vadovė A. Blanc: einant aukštesnes pareigas, atsiranda atsakomybė pasisakyti dėl svarbių dalykų Premium

Britų draudimo bendrovės vadovė – apie kovą su seksizmu per visuotinį metinį susirinkimą, vaikystę...

Laisvalaikis
2022.06.25
Lietuvoje veikiantys bankai pirmąjį ketvirtį uždirbo beveik 100 mln. Eur pelno

Lietuvoje veikiantys bankai pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo beveik 100 mln. Eur pelno – trečdaliu daugiau...

Rinkos
2022.06.22
„Payseros“ pelną gelbėjo parduotas sklypas, ruošiasi tapti tarpusavio skolinimo platforma Premium

Finansinių technologijų bendrovės „Paysera“ pelnas per praėjusius metus susitraukė perpus, mažėjus kainoms už...

Rinkos
2022.06.22
„Vienna Insurance Group“ investuoja 15 mln. Eur į „BTA Baltic Insurance Company“ mokumo kapitalą

Baltijos valstybėse veikiančios Latvijoje registruotos ne gyvybės draudimo bendrovės „BTA Baltic Insurance...

Rinkos
2022.06.21
SEB nuo rugsėjo keičia kai kurių paslaugų kainas

SEB bankas pirmadienį informavo klientus, kad nuo rugsėjo 1 d. įsigalios nauji kai kurių paslaugų įkainiai.

Finansai
2022.06.20
Prie „Finora Capital“ prisijungė L. Dailydė

Finansinių paslaugų įmonių grupės „Finora Capital“ vadovų komandą papildė ilgametę patirtį verslo...

Vadyba
2022.06.20
„Money 20/20“: „fintech“ reguliavimas toliau eis saugumo keliu

Birželio 7–9 d. Amsterdame vyko didžiausias Europoje „fintech“ renginys „Money 20/20“, kuriame pirmą kartą...

Inovacijos
2022.06.19
„Eika“ išnuomojo penktadalį biurų pastato „Flow“

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Eika“, sostinės centriniame verslo rajone (angl. CBD) plėtojanti biurų...

Statyba ir NT
2022.06.17
„Luminor“ refinansavo biurų pastato „Lvivo“ plėtotoją

Komercinis bankas „Luminor“ pranešė suteikęs 35,4 mln. Eur paskolą investicijų bendrovės „Lords LB Asset...

Statyba ir NT
2022.06.17
Šveicarijos centrinis bankas padidino bazinę palūkanų normą 1

Šveicarijos centrinis bankas taip pat imasi didinti bazinę palūkanų normą – jis ją kilstelėjo 50 bazinių...

Rinkos
2022.06.16
„Swedbank“ skolina 50 mln. Eur „Girtekos“ įmonių grupei 5

Didžiausią nuosavą vilkikų parką Europoje valdančiai „Girtekos“ įmonių grupei „Swedbank“ suteikė 50 mln. Eur...

Rinkos
2022.06.16
ECB žada rengti valstybių skolų rinkos apsaugos nuo krizės priemones

Europos Centrinis Bankas (ECB) trečiadienį pareiškė ketinantis išlikti „lankstus“ įgyvendindamas pastangas...

Rinkos
2022.06.15
Atšiaurioje aplinkoje paslaugų centrai Lietuvoje išlaiko savo žavesį Premium

Lietuvoje veikia 90 verslo paslaugų centrų. Juose dirba daugiau nei 23.100 specialistų. Sektorius pagal...

Finansai
2022.06.15
Kredito unijų sektoriaus pelnas šiemet augo 22%

Lietuvos kredito unijų sektorius pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 2,8 mln. Eur pelno – 22% daugiau nei...

Rinkos
2022.06.15
ECB dėl išsipardavimo rinkose renkasi į neeilinį posėdį 1

Europos centrinio banko (ECB) Valdančioji taryba renkasi į neplanuotą susitikimą trečiadienį, norėdama...

Rinkos
2022.06.15
Elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų pajamos šiemet augo 1,8 karto

Elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų pajamos iš licencinės veiklos pirmąjį šių ketvirtį augo 1,8 karto iki...

Finansai
2022.06.14
„Heavy Finance“ pajamas paaugino iki 0,7 mln. Eur

„Heavy Finance“, žemės ūkio techniką finansuojanti sutelktinio finansavimo platforma, 2021 m. pajamas augino...

Rinkos
2022.06.13
Nutekėjęs „Luminor“ auditas parodė 3,9 mlrd. Eur įtartinų operacijų 1

Nutekinti „Luminor“ audito duomenys rodo, kad per dešimtmetį – nuo 2008 iki 2018 m. – DNB ir „Nordea“...

Rinkos
2022.06.13
Šveicarija skelbia naujas sankcijas, jungiasi prie naftos embargo 1

Bernas dėl karo Ukrainoje nusprendė Rusijai ir Baltarusijai paskelbti naujas, Europos Sąjungos paruoštas...

Verslo aplinka
2022.06.10
ECB: infliacija kurį laiką išliks „nepageidautinai didelė“, liepą – 0,25 proc. punkto didinimas 8

Kaip ir tikėtasi, Europos centrinis bankas (ECB) ketvirtadienį nepakeitė bazinių palūkanų normų, tačiau...

Rinkos
2022.06.09

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku