Nerijus Mačiulis: EURIBOR gali kilti dar šiais metais

„ECB netrukus turės pradėti ruoštis keisti pinigų politikos kryptį, o pirmos to užuominos gali pasirodyti jau visai netrukus – birželio pradžioje vyksiančio valdančiosios tarybos susitikimo Taline metu. „Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad bazines palūkanas ECB pirmą kartą padidins kitų metų gruodį, o EURIBOR didėti turėtų pradėti jau antrąjį šių metų pusmetį“, – žiniasklaidai išplatintame komentare rašo p. Mačiulis.

Šiuo metu 6 mėn. EURIBOR siekia -0,25%, o 3 mėn. taip pat neigiamas: -0,33%.

Jis pabrėžia, kad palūkanų pokyčiai turėtų būti nuosaikūs ir nespartūs. Pasak ekonomisto, EURIBOR ateities sandoriai rodo, kad tarpbankinės palūkanos teigiamomis greičiausiai taps tik 2019 m. vasarą.

Ponas Mačiulis taip pat primena prieš dešimtmetį buvusią situaciją, kai krizės išvakarėse EURIBOR siekė apie 5%, o vidutinės būsto paskolos palūkanos buvo pasiekusios apie 6%.

„Vis tik mažai tikėtina, kad net ir sparčiau atsigaunant euro zonos ekonomikai palūkanos per kelerius metus galėtų pakilti iki prieš dešimtmetį buvusio lygio. Santaupų turintys gali pradėti tikėtis teigiamų indėlių palūkanų, o paskolų turintys turi ruoštis pamažu didėsiančiai skolinimosi kainai, tačiau prieš dešimtmetį buvusių palūkanų greitai nepamatysime. Tiesą sakant, yra nemaža tikimybė, kad jų mes nebepamatysime niekada“, – prognozuoja p. Mačiulis.

Kalbėdamas apie artimiausias ECB žingsnių prognozes, ekonomistas pabrėžia, kad joms nebūtinai lemta išsipildyti – viskas priklausys ne tik nuo makroekonominių rodiklių, bet ir nuo rinkimų Europoje baigties.

„Vis tik daugelis ekonominių rodiklių signalizuoja, kad šie lūkesčiai gali būti nepagrįsti“, – apie pirminio scenarijaus galimybę neišsipildyti užsimena p. Mačiulis.

Vienas pagrindinių ekonomikos rodiklių, formuojančių ECB politiką, – infliacija. Idealus rodiklis – 2%. O to nebuvo nuo 2013 m. vasaros ir kurį laiką laikėsi defliacija, primena p. Mačiulis. VŽ rašė, kad nuo šių metų pradžios euro zonoje jau matyti šioks toks prekių ir paslaugų brangimas. O metinė infliacija balandį pasiekė 1,9% – taigi beveik idealią ECB siekiamą ribą. ES rodiklis siekė 2%.

„Nuo šių metų pradžios euro zonos infliacija jau yra arti ECB tikslo, nors pagrindinė to priežastis yra pabrangę energetiniai ištekliai. Pernai atlyginimų augimas euro zonoje siekė tik apie 1,5% ir kol kas nesukūrė pagrindo perteklinės infliacijos baimei. Tačiau spartėjantis euro zonos ekonomikos augimas, gerėjantys lūkesčiai, stabiliai mažėjantis nedarbo lygis, didėjančios gyventojų ir įmonių kreditavimo apimtys rodo, kad įsibėgės ir atlyginimų bei kainų augimas. ECB šių tendencijų ignoruoti nebegalės ir turės keisti pinigų politikos kryptį“, – mano „Swedbak“ vyriausiasis ekonomistas.

Pasak jo, kalbant apie ECB žingsnius, nereiktų pamiršti pasižvalgyti ir po Europos politinę areną. Nors po Prancūzijos rinkimų buvo galima lengviau atsikvėpti, dabar laukia parlamentinė kampanija Italijoje.

„Populistinių jėgų pergalė ir referendumas dėl Italijos narystės euro zonoje sukrėstų pasitikėjimą daugeliu euro zonos valstybių ir didintų jų skolinimosi kainą. Esant tokioms aplinkybėms ECB vėl turėtų atlikti nemalonią, bet svarbią – paskutinio gelbėtojo – funkciją“, – sako p. Mačiulis.